KUL pastatų modernizavimo projektui, pasinaudojant Europos energijos efektyvumo fondo parama techninei pagalbai, pernai pritarė ligoninės steigėja - Klaipėdos miesto taryba.
Konkursą teikti techninę pagalbą rengiant dokumentus ir konsultuojant susijusiais klausimais laimėjo advokatų kontora "Glimstedt".
Trijuose korpusuose, kuriuos yra numatoma renovuoti, 2018 metais buvo atlikti energijos vartojimo auditai. Tačiau pernai auditai buvo atlikti dar kartą.
"Glimstedt" atstovas dr. Feliksas Miliutis teigia, kad šiuo metu yra baigiami atlikti tikslūs techniniai auditai ir lygiagrečiai rengiamas investicinis projektas. Vėliau bus rengiami pirkimo dokumentai ir vykdomas pirkimas.
Pasak teisininko, atsižvelgiant į Savivaldybės ir ligoninės finansines galimybes, numatoma, kad projektas galėtų būti įgyvendinamas arba viešo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, arba organizuojant įprastą darbų pirkimą.
Tačiau darbai bus šiek tiek kitokie nei įprastai. Bus perkamos modernizavimo ir eksploatavimo paslaugos, kurios apims modernizavimo priemonių suprojektavimą ir įdiegimą, šildymo ir karšto vandens sistemų bei statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas. Taip pat rangovai turės įrengti šilumos pastato šildymui suvartojimo ir patalpų mikroklimato sąlygų palaikymo stebėsenos ir valdymo sistemą ir užtikrinti, kad, vykdant sutarties įsipareigojimus, būtų suvartojamas tik nustatytas šilumos energijos kiekis.
Taip pat bus atnaujintos ir vidaus apšvietimo sistemos.
Rado neatitikimų
Projekto metu bus modernizuojami pirmas, trečias ir ketvirtas korpusai.
Tačiau trečiojo korpuso, kuriame dirba onkologijos specialistai, architektūra yra sudėtingesnė, todėl atliekami specialūs matavimai ir kuriamas pastato 3D modelis.
"Tai reikalinga norint tiksliai nustatyti plotus ir išvengti didesnės rizikos tiek rangovams, teiksiantiems pasiūlymus, tiek užsakovams", - pasakojo matavimus atlikusios UAB "Ekotermija" direktorius Šarūnas Prieskienis.
"Išvados parodė reikšmingus neatitikimus. Sienos keliais šimtais kvadratinių metrų yra didesnės, negu auditoriams pavyko suskaičiuoti 2018 metais", - teigė Š. Prieskienis.
Nežino, kas finansuos
Nors projektas juda į priekį, iki šiol neaišku, kaip bus finansuojami darbai. Šiuo metu analizuojama, kuri alternatyva būtų tinkamiausia.
Svarstoma, kad pastatų atnaujinimo išlaidas galėtų padengti Savivaldybė, pati ligoninė arba ir ligoninė, ir Savivaldybė.
F. Miliutis akcentavo, kad kol kas yra neaiški Valstybinės ligonių kasos (VLK) pozicija.
"Ligoninės pastatai, kurie buvo Savivaldybės balanse, buvo perduoti universitetinės ligoninės balansui. Todėl būtų logiška, jeigu šių pastatų amortizacija būtų dengiama iš ligonių kasų lėšų", - kalbėjo atstovas.
Anot F. Miliučio, vyksta susirašinėjimas su VLK, tačiau įstaigos pozicija dar nėra aiški.
"Bandysime tikslinti šią informaciją pasinaudodami kitais mūsų įgyvendinamais projektais kartu su Energetikos ministerija, nes problema nėra aktuali išskirtinai Klaipėdai, svarbi ji visos Respublikos mastu", - akcentavo teisininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą