Kudakavusį vicemerą pabars

Trečiadienį Klaipėdos miesto tarybos Etikos komisija jau eilinį kartą aiškinosi dėl vicemero Artūro Šulco elgesio Tarybos posėdžių metu. Šįkart jis užsitraukė politikės Lilijos Petraitienės nemalonę, kuri dėl įžeidžiančio ir nederamo elgesio siūlė atimti iš A. Šulco galimybę Tarybos posėdžių metu pakeisti pirmininkaujantį merą.

Vicemero elgesiu piktinosi ir nuolat mieste dėl visko piketuojantys visuomenininkai - šie prieš Etikos komisijos posėdį prie rotušės išskleidė savo plakatus, o vėliau suėjo į salę stebėti posėdžio.

Etikos komisijai priklausanti Tarybos narė L. Petraitienė tvirtino, jog ją papiktino, kad Tarybos posėdžio metu balandžio 27-ąją vicemeras arogantiškai tyčiodamasis kvaksėjo kaip varlė. Vėliau ji patikslino, jog skleidžiamas garsas buvo labiau panašus į kudakavimą.

"Tai įžeidžia. Įvairios replikos po Tarybos narių pasisakymų tapo nuolatine Artūro Šulco elgesio norma", - citavo L. Petraitienės pareiškimą komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė.

Toks elgesys, anot besiskundžiančiosios, pažeidžia politikų etikos kodekso normas, todėl ji pasiūlė atitinkamą bausmę: neleisti vicemerui pusmetį pirmininkauti Tarybos posėdžiams, mat toks elgesys einant vicemero pareigas, o ypač pirmininkaujant Tarybos posėdžiams, yra neetiškas ir neleistinas.

Pats A. Šulcas posėdyje nedalyvavo, tačiau atsiuntė raštą, kuriame piktinosi "selektyviu persekiojimu".

"Pranešu, kad nemoku paukščių ir varliagyvių kalbos, kad per posėdžius nemiegu, kolegų neįžeidinėju, nors tiek aš asmeniškai, tiek kiti Savivaldybės vadovai opozicijos yra nuolat įžeidinėjami, nepagrįstai kaltinami korupcija, nepotizmu ir kitais nebūtais dalykais, trukdoma vesti posėdžius, o Etikos komisija į tai nereaguoja", - citavo A. Šulco žodžius A. Staponkienė.

Vicemeras pridėjo, jog jam kartais pasirodo, kad posėdžių metu "kažkas šnypščia, įžeidinėja, isteriškai klykia, keistai kosėja, čiaudi, ugnimi spjaudosi ar šernu kriuksi", tačiau kas taip daro, neįvardijo. Jis Etikos komisijai pasiūlė išklausyti visus posėdžių metu išgirstus garsus ir nustatyti, kas juos skleidė ir kiek tokie garsai etiški.

A. Šulcas pridūrė, jog politikai gali pasirinkti įvairias raiškos priemones: epitetus, palyginimus, farsą, šaržus, melodramą, groteską ir pan., o tai yra nepersekiotina. Jis taip pat pridėjo du įrašus, kuriame buvo matomas gana įžūlus Tarybos narės Ninos Puteikienės elgesys.

L. Petraitienė pažymėjo, jog Tarybos narys Vytautas Čepas taip pat dažnai naudoja šaržus, groteską ir kitas raiškos priemones, tačiau esą niekuomet neįžeidžia žmogaus orumo ir savo pasisakymais nežemina kitų.

"Pats vicemeras, kuris po kudakavimo sėda į mero kėdę ir veda Tarybos posėdį, garsiai prašo pagarbos ir padoraus elgesio. Čia yra dvigubi standartai, kurie provokuoja šią patyčių kultūrą", - piktinosi politikė.

Etikos komisijos nariai kone vienbalsiai gailėjosi, jog užuot sprendę miesto problemas turi nagrinėti vicemero kudakavimo klausimą. Saulius Liekis pažymėjo, kad A. Šulco pasirinktos išraiškos priemonės išties balansuoja prie etiškumo ribos, tačiau ir kiti Tarybos nariai, tarp jų ir opozicijos narė N. Puteikienė, savo pasisakymais posėdžių metu ir socialiniuose tinkluose neretai įžeidžia kitus Tarybos narius, be to, tvirtina, jog taip elgsis ir toliau.

Jonas Sąlyga taip pat stebėjosi šio klausimo aktualumu - esą greitu metu jau reiks pradėti ir kvapus uostyti. Svarstomo dalyko mažareikšmiškumas užkliuvo ir V. Čepui: esą kitų valstybių parlamentuose galima išvysti dar ne tokių vaizdų, o kai kur net iki muštynių prieinama, tad Klaipėdos tarybos posėdžių metu vykstantį elgesį vadino vaikų žaidimais.

Vienintelis Laisvūnas Kavaliauskas išreiškė kiek griežtesnę nuomonę - jo manymu, toks vicemero elgesys nesuderinamas su etikos standartais, jam būtų gėda taip pasielgus žiūrėti žmonėms į akis. Kita vertus jis apgailestavo, jog Etikos komisijos rankos surištos ir mažai ką ji gali padaryti norėdama nubausti neetiškus politikus.

Galiausiai Etikos komisijos nariai sutarė, jog atskirai A. Šulcui ir visai miesto Tarybai dar sykį primins apie korektišką, etišką ir neįžeidžiantį elgesį, jo įtaką atstovaujamų institucijų autoritetui ir kita.