Kokiame senamiestyje norime gyventi?

Kokiame senamiestyje norime gyventi?

Dar 2015-aisiais uostamiesčio verslininkai siūlė apmąstyti variantą transportą į senamiestį įleisti bent dieną, kad žmonės galėtų atvažiuoti papietauti. Tada miesto valdžia buvo įsitikinusi, kad miesto širdyje turėtų karaliauti žaliasis transportas ir pėstieji, o automobilius esą reikia įkurdinti šalia senamiesčio esančiose aikštelėse. Pakalbėti kiek toli mes pajudėjome per tuos kelis metus ir padiskutuoti, ar tikrai miesto senamiestis pritaikytas pėsčiųjų poreikiams, dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija pakvietė kelis aktyvius klaipėdiečius.

Tiesa, prie apskritojo stalo kalbėjome patys su savimi, nes sumanymas išklausyti ir kitokią - valdžios atstovų nuomonę, žlugo paskutinę akimirką. Žadėjęs polemikoje dalyvauti Klaipėdos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kąstytis Macijauskas prieš pat susirinkimą įspėjo, kad nedalyvaus, tačiau nepamiršo palinkėti mūsų diskusijai geros kloties.

Senamiestyje viskas apmirė

Klaipėdos miesto tarybos narys Vytautas ČEPAS:

V. Čepas

- Senamiestis yra miesto širdis ir traukos centras, kur koncentruojasi daug pasilinksminimo įstaigų. Didieji prekybos centrai pasiūlė viską, ko gyventojams reikia. Natūralu, kad po to pamažu senamiestyje viskas apmirė.

Klaipėdos centre netrūksta gražių, jaukių kavinių, bet kai kurios dirba tik po kelias dienas per savaitę. Verslininkai skundžiasi, kad trūksta lankytojų, o senamiesčio gyventojai skundžiasi nuolat grindiniu bildančiais taksi ir kavinių lankytojų keliamu triukšmu.

Vadinasi, senamiestis tampa nepatogus nei pramogauti, nei gyventi.

Reikalinga ilgalaikė, gal kelių dešimčių metų trukmės strategija.

Negalima sakyti, kad nieko nedaroma. Gražėja krantinės, tvarkomas Jono kalnelis, kuris iki šiol taip ir nebuvo tapęs traukos vieta.

Mes norėtumėme lygiuotis į panašaus dydžio nedidelius Vokietijos ar Olandijos miestus.

Gerų pavyzdžių nereikia ieškoti labai toli. Neseniai lankiausi Kėdainiuose arba Latvijos miestelyje - Cėsys. Atrodė, kad vaikščiojau po Švedijos Karlskrūnos miestą.

Žinoma, mums nebūtinai reikia kopijuoti kitus miestus, bet Klaipėda turi atrasti savo veidą.

Kovojant su apleistų, dešimtmečiais netvarkomų pastatų savininkais, mes neturime tvirto juridinio pagrindo, kuris suteiktų galių rimtai šiais klausimais užsiimti. Dabartinis savivaldybės juridinis skyrius per daug apkrautas kasdieniniais reikalais.

Yra ir gerų žinių

Architektė Laima ŠLIOGERIENĖ:

Laima ŠLIOGERIENĖ

- Mūsų tokį nedidel5 senamiestį būtina nuolat tvarkyti, restauruoti, dažyti pastatų fasadus, remontuoti dangas, kas, deja, nebuvo daroma jau ne vieną dešimtmetį.

Naujai įrengiant patalpas dalyje pastato nebuvo reikalaujama viso fasado sutvarkymo ir vieningo spalvinio sprendimo.

Neteko matyti kituose Lietuvos miestuose, kad to paties pastato vienas aukštas būtų dažomas viena spalva, kitas kita, arba visai paliekamas nerestauruotas.

Prieš keletą metų buvo sėkmingai remontuota ir nudažyta dalis Aukštosios, Tiltų ir kitų gatvių pastatų fasadų. Deja, kažkodėl ši puiki akcija nutrūko.

Man labai skaudu matyti, kad gaivinant senamiestį pasitaiko tiek daug abejingumo ir neprofesionalumo. Kartais susidaro įspūdis, kad tiesiog stokojame elementarios meilės senamiesčiui.

Klaipėdos senamiestis neturi pėsčiųjų gatvės, kuria sėkmingai galėtų ir turėtų tapti Turgaus gatvė. Tai labai pagyvintų ir atgaivintų šią miesto dalį.

Yra ir gražių idėjų, tokių kaip vieno iš prarastų Klaipėdos senamiestyje vertikalių akcentų - Jono bažnyčios atstatymas.

Džiugina ir tai, kad yra numatytas finansavimas ir bus pradėti vertingiausių Klaipėdoje fachverchinių pastatų restauravimo darbai.

Tvarkomi bastioniniai įtvirtinimai taps poilsio zona daugeliui senamiesčio gyventojų, kuri gelbės nuo miesto triukšmo, bus pritaikyta įvairiems renginiams, labai atgaivins ir pagražins mūsų senamiestį.

Sekime ispanų pavyzdžiu

Pirmosios nepriklausomos miesto tarybos pirmininko pavaduotoja, teisininkė Nijolė POŽARSKIENĖ:

Nijolė POŽARSKIENĖ

- Danijoje, jeigu tu turi architektūrinį paveldą, tu ten gyveni, esi atleidžiamas nuo mokesčių. Ir patys gyventojai investuoja į namo tvarkymą. Fasadus galėtų tvarkyti pati bendruomenė, žmonės būtų atleidžiami nuo mokesčių, savivaldybė galėtų perimti gerąją patirtį.

Kaip jums visiems atrodo Anikės aikštė? Aš, kaip klaipėdietė, ten atėjusi matau tik automobilių "užpakalius". Ar nereikėtų šioje vietoje "pažaisti" želdiniais?

Pritariu tam, kad turime susidėlioti prioritetus penkiems, dešimt metų į priekį, ar dar ilgesniam laikotarpiui.

Nežinau, kiek senamiestyje yra griūvančių neprivatizuotų namų, bet galima pasekti vieno, mirštančio Ispanijos miestelio mero pavyzdžiu, kuris pasiūlė parduoti apleistus pastatus po 1 eurą su sąlyga, kad jie būtų sutvarkyti per du metus.

Vyksta visiškas senamiesčio apiplėšimas

Verslininkas Teisutis MATULEVIČIUS:

Teisutis MATULEVIČIUS

- Mano visos šaknys Klaipėdoje. Močiutė gimė čia, mama gimė čia. Vaikai gimę čia, pats gyvenu miesto centre. Miesto senamiestis yra mūsų visų čia gyvenančiųjų vizitinė kortelė. Juk į Klaipėdą atrieda traukiniai, atvažiuoja turistiniai autobusai, atplaukia kruiziniai laivai. Neretai vien iš mūsų miesto jie susidaro įspūdį ne tik apie Klaipėdą, bet ir visą Lietuvą.

Kai kuriems uostamiestis yra bendras įspūdis apie visą šalį.

Atvažiuoja užsienietis į mūsų miestą, išeina iš "Amberton" viešbučio ir stovi veidu į Muzikinį teatrą. Ką jis mato?

Iš dešinės - sudegęs buvusio "Baltijos" kino teatro pastatas, prieš akis griūvantis Muzikinis teatras, o iš kairės apskuręs ir apdriskęs "Viktorijos" viešbutis.

Apgriuvusi ir apleista Atgimimo aikštė.

Kas nors atvykęs į mūsų miestą po 30 metų pertraukos gali tiesiai šviesiai paklausti: "Kodėl jūs nieko tuos tris dešimtmečius nedarėte? Nuvertėte Lenino paminklą ir viskas. Sustojote vietoje."

Mūsų akys yra taip pripratusios prie apleistos miesto pagrindinės aikštės, kad mes nepastebime, kaip esame apsileidę.

Norėčiau visų paklausti, ar atminimo akmuo susideginusiam žmogui visą laiką taip ir liks Atgimimo aikštėje? Manęs svečiai iš Vokietijos klausinėjo, ar čia tam žmogaui atminti skirta aikštė? Nežinojau, ką atsakyti.

Gal esate atkreipę dėmesį, kokie suvargę Klaipėdos santuokos rūmai? Ar matėte, kokia apleista aplinka šalia jų?

Ar girdėjote, kad jaunavedžiai vis dažniau nuomojasi salę "Akropolyje". Ten jau vyksta ne tik parodos, pristatymai, spektakliai, bet ir vestuvės. Tuoj pradėsime ten ir laidoti. Vyksta visiškas senamiesčio apiplėšimas.

Panašu, kad Muzikinio teatro restauravimas vyksta be jokio konkretaus grafiko. Niekas man negali atsakyti į klausimą, kada restauravimo darbai bus pradėti ir kada baigti.

Mano vaikai užaugo be Klaipėdos dramos teatro, nes kol jis buvo remontuojamas, jie važiuodavo į spektaklius Vilniuje ar Kaune. Todėl jie labai stebėjosi, kai atsinaujino teatro pastatas: "Ką, ir mes Klaipėdoje visą tą laiką turėjome Dramos teatrą?"

Dabar jau kitų vaikai klausinės: "Ką, mes turėjome muzikinį teatrą?"

Kas mums trukdo iš dalies, uždengti Turgaus gatvę ir prailginti sezoną? Barų savininkai prisidėtų prie šio projekto su didžiausiu malonumu.

Žmonės pradėtų lankytis senamiestyje.

Mūsų šeima gyvena uostamiesčio centre ir mano dukros vakare bijo išeiti į miestą. Nes paprasčiausiai nėra kur eiti. Gatvės tuščios, visi išvažiavę į "Akropolį". Todėl, kad ten šilta, saugu, jauku, ten maloniai kvepia ir jie ten yra nuoširdžiai laukiami.

Kodėl tiek metų mūsų senamiesčio takai grįsti tokiais nelygiais akmenimis, kad moterys ten vaikščioti negali. O apie aukštakulnius batelius net ir kalbos negali būti. Gali nebent lėtai judėti ir tik su sportine avalyne. Kitaip "nusilauši" koją.

Paklauskime patys savęs, ar patogu senamiestyje judėti neįgaliesiems gyventojams?

Jei toliau tai tęsis, senamiestis išnyks ir liks tik atskiri pastatai. Ir vėliau jį atgaivinti ir atstatyti mums neužteks nei laiko, nei jėgų.

Nesuprantu, kodėl senamiestyje taip trūksta šiukšliadėžių. Pasivaikščiokite nuo Geležinkelio stoties iki Liepų gatvės ir suskaičiuokite, kiek jų rasite.

Darbas numeris vienas - sutvarkyti dvi arterijas

Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas KULIKAUSKAS:

Renaldas KULIKAUSKAS

- Esame įkūrę Klaipėdos gyventojų bendruomenių asociaciją, su tikslu suburti kuo daugiau bendruomenių. Iki šių metų pradžios turėjome septynias veikiančias bendruomenes Klaipėdoje, šiuo metu mūsų paskatinti klaipėdiečiai įsteigė tris naujas, dar dvi steigiamos šiuo metu.

Pirmas dalykas, kurį reikėtų išspręsti Klaipėdos senamiestyje, tai yra grindinys ir šaligatviai. Jeigu tikimės, kad pasipuošusios damos po spektaklių Dramos ar Muzikiniame teatre neskubės namo, o norės eiti pasivaikščioti po senamiestį, tai jos šiandien to nedarys. Nes net su sportine avalyne tai padaryti yra gana sudėtinga.

Senamiesčio gatvės turi būti sutvarkytos taip, kad neįgalus žmogus, atvažiavęs su savo vežimėliu, išbandytų ir išvažinėtų visas šalutines gatveles ir patvirtintų, kad jam yra patogu judėti.

Kai tai bus padaryta, judėjimas į senamiestį sugrįš.

Darnaus judumo plano strategijoje yra numatyta, kad bus tvarkoma šaligatvių ir grindinio danga. Tačiau iš šios strategijos rengėjų girdėjau, kad šis planas yra užstrigęs kažkur vyriausybėje.

Kitas dalykas - Klaipėdos savivaldybė yra viena pirmaujančių Lietuvoje pagal jai priklausančių nenaudojamų patalpų skaičių. Dalis jų yra įrašytų į sąrašą, kuris siūlomas vyriausybei mainais į patalpas Jūros gatvėje 1.

Menininkų atsiradimas senamiestyje, jeigu jie ten įsikurtų, reikšmingai pakeistų senamiesčio veidą, nes jie pristatydami savo projektus pritrauktų papildomus žmonių srautus į miesto širdį.

Šiandien ir šie manai yra užstrigę vyriausybėje.

Savivaldybė turėdama laisvų patalpų galėtų dalį jų ne nuomoti, o atiduoti verslui.

Savivaldybė turi svertus aukštesniais žemės mokesčiais paveikti ir tuos patalpų savininkus, kurie jų netvarko.

Apleistas "Baltijos" kino teatras yra ne vienintelis toks objektas. Prie Jono kalnelio senamiestyje yra daugiau tokių apleistų pastatų.

Mes, kaip Klaipėdos senamiesčio bendruomenė, norėjome, kad būtų skirta vieta vaikų žaidimo aikštelei, nes jų dabar labai trūksta. Norėjome inicijuoti diskusiją ir paprašyti, kad būtų įrengta aikštelė dykvietėje, esančioje tarp Teatro aikštės ir Dailės akademijos. Toje vietoje, kur dar nuo tarybinių laikų liko krepšinio aikštelė su suskeldėjusiu betoniniu paviršiumi.

Man keista, kaip galima kelis dešimtmečius pačiame miesto centre palikti tokią apleistą aikštę ir nieko joje nedaryti. Didžioji dalis tos teritorijos prieš 2 metus buvo 99 metams išnuomota verslui vystyti, tačiau laisvo ploto aikštelei įrengti dar liko. Šiuo metu ten vyksta būsimojo viešbučio statybų parengiamieji darbai.

Pats gyvenu senamiestyje, Tiltų gatvėje, kasdien matau, kaip diena iš dienos trupa sienų tinkas ir iškilūs bareljefai ant neprižiūrimų šios gatvės namų fasadų. Dar keli metai ir iš jų nieko nebeliks.

Tiltų gatvėje yra 5 daugiausiai aptrupėję namai - juos sutvarkius įspūdis kur kas pagerėtų. To gali imtis savivalda.

Dar vienas labai svarbus momentas - Tiltų, Pilies ir Herkaus Manto gatvių eismo sureguliavimas. Sprendimas yra labai paprastas: Tiltų, Pilies ir Herkaus Manto gatvėse reikia pastatyti greičio matuoklius, kurie matuoja ne taško, o atkarpos greitį.

Nes jaunimėliui, kuris dabar galingais automobiliais "draskosi" šiurpindamas praeivius dideliu greičiu ir garsu, trikdo miesto gyventojų ir praeivių ramybę. Matuokliai būtų pati efektyviausia drausminimo priemonė. Per vieną dieną išspręstume lakstančiųjų automobiliais problemą.

Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenė drauge su senamiesčio verslininkais lapkričio 1-ąją jau kelinti metai rengia Moliūgų šventę. Kuo daugiau gyventojų sužinos apie tai ir įsitrauks, tuo greičiau turėsime dar vieną šventę, galbūt, ne mažesnę nei Švėkšnoje.

Visiems svarbus saugumas. Buvau policijoje, pulte, kuriame stebima visa Klaipėda. Paaiškėjo, kad Žvejų gatvė, kurioje daugiausia judesio bei naktinio gyvenimo ir kuri patenka tarp didžiausių kriminogeninių zonų Klaipėdoje, nėra įrengta kamerų, galinčių užtikrinti kokybišką vaizdą.

O čia nuolat kyla muštynės, patiriamos traumos, todėl vienintelės kameros prie sankryžos, neužtikrinančios nusižengėlio atpažinimo galimybės, neužtenka.

Galima skatinti gyventojus, kad jie patys grąžintų savo kiemus. Kas trukdo bendradarbiauti su apželdinimo įmonėmis ir skirti gyventojams lauknešėlių, tarkime, keletą maišų žemių, dėžę želdinukų ar gėlių sėklų.

Žmonės atrastų malonumą kurti grožį savo kieme drauge su kaimynais, taip pat prisidėtų prie senamiesčio puošimo.

Darbas numeris vienas - sutvarkyti dvi arterijas: Turgaus ir Tiltų gatves. Jomis kiekvienas elektriniu paspirtuku, su kuriuo ateityje važiuos vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo, turi pravažiuoti nuo jo nenulipdamas.

Taigi, visi šaligatviai ir perėjimai į šalutines gatveles turi būti išlyginti. Nesvarbu, akmeninėmis plokštėmis ar plytelėmis pagalba, bet privalu tą kliūčių ruožą sutvarkyti, išlyginti.

Diskusijos dalyviai rinksis dažniau

Visi dalyvavę diskusijoje pritarė, kad į kitus pokalbius būtina pakviesti Klaipėdos vyriausiąjį architektą, vyriausiąjį dailininką ir kitus Savivaldybės atstovus. Taip pat labai prašome ir kitus klaipėdiečius išsakyti savo pasiūlymus, pasidalinti idėjomis. Tai leistų kitos diskusijos metu pristatyti įdomiausius jūsų pasiūlymus.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder