Klaipėdoje švenčiami Persų naujieji metai

Šeštadienį Tautinių kultūrų centre skambėjo rytietiška muzika, džiugino sveikinimai, o susirinkusiuosius stebino margaspalvėmis suknelėmis apsivilkusios šokėjos. Taip uostamiesčio azerbaidžaniečių bendrija "Azeris" kartu su bendraminčiais sutiko naujųjų metų šventę Novrūzą.

Dažniau artimuosiuose rytuose švenčiamą naujųjų metų šventę paminėti susirinko įvairių uostamiečio tautinių mažumų bendrijų atstovai - buvo girdima ne tik skambi azerbaidžianiečių, bet ir rusų, baltarusių, totorių, latvių ir kitų tautų kalbos.

Tautinių mažumų žmones į susitikimą pakvietusios azerbaidžaniečių bendrijos "Azeris" pirmininkas Aliaga Mamedovas pasakojo, kad Novrūzas švenčiama nuo senų laikų - šventė sutampa su pavasario lygiadieniu.

"Šventė švenčiama nuo senų laikų ir simbolizuoja naujus metus arba naują dieną - gamtos prabudimą, naują gyvenimo ciklą", - sakė bendrijos pirmininkas.

Per 70 iš Azerbaidžano kilusių žmonių į bendruomenę subūręs vyras pasakojo, jog tiurkiškos kilmės šventė jo tautiečiams yra itin svarbi. Net sovietiniais laikais, kai ji buvo draudžiama, ji buvo iškilmingai švenčiama Azerbaidžane, Irane ir kitose giminingose šalyse.

Be minėtų įvairių tautinių bendrijų atstovų sveikinimus perdavė rajono savivaldybės atstovai, užsienio diplomatinių atstovybių atstovai.

Paklaustas, kada į uostamiestį atvyko pirmieji azerbaidžaniečiai, A. Mamedovas tvirtino, kad daugiausia jų atvyko dar tarybiniais laikais ir dirbo uoste. Daugelis jų yra jūreiviai, techninių profesijų atostovai. Turbūt vyriausias azerbaidžanietis Klaipėdoje gyvena jau 65 metus.

"Pats atvykai 1981 metais, o prieš 10 metų tautiečius subūrėme į bendriją", - sakė vyras.

Kiek vėliau svečiai bendravo prie stalo, kuris lūžo nuo įvairiausių Lietuvoje nematytų vaišių. Norintieji galėjo paskanauti tik Azerbaidžane kepiamais sausainiais, kvapniu plovu ir kitais skanėstais.

Apie Novrūzą Vikipedijoje:

Novrūzas (pers. نوروز = Nowrūz − „nauja šviesa“) − Naujųjų Metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. Švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.).

Novrūzas sutampa su astronominiu pavasario lygiadieniu ir švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 dienų. Ši diena žymi pavasario atėjimą, gyvybės sugrįžimą, nuo jos skaičiuojami naujieji persų metai. Novrūzo šventimas kilo iš senovės persų religijos − zoroastrizmo. Valdant Achemenidams nuo Novrūzo pradėti skaičiuoti metai. Vėliau Persijai perėmus islamą šį šventė išliko ir plačiai tebešvenčiama iki šių dienų. Novrūzas švenčiamas ne tik zoroastriečių ar etninių iranėnų, bet ir sufijų, bahajų, izmailitų, alavitų, alevitų ir kt.