Klaipėda ieško būdų neprarasti jaunimo

Klaipėda ieško būdų neprarasti jaunimo

Praėjusiais metais atliktas Klaipėdos jaunimo situacijos tyrimas atskleidė, kad uostamiesčio jaunimas nori gyventi gerai, tačiau prisidėti prie miesto gerovės kūrimo nori mažesnioji dalis - dauguma nori likti tik stebėtojais. Padėtį keisti nusiteikę miesto švietimo, verslo bei savivaldos atstovai parengė rezoliuciją, kurioje išdėstytais prioritetais siūlo vadovautis priimant įvairius miestui svarbius sprendimus.

Savivaldybės užsakymu galimybių studiją atliko Socialinių mokslų kolegijos mokslininkai doc. dr. Daiva Labanauskaitė ir lektorius Julijus Brazauskas. Pasak tyrimo autorių, 2011-2015 metais jaunimo grupės gyventojų skaičius kito gana ženkliai - nuo 33,5 tūkst. iki 26,3 tūkst. Praėjusiais metais, tyrėjų duomenimis, uostamiestyje gyveno beveik 29 tūkst. jaunimo. Pagal šį rodiklį Klaipėda yra trečia po Vilniaus (109 tūkst.) ir Kauno (60,4 tūkst.) bei lenkia Šiaulius (20 tūkst.).

"Apibendrinus tyrimo rezultatus matyti, kad dažniausiai Klaipėdos jaunimas laisvalaikį leidžia internete, su draugais ar šeima, kartais eina į parkus, prekybos centrus, įvairius renginius. Labai dažnai buvo atsakoma, kad eiti į norimus renginius neleidžia per brangūs bilietai arba apskritai tos veiklos reikalauja papildomų išlaidų", - aiškino J. Brazauskas.

Vertinant uostamiestį didžiųjų šalies miestų kontekste, pasak J. Brazausko, jis išsiskiria miesto atmosfera, saugumu, draugiška bendruomene, patraukliomis kainomis. Vilnius Klaipėdą lenkia pagal patrauklumą gyventi jaunimui, galimybes tobulėti profesinėje srityje ir daryti karjerą, turiningai leisti laisvalaikį, o Kaunas pirmauja kalbant ir apie galimybes studijuoti ar įgyti profesiją, galimybes jaunam žmogui susirasti darbą.

Tyrėjai išskyrė kelias sritis, kuriose Klaipėda turėtų pasitempti, kad jaunimui norėtųsi gyventi pajūryje: sveikos gyvensenos skatinimas, pasirengimo darbo rinkai didinimas, jaunimo konkurencingumo darbo rinkoje didinimas.

"Studentų miestas turi peraugti į gyventojų miestą", - pabrėžė J. Brazauskas.

Tyrimo rezultatų pristatymą išklausę verslo, švietimo bei savivaldos atstovai parengė rezoliuciją, kurioje išdėstė konkrečius uždavinius, kuriuos reikia pradėti įgyvendinti jau dabar, kad Klaipėda taptų ir liktų patraukliu miestu mokytis, dirbti ir kurti savo gyvenimą.

"Verslui nereikia darbuotojų. Verslui reikia gerų darbuotojų. Trūksta motyvuotų žmonių, kurie norėtų dirbti ir siekti karjeros", - požiūrį išsakė Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Braukylienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pradėti reikėtų nuo geresnio miesto "pardavinėjimo" jį pristatant, siekiant pritraukti investuotojus, verslininkus. Po to reikia pereiti prie švietimo sistemos tobulinimo, aukštojo mokslo kokybės gerinimo.

J. Braukylienei antrino ir LCC tarptautinio universiteto atstovė Eglė Zalatoriūtė, nurodžiusi, kad reikia nuolat kalbėti apie tai, kas mieste yra gero. Pasak miesto Tarybos nario Simono Gentvilo, Klaipėdoje vyksta nemažai gerų renginių jaunimui, tačiau esą kyla klausimas, ar klaipėdietis, ar iš Vakarų Lietuvos į Klaipėdą trumpam atvykęs jaunas žmogus čia pasiliks ateityje.

"Turime aiškiai įvardinti, ko nepakanka ir ką daryti toliau", - sakė S. Gentvilas ir pabrėžė, kad įvairių sričių specialistų nuomonėmis pagrįsta rezoliucija bus įtraukta į rengiamą Jaunimo politikos viziją bei Ekonominės plėtros studiją.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder