2020 m. spalio 24 d. 14:41 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Klaipėda atkuria romantiškus simbolius, bet istorikai stebisi – išnyksta praeities dvasia

(6)

2020-05-23, 13:22

Gediminas Pilaitis, lrytas.lt

Klaipėda atkuria romantiškus simbolius, bet istorikai stebisi – išnyksta praeities dvasia nuotrauka, foto

© "Pamario restauratoriaus" nuotr.

Reklama

Klaipėdiečiai džiaugiasi romantišku simboliu, kuriame pavaizduotas ant herbo sėdintis kūdikis – meilės deivės Veneros sūnus Kupidonas. Restauratoriams, atnaujinusiems šimtametį namą puošusį senąjį ženklą, pažerta ir kritikos strėlių – kai kurie praeities tyrinėtojai tvirtina, kad uostamiesčio herbas anksčiau buvęs ne toks.

Žavus rubuilis kursto aistras

Senamiestyje klaipėdiečiai ir turistai neretai specialiai sulėtina žingsnį ties dviaukščiu Tiltų gatvės gyvenamuoju namu, kad galėtų pasigrožėti įdomia jo architektūra. Netoli istorinio Biržos tilto stūksančio jugendo stiliaus pastato kampai įrėminti grakščių erkerių, išmarginti dinamiškos augalinės ornamentikos lipdiniais.

Fasadą puošia žaisminga skulptūrinė kompozicija – į praeivius žvelgia ant stilizuoto uostamiesčio herbo įsitaisęs Kupidonas, dar vadinamas Amoru arba Amūru. Jis dažniau regimas su angelo sparnais ir lanku. Šios mitologinės būtybės slapčia paleistos meilės strėlės varsto žmonių širdis, įplieskia ugningų jausmų liepsnas.

Klaipėdoje žavus rubuilis ant namo fasado kažkodėl pavaizduotas be Kupidonui įprastos atributikos - sparnų ir lanko. Tačiau ir toks iš auksinio kiaušinio išsiritusio šelmio, meilės nuotykių ir aistrų kurstytojo atvaizdas į Tiltų gatvę vilioja romantikus, kruizų laivais į uostą atplaukiančius užsienio turistus.

Reklama

Restauratorių vadovas Aidas Kliukas ir meistrai džiaugiasi atgaivinę gražų meno kūrinį. "Pamario restauratoriaus" nuotr.

Senovės romėnai tikėjo, kad Kupidono galios - didesnės nei pačios Veneros. Klaipėdiečiai irgi neabejingi jo kerams – prie namo su berniuko atvaizdu įsimylėjėliai skiria pasimatymus, glėbesčiuojasi.

Romantiškos dvasios sklaida

Dviejų aukštų namas su mansarda Tiltų gatvėje iškilo 1915 metais. Tarpukariu jame veikė Mėmelio taupomoji kasa. Pirmajame aukšte buvo finansinių operacijų salė, tarnybinės patalpos, pinigų saugykla su seifais, mansardoje – miesto magistratui priklausę butai.

Per karą beveik nenukentėjęs pastatas sovietmečiu rekonstruotas – išgriovus dalį pirmoji aukšto, atvertos erdvės pritaikytos prekybai. Praplatinti mansardos langai, įrengta daugiau butų, po namu nutiestas kelias pėstiesiems.

Suprantama, kodėl gražaus namo fasadas paženklintas miesto herbu – jis priklausė Klaipėdos magistratui. Nelabai aišku, kaip skulptūrinėje kompozicijoje atsirado ant herbo sėdinčio Kupidono atvaizdas.

Reklama

„Gal tai architektų arba dekoratorių improvizacija – taip skelbė žinią apie romantišką miesto prigimtį ir dvasią?“, – svarstė ženklą atnaujinusios statybų įmonės „Pamario restauratorius“ vadovas Aidas Kliukas.

Pastatas nesulaukia remonto

Per šimtą kilogramų sveriančią 1,5 metro aukščio ir 1,2 pločio kompoziciją atkūrė lipdinių meistro Alberto Šidlausko vadovaujama komanda. Sunykusioms herbo dalims, skulptūrėlei ir kitokioms senojo dekoro detalėms išlieti prireikė specialių, meno kūriniams restauruoti naudojamų medžiagų mišinio.

Restauratoriai aplenkė statybininkus, kurie vėliau atnaujins ir visą namą: tvirtins pamatus, tvarkys mansardinį stogą, bus restauruoti dažų seniai nematę fasadai. Apgailėtinos būklės pastatas – begėdiškai apleistas.

„Romantiškas simbolis niekur nepradings – kol kas laikome jį savo patalpose. Kai fasadai bus galutinai restauruoti, kompoziciją iškart perkelsime į senąją vietą“, – patikino A.Kliukas.

Tiltų gatvės pradžioje stovintis šimtametis pastatas – vienas gražiausių senamiestyje. Jau daug metų jį apšaudo ne Kupidonas, o gyventojai, pasipiktinę miesto savivaldybės nerangumu, atsainiu požiūriu į paveldo vertybes.

Reklama

Kritikos strėlės – merui į širdį

Klaipėdiečiai nesupranta, kodėl išraiškingos architektūros namas stovi neremontuojamas – tinkas, čerpės nuo trupančių fasadų ir kiaurų stogų jau byra jiems ant galvų. Ženklas su Kupidonu irgi vos nenusmuko.

Pastatą administruoja įmonė „Paslaugos būstui“, bet kritikos strėlės sminga į širdį trečiai kadencijai išrinktam meniškos sielos Klaipėdos merui Vytautaui Grubliauskams. Ar dar ilgai kentės miesto vadovas?

„Namą pradėsime tvarkyti dar šiemet – projektas parengtas. Netrukus skelbsime rangovų paieškos pirmojo etapo darbams konkursąs“, – aiškino „Paslaugų būstui“ vadovė Rasa Rimaitė.

Pagal optimistinį savivaldybės scenarijų Kupidonas į senąją vietą Tiltų gatvėje bus sugrąžintas po dvejų metų.

Fasadų ženklai paraudonavo

Reklama

Dėl „Pamario restauratoriaus“ darbų kokybės niekas neabejoja. Kitas reikalas – atnaujintų pastatų interjero kompozicijos su heraldikos simboliais – dėl jų išvaizdos kai kuriems istorikams kyla šiokių tokių abejonių.

„Be reikalo seni herbai dažomi jiems nebūdingomis spalvomis. Tarpukariu raudonų atspalvių juose nebuvo. Reikėjo palikti kaip anksčiau, kad atrodytų tikroviškai“ – kalbėjo klaipėdietis dizaineris Kęstutis Mickevičius.

Klaipėdos dramos teatro fasadai po rekonstrukcijos nušvito. G. Pilaičio nuotr.

Panašaus istorinių ženklų spalvinimo pavyzdžių uostamiestyje yra ir daugiau. Profesionalūs istorikai, architektai, dizaineriai atkreipė dėmesį į pasikeitusią kompoziciją ant Klaipėdos dramos teatro pastato.

Prieš kelerius metus restauruojant istorinį pastatą Teatro aikštėje, atnaujintas ir frontono dekoras. Kupidonų apglėbtas senasis miesto herbas anksčiau buvo natūralaus tinko spalvos, o dabar irgi nudažytas raudonai.

Reklama

Paveldosaugininkai jokių blogybių neįžvelgė – pasak jų, toks herbas netgi  gražesnis, labiau pastebimas. Bet oponentai rausvą „tapybą“ senuose interjeruose vertina kaip ne itin pagarbaus požiūrio į praeitį apraišką.

Naujos spalvos – kita tapatybė

Lipdinius atnaujinę restauratoriai, ko gero, mėgino nukopijuoti K.Mickevičius sukurtą naująjį Klaipėdos herbą, kuriame trys auksiniai bokštai virš laivo, žvaigždės ir kiti elementai sukomponuoti raudoname skyde.

Panašus ir sovietmečiu naudotas uostamiesčio herbas – raudoname netaisyklingo trikampio formos skyde buvo tie patys bokštai, apačioje – laivelis virš raibuliuojančių bangų.

K.Mickevičius net savo darbų kopijuotojais nesižavi: „Įvairių laikų Klaipėdos herbuose tie patys simboliai skiriasi. Kam dabar juos spalvinti pastatų interjeruose? Neatsakingai restauruojant istorijos ženklus, žmonės klaidinami, išnyksta autentiškumo pojūtis, tapatumo dvasia“.

Dabartinis Klaipėdos herbas atkurtas pagal išlikusius seniausius vaško antspaudus, saugomus Vokietijoje. Daugiausia jų yra sukaupta Berlyne – Prūsijos slaptajame kultūros paveldo archyve.

Reklama

Visuose herbiniuose uostamiesčio antspauduose ryškėja vienas ir tas pats siužetas – trys bokštai, laivelis ant bangų. Praeityje būta ir raudonos spalvos vaškinių antspaudų su herbo simbolika.

Liubeko archyve – įdomus radinys

Seniausiu žinomu antspaudu  1441 metų lapkritį Mėmelio burmistro ir tarybos parašytas laiškas įtakingai Hanzos pirklių sąjungai priklausiusio Liubeko miesto burmistrui.

Jame pranešama, kad ties Klaipėda įstrigo audros apgadintas laivas – dalis krovinio nugarmėjo į jūros dugną. Kur tas laivas plaukė, kokias prekes gabeno, laiške liubekiečiams neužsimenama.

Klaipėdiečiai sulaukė siuntos iš Liubeko - laiško, paženklinto seniausiu herbiniu miesto antspaudu. G. Pilaičio nuotr.

Per karus, epidemijas, revoliucijas Liubeko, Berlyno ir kitų Vokietijos miestų archyvuose išliko ir daugiau korespondencijos, juridinių aktų, kitokių raštų, paženklintų antspaudais su Mėmelio-Klaipėdos herbais.

Antspaudų kopijos, kitokia ikonografinė medžiaga K.Mickevičiui padėjo sukurti naują, šiuolaikiškesnį Klaipėdos herbą. Lietuvos aukščiausios tarybos prezidiumas jo šabloną patvirtino 1992 metais.

Keistoki bokštai – mįslė istorikams

Klaipėdos herbo kilmės, jo simbolių prasmės paslaptys iki šiol neįmintos - neaišku, ką vaizduoja du keistokų formų šoniniai bokštai.

Vieniems jie primenantys senosios Mėmelburgo tvirtovės kuorus, kitiems bakenus – navigacinės paskirties ažūrinių konstrukcijų statinius. Galbūt tokiomis konstrukcijomis buvo pažymėta įplauka į uostą?

Vaško antspaudas su miesto herbu be apsaugos. XVII a. pr.

Solidūs istorikai abejoja navigacinės Klaipėdos herbo kilmės teorija – panašūs bakenai išties laivams rodydavo kelią į Prūsijos uostus, bet jie atsirado ne gūdžiais viduramžais, o gerokai vėliau.

Ne tik Klaipėdos piliavietę, bet ir miesto herbo simbolius, jų semantiką tyrinėjęs istorijos mokslų daktaras, akademikas Vladas Žulkus paslaptingus bokštus sieja su fortifikacija – gynybos įtvirtinimais.

Neaiški ir penkiakampių žvaigždučių po kuorais herbe reikšmė. V.Žulkaus nuomone, tai gali būti tik dekoratyvinė puošmena be jokios labiau apčiuopiamos semantinės prasmės.

Įžvalgose – ne valtis, o karo laivai

Hanzos pirklių kogą primenantis laivas Klaipėdos herbe – aiškesnis simbolis. Tai jūrų laivininkystės, prekybos ryšių, gal net ir karybos atšvaitai. Bet kodėl laivas be stiebų, gal tai – ne kogas, o paprasta žvejų valtelė?

Klaipėdos heraldikos žinovas K.Mickevičius neatmeta dar vienos įdomios versijos: “Keistos ažūrinės konstrukcijos senajame herbe panašios į dviejų korpusų laivo bokštus. Viduramžiais Baltijos pakrantėse buvo statomos ir tokios plaukiojančios tvirtovės. Žvaigždutės – dangaus skliauto šviesuliai“.

Tyrinėtojų užmojai atskleisti tikrąją Klaipėdos herbo simbolių kilmę, jų reikšmę yra sveikintini, bet tokiai misijai jiems turbūt prireiks daugiau laiko, pastangų ir kruopštumo naršant senuosius archyvus įvairiose šalyse.

Senojo Mėmelio gyventojai irgi sukdavo galvą dėl savo herbo simbolių prasmės. Ženkluose jie matydavo ne valtį, o galingą karo laivą, ant kurio stovi aukšti, tvirti, aišku, iš uolienos ir akmenų suręsti pilies bokštai.

Archyvuose senųjų herbų aprašų neliko. Todėl ir patys miestelėnai vėliau negalėdavo tiksliai apibūdinti ten pavaizduotų heraldikos ženklų prasmės, skėsčiojo rankomis Mėmelio magistrato burmistrai.

Klaipėdiečiai išvydo seniausią herbą

Vienas toks burmistras XVII amžiaus pradžioje laiške Prūsijos kunigaikščiui Johannui Sigizmundui apgailestaudamas atvirai ir nuolankiai prisipažįsta, jog Mėmelio magistratui ir jam pačiam ne visiškai suprantama, kaip iš tikrųjų reikėtų suprasti ir kitiems paaiškinti miesto heraldikos simbolius.

„Nežinome, ką tai reiškia, kokios prasmės tame yra, nuolankiausiai pavedame spręsti Jūsų konfiurstiškai Malonybei iš šito antspaudo, kuris be, abejonės, yra šiame rašte“, – Karaliaučiuje reziduojančio Prūsijos valdovo pagalbos miestiečių vardu šaukėsi miesto burmistras.

Minint Klaipėdos 760-ąjį gimtadienį, iš Mėmelio į Liubeką  XV amžiaus viduryje išsiųstas laiškas apie pirklį Hermanną Hoppenerį ir jo laivo jūroje ištikusią nesėkmę po daugiau kaip 500 metų grįžo atgal -   specialiame konteineryje iš Vokietijos atgabentas į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.

Liubekiečių paskolintą ir  muziejuje pristatytą unikalią vertybę tada apžiūrėjo šimtai smalsuolių. Visiems labiau rūpėjo ne pirklio H.Hoppenerio bėdos Klaipėdos pajūryje, o vaško antspaudas su pačiu seniausiu miesto herbu.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Thomas

2020-05-24   11:32

IP: 86.100.176.125

Super Memelio senamiestis vėl pasipuoš žinomiausiu simboliu .

Klp

2020-05-23   20:52

IP: 185.11.26.161

O meras eksacentras..? Kad mieste ezoteriniai simboliai..?

AK

2020-05-23   16:25

IP: 172.69.190.76

Apačioje - rožių link stilizuoti gausybės ragai.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Švietimas – viena iš svarbiausių sričių, tad ir formuojant Savivaldybės biudžetą jam...

V. Riaukienė: kryptingai dirbama dėl geresnės švietimo kokybės nuotrauka, foto

Klaipėdos jaunimo teatras pristato labai netradicinį, imersinį spektaklį "Delčia". Jis vyks apleistame...

Tokio teatro Klaipėdoje dar nebuvo nuotrauka, foto

Žinia apie naujus ribojimus, prasidėsiančius pirmadienį, spalio 26-ąją, sujudino būrelių organizatorius....

Būrelių ribojimas sukėlė pykčio bangą nuotrauka, foto

Jau 7-ąją personalinę dailės darbų parodą surengusi menotyrininkė Agota Bričkutė neprisistato kaip...

Agota Bričkutė: "Piešdama nekuriu jokių strategijų" nuotrauka, foto

Internetinių sukčių išmonė tobulėja nuotrauka, foto

Kriminalai, Išeities iš nusibodusio ir vienišo gyvenimo kiekvienas ieško savaip. Kai vieni...

Tiesa paaiškėjo po 76 metų: kodėl I. Bagramianas prieš 76 metus nesugebėjo užimti Klaipėdos (Mėmelio)? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, 1944 m. spalio 23 dieną, lygiai prieš 76 metus, dvi sovietų ...

„Auska“ išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Buvusi sovietmečio nomenklatūros vila „Auska“ Palangoje lieka valstybės nuosavybėje.

Meilė virtuvei gimė sulaukus trijų atžalų nuotrauka, foto

Vakarai, Artimiau pažįstantys Vidmantą Girdvainį neleis sumeluoti, kad nieko nėra maloniau, kaip sulaukti...

Kriminalai, Paskelbta prieš 21 min.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 49 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...