2019 m. birželio 27 d. 02:56 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Kilus audrai dalis Klaipėdos gali atsidurti po vandeniu

(16)

2019-05-17, 11:23

Justina Maciūnaitė, Delfi.lt

Kilus audrai dalis Klaipėdos gali atsidurti po vandeniu nuotrauka, foto

Danės žemupio bei Klaipėdos pietinės dalies teritorija, žemesnė už XXI a. numatomą Klaipėdos sąsiaurio vandens lygį esant maksimaliai banginei ir vėjinei patvankai

Diskusijos apie tai, kyla pasaulinio vandenyno lygis ar ne, jau nebėra. Mokslininkai patvirtina vandens lygio kilimą ir kalba apie kelis galimus šio proceso padarinių scenarijus. Lietuvos klimatologai ir hidrologai taip pat dėlioja mozaiką, kaip gali atrodyti Lietuvos pajūris, kylant Baltijos jūros vandens lygiui. Kol kas prognozės nedžiugina: vandens lygis tikrai kils, o pajūrio gyventojams gali tekti įprasti gyventi rizikos zonoje.

Lietuva – labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje

Prieš kiek daugiau nei mėnesį aplinkosaugos sprendimus siūlantis portalas „Greenmatch“ paskelbė atlikęs ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europos šalims tyrimą. Buvo vertinami keli klimato faktoriai: paviršiaus temperatūra, jūros lygis, krituliai.

Remiantis „GreenMatch“ tyrimu, labiausiai klimato kaita paveikė Lietuvą, mažiausiai – Islandiją. Lietuvoje jūros lygis pakilo santykinai daugiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šalių: nuo 1970 iki 2015 jūros lygis kilo 4,46 mm per metus. Jūros temperatūra Lietuvoje nuo 1960 iki 2014 pakilo 0,73 °C. Tiek pat pakilo temperatūra dar penkiose šalyse. Labiausiai pakilo paviršiaus temperatūra, 0,325 °C per dešimtmetį, tiek pat pakilo šešiose kitose šalyse. Pagaliau, kritulių Lietuvoje nuo 1960 iki 2015 metų gausėjo po 20 mm per dešimtmetį.

Lietuvos mokslininkai „GreenMatch“ tyrimus vertina kaip labai svarbų ir reikalingą signalą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio valstybėms. GRYNAS.lt kalbinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas Justinas Kilpys kalba apie du Baltijos jūros vandens lygio pakilimo pasekmių scenarijus: blogą ir labai blogą.

Mokslininkai įspėja dėl Lietuvos pajūrio

Klimatologas J. Kilpys aiškina, kad moksliniai tyrimai leidžia daryti prielaidas, jog vandens lygis labiausiai pakils Pietryčių Baltijoje, t.y., Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos pajūriuose.

„Svarbu paminėti, kad Baltijos jūros pakrantės kai kur dar kyla, sausuma dar kyla dėl ledynmečio poveikio, kai ledas buvo smarkiai paspaudęs sausumą. Todėl, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Baltijos jūros kilimas bus nežymus. O Pietryčių Baltijos, kur ir Lietuvos krantai, numatomas pats didžiausias Baltijos jūros regione kilimas“, – pasakoja mokslininkas.

Mokslininkas pateikia du galimus Baltijos jūros vandens lygio kilimo pasekmių scenarijus: jeigu bus sumažinta anglies dvideginio tarša, Baltijos jūros kilimas Lietuvos pakrantėje galimas apie puse metro. Priešingu atveju, jeigu taršos sumažinti nepavyks, Baltijos jūros vandens lygis gali kilti ir iki vieno metro.

„Pajūriui tikrai reiktų susirūpinti. Jau dabar yra skaičiuojama, kad maždaug per 50 metų Baltijos jūros lygis ties Klaipėda yra pakilęs apie 16 cm. Tiesiogiai mes to gal nesijaučiame, nes mūsų paplūdimiai vis tiek yra pakankamai platūs ir staigiai aukštėjantys, tačiau, kai būna audros, tas vandens lygis prisideda prie to, kad daugiau paplūdimio yra nuplaunama“, – aiškina J. Kilpys.

Klaipėdos miesto centrinės (a) ir pietinės (b) daliesteritorija, esanti žemiau Klaipėdos sąsiaurio vandens lygio, kuris buvo didžiausias per XX a. audras (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)

Klimatologas tęsia, kad daugiau ar mažiau pakilus Baltijos vandens lygiui, pasekmės pajus visos Lietuvos pajūrio teritorijos gyventojai. Pirmiausia, vandens lygio pasikeitimai problemų gali pradėti kelti Klaipėdos miestui.

„Klaipėdos miestas jau dabar susiduria su problema, kad lietaus vanduo nebegali nutekėti į Danės upę ar Kuršių marias, jeigu yra labai aukštas vandens lygis. Tai vėliau Klaipėdos mieste bus tikrai dar didesnė problema su lietaus nuotekų sistema. Mokslininkai yra atlikę modeliavimą, kas būtų, jeigu būtų audra, nes juk didžiausias poveikis Klaipėdai būna tada, kai būna audra ir Kuršių marių vanduo negali ištekėti į Baltijos jūrą. Kalbant apie blogiausią vandens lygio pakilimo scenarijų, kad Baltijos jūra pakyla vienu metru ir dar audros metu vėjas supučia vandenį atgal į uostą, tai būtų užlietos nemažos teritorijos centrinėje Klaipėdos dalyje ties Danės upe, Teatro aikštė ir pan.“, – analizuoja J. Kilpys.

Danės žemupio bei Klaipėdos miesto pietinės dalies teritorija, žemesnė už XXI a. numatomąKlaipėdos sąsiaurio vandens lygį esant maksimaliai banginei ir vėjinei patvankai (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)

Baltijos jūros vandens pakilimo pasekmės neaplenktų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Anot klimatologo J. Kilpio, jeigu vanduo pakiltų apie vieną metrą, iškyla rizika uosto infrastruktūrai. Tuo atveju, kai pakyla Baltijos jūros vandens lygis apie vieną metrą ir dar siaučia audra, gali būti nuplaunama uosto infrastruktūros dalis, kur vyksta krovinių krova.

Kuršių nerija gali tapti Baltijos jūros ir Kuršių marių susidūrimo riba

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas J. Šimkus, kalbėdamas apie pesimistinį Baltijos jūros vandens lygio pakilimo scenarijų, užsimena apie pavojų ir didelę klimato pokyčių įtaką Kuršių nerijai. Jis pasakoja, kad yra istorinių duomenų apie Kuršių nerijos atsidūrimą po vandeniu prieš kelis šimtus metų labai didelės audros metu.

„Prieš kelis šimtus metų didelio štormo metu vanduo vertėsi iš Baltijos jūros į Kuršių marias tiesiai per Neringą. Tokių faktų yra ir pagal tokius scenarijus projektuojama, kad tokie atvejai yra realūs, įmanomi ir ateityje“, – tikina hidrologas.

„Optimistiškasis“ pietrytinės Baltijos jūros dalies reljefo raidos scenarijus (galima situacija po 100 metų) (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)

Pašnekovas nepamiršta ir vandens lygio kilimo įtakos Palangos paplūdimiams. Anot J. Šimkaus, net ir keli vandens centimetrai audros metu daro labai reikšmingą įtaką apsauginiam kopagūbriui – jis yra ardomas.

„Jūros kilimas labiausiai kritiniuose taškuose jaustųsi, pavyzdžiui, ties Olando kepure yra stipriai ardomas apsauginis kopagūbris, tai šitoms vietoms tie keli centimetrai jau daro pakankamai didelę įtaką. Pagal tuos pesimistinius scenarijus, Palangai ne kas nusimato“, – tikina hidrologas.

Žiemą daugėja lietaus

Kaip jau buvo minėta, „GreenMatch“ tyrimais kritulių Lietuvoje nuo 1960 iki 2015 metų gausėjo po 20 mm per dešimtmetį. Tačiau klimatologas J. Kilpys pabrėžia, kad, diskutuojant apie kritulių kiekio augimą, galima kalbėti tik apie žiemos sezoną, nes visais kitais metų laikais žymus kritulių kiekio pasikeitimas kol kas nefiksuojamas.

„Pirmiausia, reikia pabrėžti, kad kritulių daugėja žiemos laikotarpiu (apie 14 proc.) Visais kitais metų laikais padidėjimas yra nežymus. Žiemos metu kritulių padidėjimas susiveda į metinį kritulių padidėjimą. Tiesiog žiemą iškrenta daugiau lietaus. <...> Kalbant apie kitus metų laikus – pavasarį, vasarą, rudenį – kritulių kiekis dramatiškai nesikeitė, o pavasarį dar būna mažai sniego“, – aiškina mokslininkas.

J. Kilpys tęsia, kad žiemos Lietuvoje vienareikšmiškai keičiasi. Jos šiltėja ir jų metu vis dažniau iškrenta šlapdriba arba lietus, mažėja kritulių sniego pavidalu, todėl ir skaičiuojamas kritulių kiekio padidėjimas. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vidaus vandens telkiniuose kyla vandens lygis. Žiemą pasikeitus kritulių pobūdžiui, keičiasi ir pavasariniai potvyniai.

„Pastaraisiais dešimtmečiais, jau kokių 20 – 30 metų, matome, kad pavasario potvynis yra mažesnis nei būdavo anksčiau. Tačiau dabar pavasario potvynis turi kelis pikus. Kartais sausį, vasarį staigiai ištęžta sniegas ir būna vienas potvynio pikas, po to ateina šaltis, vėl pasninga, ir kovo mėnesį būna antras potvynis. Anksčiau Lietuvoje buvo įprastas vienas didelis potvynis vasario pabaigoje ar balandžio pradžioje“, – aiškina klimatologas.

Stebint dabartines tendencijas, J. Kilpys sako, kad būtų sunku įvardinti, kokių pavasarių Lietuvoje tikėtis ateityje. Anot jo, jau kelerius metus pavasariai mūsų šalyje yra labai sausi, tačiau stebint, pavyzdžiui, 50 metų laikotarpį, nėra statistiškai reikšmingo pokyčio kritulių kiekio pavasarį.

„Praeitais metais buvo ilga sausra, mušė rekordus, o štai šiemet kovo pabaiga – balandžio mėnuo buvo labai sausi. Kai kur visai neiškrito kritulių. Tai kol kas turime du pavasarius su labai mažai kritulių, bet tai dar nepasako, kad visada taip bus“, – svarsto klimatologas.

Pašnekovas prisimena 2017 metus, kai dėl didelio kiekio Lietuvoje ilgą laiką tęsėsi potvyniai. Anot jo, jie puikiai pademonstravo, kad tokių staigių potvynių metu užtvindymas gresia ir sodyboms, kurios yra šalia mažesnių upių.

„Jeigu patvinsta mažosios upės, tai pavasario metu keičiasi didžiųjų upių nuotėkis ir netgi keičiasi potvyniai. Labiausiai liūtys jausis ant mažų upių, nes jos staigiai pakyla ir tas poveikis bus trumpalaikis, bet galima žala, kai užtvindomos nedidelės sodybos tokių liūčių metu. Tai tokių atvejų dažnės vasaros metu“, – aiškina mokslininkas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2019-05-23   19:29

IP: 185.11.26.161

Kuom jūs čia tikit,neveltui lietuvių tauta,avinų banda vadinama,čia užsakytas straipsnis,kad piliečiai kui mažiau pyktu dėl apsemtų gatviū,o ištikro niekas nepasidomejo ar nuoteku šulinius ar daro kas profilaktika ar ne,labai paranku kai vėl gatvės plauks,sakys neskaitėt straipsnio vandens lygis kyla,atsilimas

8

2019-05-20   23:22

IP: 85.232.134.106

Turim khrusciovkes, galesim vandniui kylant uzpilti kokiu betonu apatinius aukstus ir gyventi neapsemtuose. Vietoj automobiliu valtys. Negi man reikia uz visus galvoti?

Andrius

2019-05-20   12:23

IP: 83.171.17.42

Tai ir dabar šeštadienį vos parvažiavome iki namų.Gatvės buvo apsemtos ir nepravažiuojamos.Tam reikia ruoštis iš anksto o ne laukti kol užgrius dar didesnės kataklyzmos.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Klaipėdoje, ties Biržos tiltu, ant Dangės upės kranto, planuojama statyti viešbutį.

Ties Biržos tiltu planuojamas baltas viešbutis nuotrauka, foto

"Likau šokiruotas to, ką patyriau, kai pamėginau ieškotis darbo vasarai", - apmaudą...

Darbdavys panoro skaudžiai pamokyti įsidarbinusį jaunuolį, bet sulaukė netikėto atsako nuotrauka, foto

Šiomis dienomis darbą kaip Lietuvos policijos padalinys baigia Klaipėdos apskr. VPK Migracijos...

Klaipėdos apskrities policija atsisveikina su Migracijos skyriumi nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto informatikos ir mechanikos inžinerijos studijų programoms suteiktas prestižinis, kokybės ženklo...

KU studijoms – prestižinis kokybės ženklas nuotrauka, foto

Rūkytos žuvies mėgėjai Palangoje turi kuo džiaugtis nuotrauka, foto

Vasara, Lietuviams poilsis prie jūros neatsiejamas nuo vieno produkto - rūkytos žuvies. Tiesa,...

Karščiausią dieną nustebino pliaže pamatytas reginys nuotrauka, foto

Vasara, Sinoptikai prognozuoja, kad trečiadienis net ir pajūryje gali būti ypatingas – tikėtini...

Klaipėdos irkluotojų pergalės Šiauliuose nuotrauka, foto

Sportas, Šiauliuose vyko atviras Lietuvos jaunučių čempionatas, Lietuvos irklavimo federacijos II taurės etapas...

Palangos paplūdimyje - kovos už gyvybę nuotrauka, foto

Kriminalai, Palangoje - kraupi poilsiautojo mirtis. Sekmadienį vandenyje vyrą pastebėjo ir ištraukė paplūdimyje...

Sportas, Paskelbta prieš 6 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...