Šis pėsčiųjų tiltas, kainavęs apie 13 mln. Lt, buvo pastatytas 2010 metais. Jo išlaikymas per metus kainuoja apie 200 tūkst. Lt. Kol kas tiltą patikėjimo teise valdo LG, tačiau nuo pat pastatymo vedamos derybas su Klaipėdos savivaldybe reikalaujant, kad ši perimtų tiltą savo žinion.
Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teisme prieš prasidedant parengiamajam teismo posėdžiui kalbinome abiejų šalių atstovus.
"Savivaldybė, reaguodama į "Lietuvos geležinkelių" pranešimą, kad nuo lapkričio 3 d. ketinama uždaryti tiltą, pateikė prevencinį ieškinį siekdama užtikrinti gyventojams galimybę susisiekti šiuo tiltu. Manome, kad Savivaldybė irgi prisidėjo prie šio tilto statybos - buvo atleidusi LG nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo, suma susidarė nemaža. Mes giname viešąjį interesą",- sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Laužikaitė.
"Mūsų pozicija - išspręsti susidariusią situaciją kaip galima taikiau. Galbūt galimos tolesnės diskusijos dėl tilto perdavimo abiem šalims priimtinomis sąlygomis ir atitinkamos taikos sutarties sudarymas. Manome, jog esame pakankamai prisidėję prie tilto pastatymo ir išlaikymo, siekiame, kad ir Savivaldybė prisidėtų. Kol kas mes tiltą prižiūrime. Ar tiltas gali būti uždarytas, negaliu komentuoti, ketinome tą padaryti, bet žiūrėsime, kaip reaguos Savivaldybė", - teigė LG teisininkas Evaldas Galvosas.
Teisėjas siūlė abiem pusėms susitarti taikiai. Iki šiol jokių realių veiksmų, kad to būtų siekiama, nebuvo, nuo rudens vyko tik derybos dėl turto perėmimo.
Vakar teismas baigė parengiamąjį posėdį ir byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės. Po atstovų pasisakymų teisėjas įsitikino, kad kol kas nėra galimybės klausimo išspręsti taikiai.
Šalys remiasi Kelių įstatymu. LG atstovas tikina, kad pagal šį įstatymą įmonė negali būti šio tilto, kuris prilyginamas vietinio kelio statiniui, valdytoja, kad tai - Savivaldybės pareiga, kaip ir numato įstatymas. Pastarosios atstovė teigia, kad minėtas pėsčiųjų tiltas yra LG geležinkelio infrastruktūros objektas. Pagal tą patį įstatymą šio objekto valdytoja gali būti tiek Savivaldybė, tiek fiziniai ar juridiniai asmenys.
J. Laužikaitė informavo teismą, jog LG ėmėsi šio tilto rekonstrukcijos todėl, kad senojo tilto atramos trukdė geležinkelio plėtrai. Bendrovė, gavusi Europos Sąjungos finansinę paramą, pastatė tiltą. Savivaldybė prisidėjo prie to atleisdama LG 2005 metais nuo mokesčių.
LG atstovas nesutiko su Savivaldybės argumentais. Jis tikino, kad tiltas buvo statomas abiejų šalių interesais. 2004-aisiais buvo pasirašyta šalių jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jos abi turėjo vienodai prisidėti.
Pasak E. Galvoso, Savivaldybė lyg ir sutiktų perimti tiltą, tačiau reikalauja iš geležinkelininkų tam tikros sumos pinigų jam išlaikyti. LG su tuo nesutinka, nes, be viso kito, bendrovė tilto statybai išleido 15 proc. savo lėšų. Pasak LG atstovo, Klaipėdos savivaldybė turi galimybę kreiptis į Vyriausybę ir gauti valstybės paramą tiltui išlaikyti, tačiau ji to nedaro ir reikalauja, kad LG tiltą išlaikytų iš savo lėšų.
Sprendimą byloje teismas priims po dviejų savaičių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą