Išpeikė pasiruošimą ekstremalioms situacijoms

Vakar vykusio Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu buvo pristatoma praėjusių metų civilinės saugos veiklos ataskaita. Tačiau civilinės saugos specialistas neturėjo progos užbaigti pristatymo - jį politikai užvertė klausimais ir kritika.

Civilinės saugos vyr. specialistas Žilvinas Vainora pristatė, kad praėjusiais metais ekstremalių situacijų mieste nebuvo, bet buvo 13 ekstremalių įvykių (10 atvejų, kai rasti sprogmenys, ir 3 melagingi pranešimai apie padėtus sprogmenis).

Pasak specialisto, itin daug sprogmenų buvo rasta rekonstruojant Jūrų muziejaus akvariumą - iš kanalo kelis kartus buvo išvežta po keliasdešimt sprogmenų. Nemažai jų ten dar liko palaidotų po žvyru ir vandeniu - iki kitos rekonstrukcijos. Tačiau esą pavojaus jos nekelia, nes yra be sprogdiklių.

Ž. Vainoros teigimu, pagrindiniai galimi pavojai uostamiestyje - stiprus vėjas, uraganas, užkrečiamos ligos, naftos produktų išsiliejimas, gaisras miesto teritorijoje bei avarija pramoniniame pavojingame objekte. Pavojingų objektų mieste yra 7 - penki aukštesnio lygio (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, "Klaipėdos nafta", Krovinių terminalas, "Bega", SGD laivas-saugykla ir jo švartavimo prieplauka) ir 2 žemesnio ("Mestilla" bei "Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos Kuro bazių valdymo centras).

Komiteto nariai suskubo klausinėti apie galimus scenarijus, jeigu nutiktų kokia nelaimė. Pasak Ž. Vainoros, yra specialūs priemonių planai, kuriuos turi objektai (vidaus planas) ir Savivaldybė (išorės planas). Valdemaras Anužis pasidomėjo, koks planas yra, pavyzdžiui, sprogus naftos bazei - kokios jėgos telkiamos, kokios priemonės naudojamos, kokie ištekliai. Tačiau Ž. Vainora sakė, kad išsamiai komentuoti negalintis, nes už tuos planus atsakingas yra jo kolega.

"Tai jei to darbuotojo nebus darbe tą dieną, kai nutiks ekstremali situacija, tai vadovas bent žinos, kur yra tas pavojingas objektas, jeigu čia ne jo kompetencijos klausimas? Planų perskaityti nespėsite, tam jau nebus laiko", - teigė Aldona Staponkienė.

Tuomet V. Anužis ėmė domėtis, koks yra apskritai pasirengimas nenumatytoms nelaimėms. Įvykių eiga esant ekstremaliai situacijai, pasak Ž. Vainoros, rūpinasi ekstremalių situacijų centras. Komiteto nariai buvo informuoti, kad slėptuvių miestas neturi, nors bent viena turėtų būti - skirta ekstremalių situacijų valdymo štabui. Mieste yra 32 mokyklos, kur žmonės galėtų laikinai susiburti, jei dėl nelaimės negalėtų grįžti į namus, įrengta 51 perspėjimo sirena.

"Jei žmonės nežino, kokie ir kur yra evakuacijos keliai, kaip gali būti panaudoti rūsiai, kokie jie yra saugūs, jei slėptuvės nėra net štabui ir taip toliau, tai kam išvis reikalinga ta civilinė sauga? Tie dalykai yra labai svarbūs", - reagavo V. Anužis ir pridūrė, kad jam pačiam yra tekę vadovauti valdant kelias ekstremalias situacijas, tad tam reikia skirti deramą dėmesį ir adekvatų finansavimą, nes kitaip galimi pavojingos situacijos scenarijai miestiečių atžvilgiu yra rizikingi.

"Neskleiskite panikos. Jau įsivaizduoju rytojaus laikraščių antraštes", - pasiklausęs kolegų replikavo istorikas ir politikas Vygantas Vareikis.

Galiausiai nutarta, kad reikėtų į šią padėtį atkreipti miesto mero bei Seimo narių dėmesį.