Ir vėl norima "išbuožinti" Uosto direkciją

Praeina kiek laiko ir nauja šalies valdžia vėl planuoja kišti ranką į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kišenę. Tarsi pamirštama, kad Vyriausybė nefinansuoja nei krantinių rekonstrukcijos, nei kitų svarbių infrastruktūros objektų statybos uoste. Per tuos Vyriausybės ketinimus Klaipėdos miestas jau prarado mažųjų laivelių prieplauką pietinėje miesto dalyje.

Dabartinė valdžia irgi jau pateikė siūlymą - nuo kitų metų ketinama atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą. Rinkliavos ir žemės nuomos mokestis yra pagrindinis Uosto direkcijos pajamų šaltinis.

"Taip, girdime tokias diskusijas, tačiau įstatymo pakeitimo projekto dar nematėme. Uosto direkcija turi daug investicinių projektų ir planų. Jiems, be abejo, reikia nemažų lėšų. Todėl kiekvienas euras, kurį galime panaudoti infrastruktūros plėtrai, mums yra svarbus", - sako Ina Misiūnienė, Uosto direkcijos apskaitos skyriaus viršininkė, pavaduojanti ekonomikos ir finansų direktorių.

2012-aisiais irgi buvo nuspręsta, kad Uosto direkcija turi pervesti į šalies biudžetą 34 mln. Lt pelno įmoką, t. y. pusę savo 2011 metų pelno. Ir tai buvo padaryta. Tai buvo vienintelis kartas nepriklausomoje Lietuvoje, kai iš šio valstybei svarbaus strateginio objekto buvo paimti investicijoms skirti pinigai.

Beje, Lietuvos įstatymai numato galimybę sumažinti mokamą pelno dalį į biudžetą, jeigu įmonė vykdo valstybei svarbius ekonominius projektus. Uosto direkcija vykdo ne vieną tokį projektą. Svarbu ir tai, kad visa uosto infrastruktūra yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

NORS kiekvienas euras, kurį galima panaudoti infrastruktūros plėtrai, uostui yra svarbus, nuo kitų metų ketinama atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą. Eimanto Chachlovo nuotr.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės ir Uosto direkcijos susitarimą 2004 metais mainais už vietą užteršto grunto aikštelei nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje Smeltės pusiasalyje Uosto direkcija buvo įsipareigojusi pastatyti naują mažųjų laivų prieplauką ir perduoti ją Klaipėdos savivaldybei.

2011-aisiais atrodė, kad pagaliau pažadas bus ištesėtas. Buvo parengtas mažųjų laivų, vadinamosios valčių, prieplaukos statybos projektas ir netgi parinktas statybos darbų rangovas, turėjęs pagilinti akvatoriją ir pastatyti prieplauką už 38,5 mln. litų. Tačiau išgirdus apie pelno dalies atidavimą biudžetui, šis projektas buvo sustabdytas.

Užtat kai 2013-aisiais spalio 1 d. jau kitas Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisą ir iš Uosto direkcijos nebebuvo imami dividendai, Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus džiaugėsi, kad atkurta istorinė tiesa.

Tais metais jis teigė, kad uosto krovai svyruojant apie 35 mln. tonų, grąža valstybei iš uosto veiklos sudaro arti pusės milijardo litų. Pernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta daugiau nei 40 mln. tonų krovinių.

"Manau, tai svarus indėlis į valstybės biudžetą, todėl iš mūsų išskaičiuoti vieną ar kitą papildomą mokestį yra neteisinga ir nepragmatiška. Dividendų paėmimas buvo tik labai siauro spektro matymas nesigilinant į globalesnius dalykus, nesupratimas to, ką daro Uosto direkcija, uostas ir kokia nauda gaunama iš naujai sukurto valstybės turto. Tik investicijų dėka mūsų uostas yra konkurencingiausių uostų sąraše. Manau, nereikia trukdyti tai sistemai, kuri gerai veikia", - sakė A. Vaitkus 2013-aisiais.