1941-1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių. Klaipėdos kraštą masiniai trėmimai palietė kiek mažiau nei likusią Lietuvos dalį, tačiau ne mažiau skaudžiai.
Remiantis užregistruotais dokumentais, daugiausiai buvo tremiami ūkininkai, valstybės tarnautojai, darbininkai, mokytojai. Tarp ištremtųjų buvo ne mažiau kaip 39 tūkstančiai vaikų.
Visoje Lietuvoje penktadienį vyko tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcija "Ištark, išgirsk, išsaugok". Skaityti vardus gali kiekvienas norintis. Klaipėdoje jau trečius metus ši akcija vyksta prie paminklo vieningai Lietuvai "Arka".
Viena iš akcijos Klaipėdoje koordinatorių, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" atstovė Agnė Kovalenkaitė sakė, kad dalyvauti akcijoje registravosi nemažai klasių, tačiau dauguma žmonių tiesiog laukia gyvoje eilėje.
"Galbūt ne visi išdrįsta skaityti, nes yra toks jaudinantis momentas, kai perskaitai vardą, pavardę ir tai, ar jis grįžo, ar negrįžo, ar apskritai koks tų žmonių likimas. Visas tas procesas labai sujaudina. Džiaugiamės, kad kiekvienais metais vis daugiau žmonių dalyvauja akcijoje", - sakė akcijos koordinatorė.
Dar vienas jautrus akcijos aspektas - susirinkę žmonės dalijasi savo istorijomis: ar patys buvo tremtyje, ar jų šeimos nariai, kokios jų patirtys.
"Tos istorijos dar gyvos, yra pasakojama iš lūpų į lūpas. Manau, kad tie žmonės, kurie buvo ištremti, labai daug patyrė ir daug paaukojo dėl Lietuvos, kurią turime šiandien. Kai kurie mūsų savanoriai sako, kad niekada nebuvo pagalvoję apie tai paklausti savo tėvų, senelių. Tai paskatina domėtis šeimos istorija", - kalbėjo A. Kovalenkaitė.
Vardų skaitymas pradėtas penktadienį 13 valandą, jį baigti planuojama šeštadienį apie 11 valandą ryto - akcija vyks per naktį.
Dviguba tragedija
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus penktadienį pakvietė į atvirų durų dieną Rezistencijos ir tremties ekspozicijoje S. Nėries g. 4. Nuo 10 iki 15 val. apsilankiusiems muziejininkas istorikas Saulius Karalius pasakojo apie tremtį ir partizaninį judėjimą. Pasak istoriko, Klaipėdos kraštas nukentėjo dukart - pasitraukus vokiečiams miestas buvo apgriautas ir tuščias. Nuo tremties bandę gelbėtis kitų miestų gyventojai keliavo į Klaipėdą, mat čia reikėjo darbo jėgos ir žmonės jautėsi saugesni.
"Dėl to iš pradžių tremtis Klaipėdos krašto stipriai nepalietė, nes Sovietų Sąjungai reikėjo, kad kas nors užaugintų grūdų ir maisto. Klaipėda buvo miestas, kuriame buvo galima prisiglausti, apsisaugoti. 1949 metais tremtis vyko net du mėnesius, nes žmonės ėmė slapstytis. Klaipėdos krašto gyventojams šis trėmimas buvo skaudžiausias, nes pirmą kartą tremti ir miesto gyventojai", - sakė S. Karalius.
Pasak jo, Klaipėdos krašto tragedija buvo dviguba - 1944 metais Hitleris įsakė prievarta visiems evakuotis, žmonės, nukentėję nuo karo traukėsi, vėliau juos ragino grįžti. Jiems sugrįžus ir pradėjus gyventi, ėmus stotis ant kojų, savo represijas pradėjo sovietų valdžia.
S. Karalius pasakojo, kad trėmimai vykdavo paryčiais - sodybas apsupdavo kariai, duodavo šiek tiek laiko susiruošti, pasiimti daiktų. Vis dėlto, ne per daugiausiai ir pavykdavo susikrauti daiktų, be to, nemažai kas būdavo atimta. Džiaugdavosi tie, kurie pasiimdavo maisto ir staliaus ar kitų įrankių.
"Tai tragiška istorija, bet unikalumas yra tai, kad žmonės išgyveno, o būdami tremtyje suprato, kad yra baisioje bėdoje ir vienas kitą palaikė. Tremtiniai buvo labai draugiški, taip vieni kitus palaikė, kad vėliau grįžę į Lietuvą buvo nustebę, nes to nerado. Čia jau buvo kitoks, sovietinis gyvenimas, moralė buvo kitokia nei tų žmonių, kurie buvo ištremti. Ištremti buvo laisvos smetoninės Lietuvos žmonės su kitokia morale, kitokiu supratimu. Rengiame atvirų durų dienas ir ištisus metus kviečiame aplankyti muziejų, kad žmonės, ypač jaunimas, susipažintų, suprastų ir įvertintų, kad žmogui didžiausia vertybė yra laisvė ir nepriklausomybė", - pabrėžė istorikas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą