Dar­bė­niš­kis Kazys Mak­svy­tis apie dėl koro­na­vi­ru­so anks­čiau pasi­bai­gu­sį krep­ši­nio sezo­ną Per­mės klu­be

Dar­bė­niš­kis Kazys Mak­svy­tis apie dėl koro­na­vi­ru­so anks­čiau pasi­bai­gu­sį krep­ši­nio sezo­ną Per­mės klu­be

"Tre­čią valan­dą nak­ties tem­piant laga­mi­nus iš Rusi­jos, per Kara­lie­nės Lui­zos til­tą, į Lie­tu­vos pasie­nį buvo vis­ko: iš pra­džių juo­kė­mės, pas­kui kei­kė­me Adą Juš­ke­vi­čių, kad jis vie­nas pats pasi­ėmė net sep­ty­nis laga­mi­nus.

Trau­kė­me per dan­tį, kad jis Rusi­jo­je pri­si­pir­ko kruo­pų ir tuale­ti­nio popie­riaus ir taip mus įdar­bi­nęs išgy­vens kri­zę", - grį­ži­mo pės­čio­mis iš Rusi­jos per Kali­nin­gra­dą į Lie­tu­vą deta­les ir apie dėl koro­na­vi­ru­so anks­čiau pasi­bai­gu­sį krep­ši­nio sezo­ną pasa­ko­jo Per­mės "Par­ma" klu­be pra­lei­dęs dar­bė­niš­kis Kazys Mak­svy­tis.

Jis išskir­tia­me inter­viu "Savai­tės eks­p­re­sui" atsklei­dė daug įdo­mių ir sma­gių nuti­ki­mų iš Rusi­jos gyve­ni­mo, papa­sa­ko­jo, kaip Lie­tu­vo­je seka­si lai­ky­tis karan­ti­no ir pasi­da­li­jo min­ti­mis apie pra­ras­tą pui­kią gali­my­bę užim­ti Lie­tu­vos rink­ti­nės vyr. tre­ne­rio pos­tą.

Vis­gi K. Mak­svy­tis sten­gia­si dėl nie­ko nesi­gai­lė­ti ir į vis­ką žvelg­ti pozi­ty­viai.

"Kiek­vie­na nau­ja patir­tis - nau­din­ga ir rei­ka­lin­ga. Sezo­nas Rusi­jo­je nebu­vo leng­vas. Supran­tu, kodėl Rusi­jos klu­bas nelei­do man tre­ni­ruo­ti Lie­tu­vos rink­ti­nės. Iš pra­džių buvo mažai per­ga­lių ir jie pabi­jo­jo, kad dar­bas per dvi kėdes gali dar labiau mane išblaš­ky­ti.

Be to, anks­čiau pasi­ra­šy­to­je sutar­ty­je nebu­vo numa­ty­ta, kad galė­čiau tre­ni­ruo­ti rink­ti­nę ar dar kokią kitą koman­dą. Sutar­ty­je buvo para­šy­ta, kad vie­nin­te­lė dar­bo­vie­tė - "Par­mos" klu­bas.

Žino­ma, kiek­vie­no tre­ne­rio sva­jo­nė - tre­ni­ruo­ti savo gim­to­sios šalies rink­ti­nę, tačiau šįkart man taip susi­klos­tė aplin­ky­bės ir nie­ko jau nebe­pa­kei­si. Tikiuo­si, kad atei­ty­je dar turė­siu šį šan­są", - sakė K. Mak­svy­tis. 

Jis pasi­džiau­gė, kad patei­si­no "Par­mos" klu­bo vado­vų lūkes­čius ir sutar­tis kitam sezo­nui su šiuo klu­bu buvo pra­tęs­ta.

Kul­tū­ri­nio šoko išven­gė

Dėl koro­na­vi­ru­so sutrum­pin­tą 2019-2020 metų krep­ši­nio sezo­ną pra­lei­dai Rusi­jo­je. Papa­sa­kok, kokia ta legio­nie­riaus duo­na? Juk Per­mės "Par­ma" - pir­mas tavo tre­ni­ruo­ja­mas užsie­nio klu­bas, - pra­dė­jo­me pokal­bį su K. Mak­svy­čiu.

Nuo kitų mano anks­tes­nių dar­bų skir­tu­mas toks, kad pir­mą kar­tą buvau be šei­mos ir toli nuo savo gim­to­sios šalies - Lie­tu­vos. Labiau­siai trū­ko šei­mos.

Mes Per­mės koman­do­je buvo­me pen­ki lie­tu­viai: trys tre­ne­riai - aš, mano asi­sten­tas Gin­ta­ras Kadžiu­lis ir fizi­nio paren­gi­mo tre­ne­ris Dei­vi­das Rin­ke­vi­čius bei du žai­dė­jai - Adas Juš­ke­vi­čius, Eigir­das Žukaus­kas.

Šis fak­to­rius kaž­kiek paleng­vi­no tą adap­ta­ci­ją. Žinias­klai­do­je mus vadi­no lie­tu­viš­ką­ja Rusi­jos koman­da.

Kaip Rusi­jo­je buvai pri­im­tas?

Pri­ėmė labai gerai. Lie­tu­vius ten ger­bia ir ver­ti­na. Nuo seno žino Tomą Pačė­są, Val­de­ma­rą Cho­mi­čių, Rytį Vaišvi­lą, Dar­ju­šą ir Kšyš­to­fą Lav­ri­no­vi­čius... Tas pats Rimas Kur­ti­nai­tis yra dir­bęs vie­nus metus.  

Įdo­mu, kokias klu­bas suda­rė gyve­ni­mo sąly­gas? Ar atvy­kus į Per­mę nebu­vo kul­tū­ri­nio šoko?

Gerai žinau ir mokų rusų kal­bą, tad įei­ti į tą kul­tū­rą nebu­vo per­ne­lyg sudė­tin­ga.

Klu­bas suda­rė gana geras sąly­gas: nuo­mo­jo tri­jų kam­ba­rių butą mies­to cent­re, sky­rė auto­mo­bi­lį. Per­mės mies­tas - dide­lis, kont­ras­tin­gas, teka dide­lė ir pla­ti upė Kama. Mies­tas - mili­jo­ni­nis.

Jame gali­ma pama­ty­ti ir senos archi­tek­tū­ros jau bai­gian­čių į žemę sulįs­ti medi­nių dvie­jų aukš­tų pasta­tų, o mies­to cent­re stūk­so dan­go­rai­žiai su didžiu­liais pre­ky­bos cent­rais ir gra­žio­mis pasi­vaikš­čio­ji­mo vie­to­mis. Per­mės vie­nas iš didžiau­sių minu­sų - labai šal­tas ir vėjuo­tas kli­ma­tas. Jau rudens pra­džio­je pagal oro sąly­gas Per­mė man pri­mi­nė lie­tu­viš­kas žie­mas.

O pačia­me mies­te daug skir­tin­go tipo šiuo­lai­kiš­kų res­to­ra­nų ir kavi­nių, įvai­rių par­duo­tu­vių. Buvau malo­niai nuste­bin­tas. 

Per­mė­je išvys­ty­tos teat­rų, kul­tū­ri­nių ren­gi­nių tra­di­ci­jos. Šio Rusi­jos mies­to gyven­to­jai labai myli spor­tą, krep­ši­nio tra­di­ci­jos nuo seno gyvos.

Šio mies­to krep­ši­nio klu­bas prieš maž­daug du dešimt­me­čius du kar­tus buvo tapęs Rusi­jos čem­pio­nu. Žmo­nės akty­viai lan­ko­si krep­ši­nio var­žy­bo­se.

VTB Vie­nin­go­sios lygos čem­pio­na­te galė­jo­me didžiuo­tis sutrau­kę dau­giau­sia viso­je lygo­je žiū­ro­vų - "Par­mos" rung­ty­nes vidu­ti­niš­kai ste­bė­da­vo 5 233 krep­ši­nio sir­ga­liai.

Paju­to Rusi­jos tra­di­ci­jas

O gat­vė­je Rusi­jos krep­ši­nio sir­ga­liai atpa­žin­da­vo? Būda­vo pana­šiai kaip Klai­pė­do­je, jog sir­ga­liai pri­ei­na par­duo­tu­vė­je ar mies­te ir ban­do užkal­bin­ti?

Pir­mą pus­me­tį tur­būt visai to nepa­si­tai­ky­da­vo. Ir, jei­gu atvi­rai, tuo labai džiau­giau­si. Galė­da­vau sau ramiai eiti gat­vė­mis pasken­dęs savo min­ty­se ir nie­kam nek­liū­da­vau į akis. Neskam­bin­da­vo ir žur­na­lis­tai, tad Per­mė­je iš pra­džių tie­siog mėga­vau­si ramy­be.

Ant­ro­je sezo­no daly­je jau situ­aci­ja šiek tiek pasi­kei­tė - sulauk­da­vau dėme­sio, pra­dė­jo atpa­žin­ti. 

 

 

Sezo­no pra­džio­je su "Par­mos" koman­da šiek tiek stri­go­te, tačiau vėliau įsi­va­žia­vo­te. Kas lėmė tokius ban­ga­vi­mus?

Sezo­no pra­džia buvo itin sun­ki, kadan­gi dėl trau­mų nete­ko­me abie­jų savo įžai­dė­jų. Tai­gi, į įžai­dė­jo pozi­ci­ją teko per­s­tum­ti Adą Juš­ke­vi­čių. Gal­būt dėl to nuken­tė­jo ata­kuo­jan­čio gynė­jo gran­dis, kadan­gi pra­dė­jo­me rink­ti mažiau taš­kų.

Trum­pai tariant, teko per­dė­lio­ti pla­nus ir visais įma­no­mais būdais suk­tis iš padė­ties. Dėl to star­tas tik­rai nebu­vo idea­lus: sezo­ną pra­dė­jo­me ketu­riais iš eilės pra­lai­mė­ji­mais, vėliau pra­lai­mė­ji­mų ir per­ga­lių san­ty­kis buvo 6:1.

Gali­ma pasa­ky­ti, kad nepa­tai­kė­me ir su legio­nie­riais, sezo­no metu teko pakeis­ti abu ame­ri­kie­čius - vie­nas buvo kamuo­ja­mas trau­mų, o kitas - neval­do­mo cha­rak­te­rio ir sun­kiai pri­ta­po koman­do­je.

Galiau­siai išsi­gry­ni­no­me koman­dos sudė­tį ir turė­jo­me mažiau talen­tin­gą, tačiau labiau susi­klau­siu­sią, darbš­čią ir vie­nin­gą koman­dą. Tai atspin­di ir ant­ra sezo­no pusė - iš šeše­rių pas­ku­ti­nių rung­ty­nių lai­mė­jo­me pen­ke­rias.

Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.



Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder