Kartu su augančiu pervežimų sektoriumi plečiasi ir muitinės paslaugų poreikis. Pasienio kontrolės postų direkcijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vien Lietuvos-Baltarusijos pasienį kertančių krovininių transporto priemonių skaičius vidutiniškai išaugo 12,75 proc. Didžioji dalis Lietuvos-Baltarusijos sieną kertančių krovinių yra skirti Rusijos rinkai.
Tuo tarpu didžiausias Lietuvoje muitinės garantijų ir tranzitinių procedūrų paslaugų tarpininkas UAB „Bunasta“ minėta kryptimi atliekamų muitinės deklaracijų kiekį išaugino net 32 proc.
„Nepaisant to, kad Rusijoje tebegalioja dalies europietiškų prekių embargas, matome, kad Lietuvos vežėjai atsitiesė ir užpildė vilkikus kita produkcija. Krovinių srautai į Rusiją bei kitas Rytų šalis šįmet stabiliai auga ir turėtų augti toliau“, – pastebėjo UAB „Bunasta“ direktorius Jurgis Adomavičius.
Klaipėdoje įžvelgia dideles galimybes
Jis atkreipė dėmesį ne tik į vilkikų srautus, bet ir į augančias krovinių apimtis Klaipėdos uoste. „Bunasta“ šįmet pasiekė vidutiniškai 38 tūkst. aptarnaujamų vilkikų per mėnesį ir negali nepastebėti Klaipėdos regiono pagyvėjimo.
„Jau prieš kurį laiką pradėjome teikti ir konteinerių pervežimui reikalingų uosto bei muitinės formalumų tvarkymą. Klaipėda – tai dar vienas, labai svarbus pasienis, kuris generuoja didelį srautą.
Matome čia didelę perspektyvą galėdami jūrų pervežimo srityje dirbančioms įmonėms padėti sutaupyti laiko, greičiau sutvarkyti muitinės ir uosto formalumus bei pagerinti logistikos grandinę“, – sakė J.Adomavičius.
Jis atskleidė, kad įmonė svarsto galimybę plėstis ir tapti konteinerinių linijų atstove. „Bunastos“ tikslas visada buvo kuo glaudžiau integruotis į logistikos grandinę taupant ir efektyvinant vežėjo kaštus“, – pastebėjo pašnekovas.
Šiuo metu į Klaipėdos regioną UAB „Bunasta“ kreipia labai daug dėmesio ir priima naujų darbuotojų. J.Adomavičius siekia komandą papildyti Klaipėdos regiono rinką ir uosto specifiką išmanančiu pardavimų vadovu, kuris sustiprintų ryšius su naujais klientais ir padėtų įmonei vystyti naujas su uosto darbu susijusias paslaugas.
Lietuva – visose tranzito grandinės dalyse
Pasak J.Adomavičiaus, per visą prekės pervežimo ciklą su muitine susijusios paslaugos dalinamos į tris etapus, o priklausomai nuo prekių kelio Lietuva gali atsidurti bet kuriame iš šių etapų. Pirmiausia prekės yra eksportuojamos, tam įforminama eksporto deklaracija. Vėliau prekės vežamos tranzitu iki gavėjo muitinės ir galiausiai jos yra importuojamos.
„Bunasta“ iki šiol daugiausiai atlikdavo antrajame žingsnyje, tranzite, reikalingų muitinės procedūrų, tokių kaip tranzitinių deklaracijų ir garantijų, reikalingų eksportuotoms prekėms keliaujant pas gavėją ir ES, ir Muitų sąjungos šalyse įforminimas. Tačiau J.Adomavičius pastebi, kad vis labiau auga poreikis, kad muitinės tarpininkai ne tik įformintų tranzitą ir garantiją, bet ir suteiktų pradinės muitinės paslaugas, reikalingas eksportuotojui, tokias kaip eksporto deklaracija.
Pašnekovas neslėpė, kad būdami vienu iš didžiausių tranzito partnerių „Bunasta“ darbuotojai labai greitai pamato, su kokiomis problemomis ar sunkumais susiduria prekių vežėjas.
„Pavyzdžiui, dabar Vievyje pasikrovęs prekes vairuotojas siunčiamas į muitinę Elektrėnuose, kad įformintų eksportą, o tada važiuoja pro Vilnių įsiforminti jam reikalingos tranzito deklaracijos ir pasiimti garantijos. Skaičiavome, kad dėl tokio lanksto vežėjas kaskart praranda daugiau nei po 100 eurų, nors tai yra tik popierių tvarkymas.
Dažnai papildomos procedūros užima daugiau laiko, vairuotojui tenka išsukti iš kelio ir važiuoti ne tik į krovos vietą, bet ir pas muitinės tarpininką, kad įformintų minėtas procedūras. Todėl pradėjome teikti prekių išeksportavimo paslaugą mūsų klientų vežamiems kroviniams, kad vežėjai sutaupytų laiko ir nepatirtų prastovų.
Dabar prekių siuntėjai visą parą dirbančiuose „Bunasta“ vairuotojų aptarnavimo centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gali užsisakyti eksporto deklaraciją, o vežėjas tuo pat metu – tranzitinę deklaraciją ir garantiją. Taip taupomas laikas, išvengiama klaidų ir padidėja efektyvumas“, – tvirtino J.Adomavičius.
„Bunasta“ vadovas planuoja, kad netrukus ši paslauga bus išplėsta ir į kitose 5 valstybėse – Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje bei Ukrainoje – esančius įmonės padalinius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą