Finansų ir ekonomikos komitetui vakar buvo pristatytos sumos, kurias prašoma leisti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui nurašyti suėjus senaties terminui - 5 metams bei nepavykus jų anksčiau išieškoti.
Likviduotos dėl bankroto ir išregistruotos įmonės už atliekų tvarkymą liko skolingos kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų. Beviltiškomis skolomis už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dėl senaties termino pripažinta skolų už beveik 34,2 tūkst eurų. Mirusių asmenų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos suma siekia beveik 2,4 tūkst. eurų.
Šios skolos susikaupė nuo 2008 metų. Didžiausia skolos suma - 2440 eurų, mažiausios - po 1 centą. Skolininkų - beveik 760.
Komiteto nariams kilo klausimų, kodėl dalis skolų nebuvo išieškota anksčiau nei suėjo senaties terminas.
Parengtame projekte nurodoma, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybėje pradėta rinkti 2008 m., tačiau iki 2010 m. balandžio mėnesio nesumokėtos rinkliavos išieškojimas nebuvo vykdomas. Taip buvo apsispręsta atsižvelgiant į tai, kad iki 2010 m. balandžio vyko teismai dėl vietinės rinkliavos nuostatų teisėtumo. Pateikę prašymą tai išsiaiškinti, procesus inicijavo tuomečiai Seimo nariai Vytautas Čepas, Irena Šiaulienė ir Evaldas Jurkevičius. Be to, nurodoma Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija viešai ragino atliekų turėtojus nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Besitęsiant teismams susikaupė daug skolų, kurioms vėliau išieškoti nepakako laiko.
Politikai svarstė, ar tikrai verta nurašomas skolas padengti iš sukauptų lėšų už rinkliavą. Artūro Šulco nuomone, neatrodo teisinga, kad žmonės, kurie moka už save, turi sumokėti ir už kitus, kurie įsiskolino. Esą jeigu Vyriausybės įgaliota institucija ragino žmones nemokėti mokesčio, tai yra, nesilaikyti teisės aktų, galbūt dėl skolų ir reikėtų kreiptis į Vyriausybę?
Sprendimą šioje situacijoje priims miesto Taryba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą