Bendrasis planas konkretizuojamas be uosto vizijų

Renginyje aptarta UAB "Urbanistika" ir UAB "Sweco Lietuva" rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau BP) esmė, jo rengimo procesas, preliminarūs sprendiniai ir pasiūlymai. Taip pat suteiktas žodis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko, Klaipėdos uosto, Klaipėdos rajono bendrųjų planų rengėjams, nes šių dokumentų sprendiniai labai glaudžiai susiję su Klaipėdos miesto raidos perspektyva. Lietuvos bendrojo plano rengėjai uostamiesčio viziją pateikė vaizdo įraše.

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, jog Klaipėdos miesto BP vėluoja, tačiau pridūrė, kad šis dokumentas toks svarbus, kad geriau jau bus parengtas vėliau, bet kokybiškiau ir maksimaliai suderintas su miesto bendruomenės lūkesčiais.

UOSTAS rengiamame miesto bendrajame plane žymimas tik kaip uosto funkcinė teritorija - viena pilka spalva, neatsižvelgiant, kokia veikla bus vykdoma. Mieste išskiriamos net 153 skirtingos funkcinės teritorijos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė priminė, kad BP keičiamas dėl to, kad senasis planas neatitinka šiandienos realijų, pasikeitę teisės aktai, viena vertus, leidžia sklypų savininkams nerengti detaliųjų planų, tačiau reikalauja detaliau suplanuoti teritorijų funkcijas bendrajame plane ir yra gauta jau 350 prašymų keisti uostamiesčio BP sprendinius.

Septyni centrai

UAB "Urbanistika" atstovas, architektas Saulius Motieka pristatė Klaipėdos m. BP preliminarius sprendinius. Jie parengti skaičiuojant, kad miesto gyventojų skaičius pagal erdvinius parametrus gali būti 213 tūkst. Vienas iš esminių miesto pokyčių, planuojamų BP, yra policentrinė struktūra.

Mieste išskiriami 7 centrai: senamiestis ir centrinė dalis, centras, kuriame yra "Akropolis", Klaipėdos baseinas, "Švyturio" arena, du centrai pietinėje miesto dalyje, mokslo plėtros centras Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje, du rekreaciniai centrai Melnragėje ir Giruliuose. Pastarosioms teritorijoms ir Smiltynei plėtoti, anot architekto, naujame BP suteikiama daugiau vilčių.

Pranešėjas pažymėjo, kad naujame BP nenagrinėjami konkretūs sklypai, bet akcentuojamas teritorijų naudojimo būdas. Iš viso išskiriamos 153 funkcinės zonos. Taip pat suteikiama galimybė optimaliai reaguoti į galimus krizinius pokyčius.

S. Motieka atkreipė dėmesį į Klaipėdos miesto gamtinį karkasą, kuris išskirtas miesto šiaurinėje dalyje, Smiltynėje (pasaulinės reikšmės gamtinė teritorija), Dangės ir Smiltalės upių slėniuose (vietinės reikšmės gamtinis karkasas) ir pažymėjo, jog uostamiesčio gyventojai yra turtingi želdynais, nes 1 miesto gyventojui tenka 130 kv. m atskirųjų želdynų (norma yra 25 kv. m).

POLICENTRIŠKUMAS. Iki 2030-ųjų Klaipėdoje planuojami net septyni gyventojams svarbūs centrai. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Klaipėdos miesto BP preliminarių sprendinių pristatymas sukėlė diskusiją dėl to, kad jame neatsispindi Klaipėdos uosto BP sprendiniai, kurie stipriai koreguoja pateiktą viziją.

Viena didžiausių problemų, dėl kurios stringa tiek miesto, tiek uosto strateginiai planai, yra tai, jog Vyriausybė dar neapsisprendė, kur bus iki 2050-ųjų planuojamas išorinis uostas: Melnragėje ar Būtingėje.

Automobilių mažės?

Taip pat diskusijų sulaukė ir inžinieriaus Vidualdo Valeikos pristatyta uostamiesčio susisiekimo infrastruktūros situacija ir preliminarūs sprendiniai iki 2030 m. Pasak pranešėjo, prognozuojamas realus pokytis per ateinantį dešimtmetį bus vos 2 proc. augantis pėsčiųjų srautas, 5 proc. didesnis dviratininkų srautas, 5 proc. išaugęs viešojo transporto naudotojų skaičius ir 12 proc. sumažėjęs automobilių naudotojų skaičius.

Kaip svarbiausi Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros akcentai dokumente išskiriami šiaurinis, centrinis ir pietinis uosto koridoriai ir gyventojų apsauga nuo uosto poveikio, susisiekimo su Palangos oro uostu, LEZ teritorija, priemiesčiu ir Smiltyne gerinimas, esamos susisiekimo infrastruktūros mieste gerinimas.

Tarp preliminarių Klaipėdos susisiekimo infrastruktūros gerinimo sprendinių pateikiamas ir naujos transporto rūšies (tramvajaus) galimybė.

V. Valeika papriekaištavo, kad parengtas specialusis dviračių takų plėtros planas gerai orientuotas šiaurės ir pietų kryptimis, tačiau nepakankamai dėmesio skirta miesto plėtrai į rytus ir dviračių takų jungtims su priemiesčiu.

Pranešėjas išsakė neigiamą nuomonę dėl Pilies gatvės platinimo, nes šia gatve važiuoja tik vienas viešojo transporto maršrutas, tad gatvėje nebūtina A juosta.

Specialistas nesileido į diskusiją apie Bastionų tilto statybą, tačiau pažymėjo, jog probleminė išlieka Tilžės g.-Mokyklos g.-Šilutės pl. žiedinė sankryža.

Konferencijoje gausiai dalyvavusių architektų dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad planuojant naujus gyvenamuosius kvartalus, dėmesys skiriamas ne gyvenamajai aplinkai, o automobilių stovėjimo vietoms.