Atrasti Šv. Jono bažnyčios brėžiniai

Atsirado galimybė atstatyti Šv. Jono bažnyčią Klaipėdoje pagal senuosius pirmojo Prūsijos karališkojo architekto Frydricho Augusto Štiulerio brėžinius. Tiesa, juos suradęs Vokietijoje gyvenantis išeivijos lietuvis neskuba atskleisti, kur jam pavyko rasti šį svarbų radinį.

"Mano nuomone, Klaipėdai ši žinia ne ką mažiau svarbi nei profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas", - džiugesio vakar neslėpė Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Dalis F. A. Štiulerio braižytų Šv. Jono bažnyčios brėžinių kopijų Savivaldybės atstovams perduotos liepos 25-ąją.

"Paprasčiau tariant, rasti tos bažnyčios, kuri stovėjo iki karo, brėžiniai. Ir mes patys suvokiame, ir Klaipėdos savivaldybės atstovai sako, kad tai aukso vertės dokumentai, nes visą laiką buvo manoma, jog jokiuose archyvuose jų nėra", - sakė Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras.

Pasak jo, šį vertingą radinį pavyko surasti vienam Vokietijoje gyvenančiam išeivijos lietuviui Linui Skvirbliui.

"Kur jis surado tuos brėžinius, net mums nepasakojo. Bet tai nėra tiek svarbu, kiek žinia, kad galėsime atstatyti bažnyčią, kokia buvo. Dalį tų brėžinių kopijų jau mums atvežė. Tad kompiuterinę versiją jau perdavėme ir Savivaldybės atstovams, kad jie jau galėtų jais disponuoti ir vykdyti tolesnius bažnyčios atstatymo projekto darbus", - minėjo R. Moras.

"Tai iš tiesų fantastiškas dalykas, kad pavyko tokį dalyką ponui Linui apčiuopti. Beje, aš ir pats labai prašiau, kad jis pasakytų, kur jis juos rado, bet kol kas neišdavė. Tad galiu tik spėlioti, kad jie buvo rasti kurios nors parapijos archyve", - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

PAVELDAS. Dalis Šv. Jono bažnyčios brėžinių kopijų jau perduoti Klaipėdos savivaldybei. Šioje kopijoje matyti bažnyčios fasadas iš Turgaus gatvės pusės.

Pasak jo, nėra jokių abejonių, kad tai Jono bažnyčios brėžiniai, nes ant jų yra paties F. A. Štiulerio parašas, datos, bylojančios, kad brėžiniai daryti nuo 1855-ųjų.

"Pasiūliau rudenį daryti šių brėžinių parodą. Kol kas į Klaipėdą atvežta tik dalies brėžinių kopijos. Lauksime likusių, tada gal galėsiu daugiau ką nors pakomentuoti", - vakar sakė J. Genys.

Istorikas priminė, kad iki šiol būta nemažai ikinografinės medžiagos, kaip atrodė pati Jono bažnyčia ar jos atskiri altoriai, tačiau nebuvo žinių, ar yra išlikę istoriniai projektai.

"Nuotraukos yra gerai, bet architektūrinių, konstruktyvinių sprendimų neturėjome. Nebuvo jokių užuominų, kad jie gali būti išlikę kuriame nors valstybiniame ar bažnytiniame archyve Vokietijoje ar valdžios archyvuose, nes Štiuleris buvo valdžios architektas. Tad vartydami rankose šį radinį nuoširdžiai džiaugiamės. Kiek dabar mačiau brėžinių kopijų, yra ir šiaurinis fasadas, tam tikri pjūviai. Tikrai labai svarbi medžiaga", - kalbėjo J. Genys.

Klaipėda siekia, jog planuojamai atstatyti Šv. Jono bažnyčiai būtų suteiktas valstybei svarbaus objekto statusas. Manoma, kad toks žingsnis paskatintų ir Vokietiją prisidėti prie šio objekto atkūrimo. Tikimasi, kad tokį statusą bažnyčios atkūrimo projektas galėtų gauti dar šiemet.

Miesto valdžia dar prieš keletą metų apsisprendė, kad šv. Jono bažnyčia turi būti atstatyta tokia, kokia buvo. Svarstoma, kad šis objektas galėtų tarnauti ne tik sakralinėms reikmėms, bet ir miesto bendruomenės poreikiams. Čia galėtų būti įrengtos koncertams, parodoms skirtos erdvės, bokšte galėtų būti įrengta apžvalgos aikštelė turistams.

Preliminariai skaičiuojama, kad bažnyčiai atstatyti prireiktų maždaug 6,4 mln. eurų. Tačiau į šią sumą neįtrauktos išlaidos vidaus įrangai, tad galutinė suma būtų kur kas didesnė.