2020 m. lapkričio 1 d. 00:07 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Ar pasuks Lietuva ES „žaliuoju kursu“ – priklausys nuo konstruktyvaus dialogo tarp mokslininkų ir politikų

2020-07-23, 11:10

Juozas IVANAUSKAS

Ar pasuks Lietuva ES „žaliuoju kursu“ – priklausys nuo konstruktyvaus dialogo tarp mokslininkų ir politikų nuotrauka, foto

Reklama

Klaipėdos universitete, Senato salėje įvyko vieša apskrito stalo diskusiją: „Europos Žaliasis kursas 2020-2050“.Europos Sąjunga pasuko Žaliuoju kursu. Būti ar nebūti Lietuvai žalia?  Mokslas ir politika. Ar apskritai įmanomas konstruktyvus dialogas tarp mokslininkų ir politikų, galintis tai užtikrinti?..

Diskusijos moderatoriai - KU rektorius prof. Artūras RAZBADAUSKAS ir Seimo narys prof. Algimantas KIRKUTIS:

„Pasaulio išlikimui kelianti grėsmę klimato kaita ir aukščiausią lygį pasiekusi socialinė  atskirtis rodo, kad globalistinėneoliberalizmo vystymosi ideologija pasiekė savo  piramidės viršūnę.

Lygiaverčių partnerių laisvanoriško apsisprendimo principu sudaryta Europos Sąjunga,  reaguodama į tai,  renkasi  naują politinės demokratijos  ideologinę kryptį.

Tai neišvengiamai atsilieps tolimesniam  ekonominiam Bendrijos šalių vystymuisi, nes greta ekonominių raidos kriterijų išryškinama gyventojų socialinės gerovės ir sveikatos svarba.  Siekdami realizuoti priimtus iššūkius ES vadovai nusprendė pasukti Bendrijos šalių tvaraus bei darnaus  vystymosi raidą „Žaliuoju kursu”.

Natūraliai kyla klausimas: kokią įtaką šis pokytis turės tolimesniam Lietuvos vystymuisi ir kiekvienam iš mūsų?“

Reklama

Diskusijos dalyviai:

Mokslas, švietimas ir kultūra Žaliojo kurso šviesoje – prof. Juozas Augutis, prof. Artūras Razbadauskas,

Žalioji ekonomika – prof. Rimantas Dapkus, prof. Vladimiras Novosadas

Ekosistema ir bioįvairovė – prof. Jurgis Kazimieras Staniškis, prof. Sergejus Oleninas

Visuomenės sveikata – Seimo narys prof. Algimantas Kirkutis, Seimo narys Dainius Kepenis, KU prof. Dalia Marija Stančienė ir kt.

Visuomenės gerovė ir socialiniai ryšiai – KU prof. Vaidutis Laurėnas

Reklama

Klaipėdos universiteto rektorius, prof. Artūras RAZBADAUSKAS:

 “Labai svarbu, kad politikai ir mokslininkai ima pagaliau kalbėtis, nori vienas kitą girdėti ir išgirsta. Mūsų visų bendras tikslas - pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę Lietuvoje.

Jeigu anksčiau mokslinius straipsnius skaitydavo vien tik mokslininkai, tai dabar atsirado atvira internetinė prieiga (open acsess), todėl visuomenė gali lengvai matyti ir girdėti, kas svarbaus pastaruoju metu vyksta mokslo pasaulyje.

Tokios diskusijos yra naudingos, ypač kai kalbame apie Europos “Žaliąjį kursą”, kuris šiuo metu yra prioritetinis Europos Sąjungos šalims, nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų problemų.

Klaipėdai minėtas kursas, be abejo, labai aktualus, matant Girulių miško kirtimą bei  kitas regiono ekologines problemas. Daugybę klaidų mūsų šalyje būtų galima išvengti, jeigu pavyktų užmegzti ir palaikyti konstruktyvų dialogą tarp mokslininkų ir politikų. Tam būtina aiški politinė valia ir  nuoširdus noras veikiant drauge  pasitarnauti mūsų valstybei.“  

Seimo narys, prof. Algimantas KIRKUTIS: "Klaipėdos universitete vykusios atviros mokslinės diskusijos „ES traukinys pasuko žaliaisiais bėgiais. Kokią vietą jame užims Lietuva, nulems mokslo ir politikos santykis“ metu turėjau unikalią galimybę susitikti su žmogumi legenda.

Reklama

KTU Aplinkos inžinierijos institutą atstovaujantis akademikas Jurgis Kazimieras STANIŠKIS, yra vienas iš penkiolikos Europos Sąjungos mokslinių ekspertų, kuris buvo pakviestas moksliškai įvertinti EK 2019 m. gruodžio mėn. priimtą „Žaliąjį kursą“.

Drauge su kolegomis iš kitų ES šalių J. K. Staniškis  parengė 216 psl. apimties mokslinę studiją - „Ateitis jau dabar. Mokslas siekiant tvaraus darnaus vystymosi, kurioje moksliškai pagrindė darnaus gyvenimo su gamta neišvengiamumą.

Man buvo labai malonu iš akademiko rankų gauti šį veikalą ir padovanoti jam savo bei kolegos iš JAV dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą - „Kaip pasveikti nuo širdies ir kitų lėtinių ligų be vaistų“.

Seimo nario, prof. Algimanto Kirkučio pranešimas spaudai

Europos Sąjungos traukinys pasuko „žaliaisiais bėgiais“. Kokioje vietoje bus Lietuva, priklausys nuo  mokslo rekomendacijomis paremtų politikų sprendimų.

Mokslininkai įrodė ir 2016 metais viešai paskelbdami patvirtino, kad prasideda nauja  Žemės gyvavimo era – antropocenas.  Tai yra liudijimas, kad klimato kaita, bioįvairovės nykimas ir aplinkos būklės blogėjimas jau pasiekė tokį lygį, kad pradėjo kelti realią egzistencinę grėsmę Europos ir viso pasaulio gyventojams. 

Reklama

Reaguodama į tai Europos Komisija parengė tolimesnės Europos  Sąjungos plėtros vystymosi gaires - „Europos žaliąjį kursą 2050“, kurias Europos Komisijos pirmininkė UrsulavonderLeyen pristatė ES šalių visuomenei 2019 m. lapkričio 19 dieną.

„Europos žaliasis kursas“ - tai siekis  Europos Sąjungos lygiaverčių valstybių raidą pasukti darnaus bei tvaraus vystymosi keliu, kad Europa taptų pirmuoju neutralaus žmogaus poveikio klimatui žemynu bei geros praktikos pavyzdžiu visam pasauliui. 

„Europos žaliojo kurso“ šerdis yra Jungtinių tautų darnaus vystymo strategija 2030, prie kurios jungiasi didžiulis tinklas tarptautinių, nacionalinių, regioninių strategijų, programų bei planų.

Atsižvelgdama į tai Lietuva  taip pat turirastibūdų, kaip pertvarkyti pagrindines visuomenines sistemas, kurios lemia neigiamą poveikį aplinkai bei klimatui ir turi įtakos sveikatai, iš naujo ivertinant ne tik technologijas ir gamybos procesus, bet ir vartojimo modelius bei gyvenimo būdą.

Todėl reikia  nedelsiant imtis bendrų veiksmų ivairiose politikos srityse, įtraukiant tiek mokslininkus, tiek ir įvairias visuomenės grupes, kad būtų galima užtikrinti būtinus atlikti  sisteminius pokyčius - pažymėjo KTU Aplinkos inžinierijos instituto atstovas bei ES mokslinis ekspertas akademikas Jurgis Kazimieras Staniškis Klaipėdos universitete įvykusios apskrito stalo diskusijos metu. 

Minėtoje politikų ir mokslininkų apskrito stalo diskusijoje taip pat dalyvavo šalies universitetų (Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Kauno technologijos) mokslininkai ir politikai (trys Seimo nariai, savivaldybių atstovai), verslo, švietimo, kultūros iškilūs veikėjai.

Reklama

Jie vieningai pareiškė, kad būtina rasti būdus, kaip  kreiptis į tautą ir  pademonstruoti žmonėms, jog siekiant surasti kelią, kaip pasukti Lietuvos valstybės raidą  nuo  labiausiai nykstančios  link sparčiausiai augančios ES šalies, yra būtini neatidėliotini sisteminiai sprendimai. Tokie sprendimai įmanomi tik aktyviai bendradarbiaujant mokslininkams su politikais.

Štai keletas svarbiausių š. m. liepos 17 d.  Klaipėdos universitete įvykusios diskusijos išvadų: 

  1. Tvarioje darnioje šalies raidoje nuošalyje neturi būti paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.
  2. Siekiant valstybiniu mastu priimamų sprendimų efektyvumo būtinas glaudesnis politikų ir mokslininkų bendradarbiavimas.
  3. Būtina perorientuoti šalies  evoliucinės raidos  kriterijus nuo ekonominių į dvasinius-kultūrinius - socialinius tautos gerovės ir sveikatos rodiklius.
  4. Pakeisti neoliberalistinius šalies valdymo principus  į ES politinės demokratijos ideologiją.
  5. Suformuoti „Lietuvos pažangos strategiją 2035” prisilaikant : „Jungtinių tautų darnaus vystymo strategijos 2030” ir ES “Europos žaliojo kurso 2050” planų.
  6.  Lietuvos pažangos strategijoje išskirti pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų, kuriame, atsižvelgiant į “Europos žaliojo kurso 2050” planą, išskirtinį dėmesį skirti tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir agropramoninio sektoriaus plėtrai. 
  7. Planuojant šalies valdymą šalia politinių tikslų siekimo, būtina įvertinti ir pasiremti trumpalaikių bei ilgalaikių bandomųjų (pilotinių) mokslinių socialinių studijų rezultatais ir turima pasauline moksline patirtimi.

Diskusija Klaipėdos universitete buvo surengta LR Seimo neformalios Žaliosios ekonomikos  tvaraus vystymo grupė narių  iniciatyva, siekiant kartu su mokslo, kultūros  ir verslo  ekspertais aptarti grupės parengtus  „Lietuvos žaliojo  kurso 2035” strategijos plano metmenis bei skelbiamą iniciatyvą - „Žalioji Lietuva 2035”. 

Pastaroji iniciatyva paremta trimis pagrindiniais tvaraus ir darnaus vystymosi principais:  a) atsieti ekonomikos augimą nuo beatodairiško  ir besaikio  gamtinių išteklių naudojimo; b) kurti gerovės valstybę  keliant žmonių gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į  mūsų turimus atsinaujinančius gamtinius išteklius; c) įgyvendinant šią strategiją nepalikti nuošalyje nei vieno šalies piliečio. 

Džiugu, kad Vakarų Lietuvos mokslininkai, politikai, verslo ir kultūros atstovai  drauge su šalies atsakingais asmenimis rodo išties pažangią iniciatyvą, ieškodami palankių sprendimų mūsų tautos ir valstybės tolimesnei raidai.

Gerb. profesoriau Algimantai KIRKUTI, kadangi būdamas mokslininku pastaruoju metu užsiimate dar ir politine veikla, esate Seimo narys, sakykite, prašau, ar nepasigendate konstruktyvaus dialogo tarp mokslininkų ir politikų?

Reklama

Esu trisdešimt metų mokslininkas ir keturi metai politikas. Gerai pažindamas abi virtuves, aiškiai matau, kad atstumas tarp mokslo ir politikos nemažėja, galima sakyti, netgi didėja. Šiuo metu aiškiai matome išskirtinį politinį kontekstą, kai Europos Sąjungos traukinys pasuko „žaliaisiais bėgiais“. Kokią vietą šiame traukinyje užims Lietuva, manau, tai galėtų pasakyti mokslininkai.

Kas yra mokslas? Tai būdas pažinti supantį pasaulį pasinaudojant penkiais pojūčiais: regėjimu, girdėjimu, lietimu, uosle ir  skoniu  bei apjungiant šiuos pojūčius mąstymo pagalba.

O kas yra politika? Tai yra  šio mokslinio pažinimo realizavimas. Deja, pas mus gan dažnai taip atsitinka, kad  mes kažką realizuojame nesuvokdami esmės, nesuprasdami giluminių atliekamo veiksmo prasmių. Todėl mūsų šalis ES „žaliam traukinyje“ užima vieną iš paskutinių vietų.

Jeigu aš, kaip gydytojas, pasižiūriu į sergamumo problematiką, tai matau, kad širdies ir kraujagyslių ligomis žmonės Lietuvoje serga keturis su puse karto daugiau negu bendrai Europos Sąjungoje. Pagal bendrą sergamumą ir vaistų vartojimą, Lietuva ir Bulgarija dalinasi paskutine vieta.

Tai rodo, kad mes nepriimame teisingų politinių sprendimų, nes ignoruojame mokslininkus. Dažnai politikai netgi   pasityčioja iš mokslininkų, užuot pasinaudoję mokslo sukaupta patirtimi. Štai kodėl Lietuvos mokslas yra apgailėtinoje situacijoje. Juk mokslui reikalingas finansavimas, reikalinga parama, bet dabar, kai mokslas nustumtas į paskutinę vietą, mes turime tokią situaciją, kokia turime.

Klaipėdos universitete surengtoje diskusijoje pabandėme aptarti ir paanalizuoti europinę mokslo inovacijų situaciją ir pasižiūrėti, kaip Lietuva atrodo šiame kontekste, kaip mūsų mokslininkai gali prisidėti prie ES „žaliojo kurso“.

Jūsų kolega, Seimo narys Dainius Kepenis teigia, kad jis ne kartą kvietė šalies mokslininkus atvykti į Seimą pareikšti savo nuomonę, tačiau jie patys esą nėra tuo suinteresuoti? Taip yra dėl finansavimo stokos ar dėl kitų priežasčių? 

Jūs pažiūrėkite, koks vidutinis mokslininko atlyginimas Lietuvoje? Kaip apskritai finansuojamas mokslas? Mokslas laikosi tik todėl, kad mūsų mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir gauna finansavimą iš užsienio partnerių, o iš savo šalies  gaunamo finansavimo pakanka tik skurdui nuslopinti. 

Tai kaip gali vystytis Lietuva, jeigu čia nebus deramo mokslo svarbos suvokimo, jei sprendimus priimantys politikai nerems šalies mokslininkų?!

Įsivaizduokime, valstybė - tai gyvas organizmas. Jeigu mes nesirūpinsime savo akimis, tai nematysime, jei būsime užsikimšę ausis, tainieko negirdėsime, jei nemąstysime, o veiks vien tiktai raumenys, tai šalis bus kaip psichinis ligonis. Ir tik tada, kai aiškiai matome, girdime ir suvokiame, mes galime priimti teisingus sprendimus.

Pasak Vydūno, filosofija – tai šviesa. Bet jeigu naktį įeisite į kambarį ir išjungsite šviesą, tai nerasite durų, nes tamsoje nežinosite, kur jos yra. Tereikia paspausti mokslo šviesos mygtuką ir pamatę duris lengvai išeisite iš kambario.

Kadangi Lietuvos mokslas jau beveik sunaikintas, tai politikų pagrindinis uždavinys - susigrąžinti išvykusius mokslininkus, šiuo metu dirbančius užsienio universitetuose. Seniai laikas pradėti apie tai viešai kalbėti, kelti opias mokslo vystymo problemas.

Kita vertus, aš manau, mūsų politikai tiesiog bijo pripažinti tai, kas jau įvyko mokslo bei švietimo srityje. Lietuvoje priimamos politinės programos pirmiausia turėtų būti grindžiamos mokslu ir tik tada realizuojamos. 

Kolega Dainius Kepenis kalbėjo apie politikų garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus, turintis garbę, orumą ir sąžinę, turėtų stengtis darbuotis dėl Lietuvos ir tautos. Tai pagrindiniai pažangos varikliai, kurie pastaruoju metu yra primiršti.

Pasibaigus Seimo nario kadencijai, ne kartą sakėte, jog neketinate tęsti politinio darbo ir norėtumėte vėl užsiimti moksline veikla? 

Tiesiog nebematau prasmės toliau daužyti galva į sieną, aš noriu pažiūrėti, kur yra durys. Šiuo metu Klaipėdos universitetas išbrido iš gilios krizės. Niekam ne paslaptis, jog palyginti neseniai virš KU buvo susikaupę juodi debesys, netgi buvo norima jį uždaryti.

Liberalus požiūris į švietimo ir mokslo sistemos reformą nieko gero nedavė, todėl dabar turėtų keistis. Ačiū Dievui, KU pavyko atlaikyti liberalių „reformų“ spaudimą ir dabar po truputį uostamiesčio universitetas kyla, priklauso žinomiausių europinių universitetų tinklui. Atsiranda naujos galimybės gauti finansavimą iš užsienio ir priartėti prie europinių standartų.

Mano nuomone, Klaipėdos universitetui atsiveria puikios perspektyvos ateičiai. Juolab, kai kiti Lietuvos universitetai, gaunantys ženkliai didesnes sumas iš šalies biudžeto, jaučiasi sotūs, tai KU finansuojamas tiktai 40 procentų jaučiasi alkanas todėl yra nusiteikęs ryžtingai kovoti už savo ateitį. Uostamiestyje yra daug jaunų mokslininkų, kurie yra pasirengę ir nori aktyviai darbuotis. Be abejo, visa tai man imponuoja.

Jeigu Klaipėdos universiteto vadovybė matys, kad galiu būti naudingas, tai aš mielai tęsiu mokslinį darbą. 

Dėkoju už pokalbį. Linkiu sėkmės ir lauksime sugrįžtant. 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas viešąją įstaigą „Taško“ teatrą pripažino profesionaliojo scenos meno...

Lietuvoje – naujas profesionalus teatras „Taškas“ nuotrauka, foto

Vyresniosios kartos kino ir televizijos operatorius, fotožurnalistas Eugenijus Macius savo 80-ties metų...

Fotometraštininko Eugenijaus Maciaus akiratyje - ir meno, ir politikos virtuozų portretai nuotrauka, foto

Artėjant Visų šventųjų ir mirusiųjų pagerbimo dienoms padaugėjo gyventojų, ypač senyvo amžiaus,...

Prašoma nelipti į pilnus autobusus nuotrauka, foto

Įgyvendinus nemalonių kvapų mažinimui skirtas priemones, AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje Dumpiuose...

AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje kvapus sumažino nuo 3 iki 16 kartų nuotrauka, foto

Emocinę nepriežiūrą neretai patiria pasiturinčių tėvų vaikai nuotrauka, foto

Psichologija, Nepriežiūra – viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad...

Palangos „Naglio“ kino teatras taps regionine filmoteka nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Prieš daugiau nei 60 metų pastatytas ir iš esmės neremontuotas Palangos...

Baltarusija nuo sekmadienio uždaro sienas užsieniečiams nuotrauka, foto

Pasaulis, Baltarusija nuo sekmadienio laikinai uždaro savo sienas užsienio piliečiams ir asmenims...

Lietuvoje – naujas profesionalus teatras „Taškas“ nuotrauka, foto

Klaipėda, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas viešąją įstaigą „Taško“ teatrą pripažino profesionaliojo scenos meno...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...