Apleistais ir netvarkomais pripažino 20 pastatų

Apleistais ir netvarkomais pripažino 20 pastatų

Taryba patvirtino netvarkomo, apleisto, nenaudojamo arba ne pagal paskirtį naudojamo nekilnojamojo turto sąrašą. Jame - 17 pastatų, prie kurių Tarybos sprendimu buvo pridėti dar trys, kurie iš jo buvo pašalinti. Griuvėsių savininkams teks mokėti didesnius mokesčius.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog politikų nuostabą sukėlė tai, kad iš minėto sąrašo dingo akivaizdžiai apleisti statiniai. Klausimą svarstant komitetuose Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pažadėjo, jog per kelias dienas įvertins nugriūti baigiantį sudegusį "Baltijos" kino teatrą ir statinius sklypuose adresais Didžioji Vandens g. 26 bei Skerdėjų g. 2 ir 6.

"Skerdėjų gatvės pastatus administracija tikrino dar balandį ir surašė aktą, kuriame konstatuota, kad pastatui prižiūrėti paskirtas techninės priežiūros specialistas, kuris vykdo nuolatinį techninės būklės stebėjimą ir viską užrašo žurnale. Pagal įrašus matome, kad visi pastebėti defektai ir trūkumai laiku šalinami ir į nurodymus pastato valdytojas reaguoja", - politikams aiškino G. Pocius.

Pasak jo, analogiška situacija ir "Baltijos" kino teatre, kuris buvo apžiūrėtas prieš kelias dienas. Pastato Didžiojoje Vandens gatvėje savininkai patikrinimo metu ruošėsi tvarkyti aplinką ir įsipareigojo iki spalio vidurio sutvarkyti lietaus vandens nubėgimo sistemą bei nugriauti vietos nepuošiantį sandėliuką.

"Visos kitos priemonės, kurių paprastai reikalaujama, įvykdytos: angos užsandarintos, stogas aptrauktas tinklu", - sakė G. Pocius ir tvirtino, jog galimybės minėtų trijų pastatų traukti į sąrašą nėra.

Tačiau tarp politikų kilo didžiulė piktokų diskusijų banga. Valdininkų klausta, ar reglamentas, pagal kurį nustatomas pastato nepriežiūros faktas, nėra per švelnus - esą nenormalu, kad ant kai kurių neprižiūrėtų pastatų auga net medžiai, tačiau jie nepatenka į minėtą sąrašą.

Visgi G. Pocius tikino, jog Vilniaus valdžia jau bandė kreiptis dėl įstatymų papildymo architektūrinės išraiškos reikalavimais, tačiau paaiškėjo, kad tokie dalykai nesuderinami ne tik su nacionaline teise, bet ir su Europos Sąjungos direktyvomis.

"Reikalavimo dėl išvaizdos negali būti. Vienas iš sprendimo būdų būtų tai, kad padaliniui būtų skirtas vienas specialistas, kuris atsidėjęs dirbtų su mieste esančiais nenaudojamais pastatais", - sakė G. Pocius ir pridūrė, jog dėl darbų gausos prie šios srities yra tik "prišokama".

Galiausiai diskusija priėjo iki to, jog dėl apleistų statinių apkaltinti paveldosaugininkai, dėl savo reikalavimų neišduodantys atitinkamų leidimų statyti pastatus. Tarybos narys Laisvūnas Kavaliauskas, kuris kartu yra ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius, stojo ginti darbovietės.

"Jei taip lengvai galėtume išspręsti senamiesčio ir atskirų statinių tvarkybos klausimus, tai aš čia nekalbėčiau ir jie būtų sutvarkyti. Tačiau kiekvienas statinys ir jo istorija yra atskira ir individuali. Tai ne tik sienos, bet ir žmonių likimai. Daugybė statinių savininkų šiuo metu teisiasi tarpusavyje ir su atskiromis institucijomis", - sakė jis ir kaip pavyzdį pateikė "Baltijos" kino teatrą, dėl kurio atstatymo kaltinami paveldosaugininkai.

Esą visas ginčas kilo dėl priestato, kuris stovi ant Kalvių gatvės, nors ją pagal detalųjį planą privalu atverti. Pastato savininkai dėl to keliavo net į teismą, nes reikalaujant jį nugriauti prarandama ir statinio vertė, už kurią jie mokėjo jį pirkdami.

Politikai pritarė pasiūlyto sąrašo patvirtinimui ir į jį įtraukė minėtus tris apleistus pastatus. Visgi baiminamasi, kad jų savininkai gali pateikti ieškinius teismui, ir, pastatus sutvarkę pagal reikalavimus, bylas laimėti.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder