Abejojama, kad gyventojai patys įrengs vaikų žaidimo aikšteles

Politikai daug diskutavo apie tai, ar daugiabučių namų gyventojai bus suinteresuoti rengti kiemuose vaikų žaidimo aikšteles patys, kiek prie to turėtų prisidėti Savivaldybė. Piktintasi, kad dėl valstybės klaidos - po to, kai gyvenamųjų namų bendrijos kiemuose įrengė nemažai aikštelių, Vyriausybė patvirtino naujas higienos normas, ir dabar Savivaldybės lėšomis turės būti likviduojamos jų neatitinkančios.

Klaipėdos tarybos Kolegijai buvo pristatyti keli ilgalaikės vaikų žaidimo aikštelių tvarkymo programos variantai, tačiau pasirinktas pigiausias.

Ir statys, ir naikins

Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos teigimu, programa parengta atsižvelgiant į šalyje pakeistas higienos normas. Sugriežtinti reikalavimai vaikų žaidimo aikštelėms, jų priežiūrai ir kontrolei. Dabar sūpynės purve būti nebegalės. Už normų nesilaikymą bus baudžiami aikštelių savininkai.

Numatoma, jog per trejus metus bus įrengta 15 kompleksinių vaikų žaidimo aikštelių viešose erdvėse - kasmet po 5, vienai skiriant apie 50 tūkst. eurų. Savivaldybė privalės turėti priežiūros ir kontrolės bendrovę, kuri kiekvieną aikštelę tikrins kelis kartus per mėnesį. Pagal šią programą vaikų žaidimo aikšteles rengti daugiabučių kiemuose iniciatyvos turėtų imtis patys gyventojai, o Savivaldybė prisidėtų 20 proc. reikalingų lėšų. Manoma, kad tokiu atveju patys gyventojai labiau tausotų kartu sukurtą turtą.

Beje, kasmet įsipareigojama pašalinti po 100 aikštelių ar įrenginių, neatitinkančių naujų higienos normų. L. Dūdos teigimu, šiuo metu Klaipėdoje tokių yra per tūkstantį.

Visai 3 metų programai įgyvendinti reikėtų 616,5 tūkst. eurų. Jau kitais metais aikštelės turės būti pradėtos projektuoti.

Ar gyventojams to reikia?

Kolegijos nariai piktinosi, kad po to, kai bendruomenės įrengė vaikų aikšteles, dabar jas reikės griauti. "Bendrijos statė, o mes griausime?" - klausė meras Vytautas Grubliauskas. Panašu, jog už valstybės klaidas turės mokėti, t. y. griovimui pinigus skirti, Savivaldybė. L. Dūda aiškino, kad tai Savivaldybės turtas ir tie įrenginiai, kurie dar galimi naudoti, nebus išmetami.

Kolegijos nariai labai audringai diskutavo, ar tie 20 proc. lėšų skatins gyventojus rengti žaidimų aikšteles, ar tas procentas neturėtų būti didesnis. Vicemero Artūro Šulco manymu, be 50 proc. nieko nebus. Suabejota, ar patys gyventojai bus pajėgūs įrengti aikšteles, atitinkančias tokius griežtus reikalavimus, ir tinkamai jas prižiūrėti. Kitas dalykas, jeigu name yra daugiau kaip pusė pensininkų, jie tikrai nenorės leisti pinigų aikštelėms. Pastebėta, kad pietinėje miesto dalyje nemažai vaikų žaidimų aikštelių tapo automobilių stovėjimo aikštelėmis.

Savivaldybės administracijos atstovai mano, kad jeigu bus įrengtos didelės modernios vaikų žaidimo aikštelės viešosiose erdvėse, nereikės tiek daug jų namų kiemuose. Vicemerė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad tos naujos higienos normos yra numatytos aikštelėms, o ne sūpynėms. Pasak jos, administracija rengdama minėtą programą pirmiausia orientavosi į viešąsias erdves, nes iš karto padaryti visko nepavyktų. Vėliau, jeigu gyventojai nerengs vaikų žaidimų aikštelių, esant poreikiui tai galės daryti Savivaldybė. Tačiau dabar reikia nustatyti tvarką, pagal kurią, kartu atsižvelgiant ir į detaliuosius planus, būtų statomos vaikų žaidimo aikštelės kiemuose.