Naujiems mokslo metams – nemokamos popietinės grupės mokyklose ir perpus užaugintas studentų skaičius

Atsinaujinusio Liberalų sąjūdžio parengtas pokyčių planas nukreiptas ne tik į švietimo sistemos išorę – naujų pastatų statybą ir senųjų renovavimą. Liberalai pažėrė idėjų, kaip prisidėti prie kokybiškesnio turinio, kad kiekvienas vaikas modernioje mokykloje turėtų galimybes tapti motyvuotu ir savimi pasitikinčiu lyderiu.

Prie liberalų stereotipiškai klijuojama verslininkų interesų propaguotojų etiketė. Tačiau Klaipėdos situacija – išskirtinė. Ketvirtadalis Liberalų sąjūdžio kandidatų į miesto tarybą yra švietimo bendruomenės atstovai.

„Streikai dažniausiai kyla ne dėl mokytojų darbo sąlygų, kurias sukuria savivaldybė, bet dėl darbo užmokesčio. Savivalda šioje vietoje turi ribotas galimybes ką nors keisti, nes apmokėjimą vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Bet mokytojo darbo aplinkos gerinimas, pagalba mokytojo padėjėjais, priemonėmis – jau savivaldos klausimai. Taip pat plečiant neformalaus švietimo galimybes ar vaikų užimtumą, atsirastų galimybė mokytojams dirbti ir užsidirbti papildomai“, – apie realias savivaldos galimybes prisidėti prie palankesnių pedagogų darbo sąlygų kalbėjo ilgametę mokyklos vadovo patirtį turintis liberalas Edmundas Kvederis.

Padės mažinti turtinę atskirtį

Liberalai pasiūlė padidinti neformalaus ugdymo krepšelį, kuriuo galėtų pasinaudoti kiekvienas Klaipėdos moksleivis, kad akiratį praplečiančius būrelius turėtų galimybę lankyti visi, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties. Neformalaus ugdymo krepšelio sąskaita popietinės vaikų grupės mokyklose taptų nemokamos.

„Pirmiausia galvojame apie pradinukus, nes tokio amžiaus vaikų tėvai nepalieka namuose vienų. Jie iš darbų turi lėkti nuvežti vaikus, kur jie bus prižiūrimi. Tėvams būtina pagalba, kad jie galėtų neatsitraukdami dirbti visą darbo dieną. Jaunos šeimos nori dirbti ir užsidirbti. Be to, šitaip užbėgama už akių galimoms socialinėms problemoms, nes vaikai užimti veiklomis, jie atranda savo pomėgius“, – tvirtino ne kartą geriausiu šalies mokytoju įvardytas liberalas E. Kvederis.

Neformalaus ugdymo krepšelio sistema sprendžia ne tik švietimo, bet ir socialines problemas. Šitai akcentavo Švietimo ekspertas, buvęs Švietimo, mokslo ir sporto viceministras, šiuo metu vadovaujantis Aukštelkės mokyklai – daugiafunkciniam centrui Vaidas Bacys.

„Liberalams dažnai priekaištaujama, kad jie atstovauja tik tam tikrų grupių interesams. O neformalaus krepšelio įvedimas prisidės prie lygybės visiems vaikams, nepriklausomai nuo turtinio statuso. Pati sistema kompensuos dalies vaikų patiriamą atskirtį, kad vaikai turėtų lygias galimybes sėkmei. Investicijos į ankstyvą ugdymą labai apsimoka, nes tai yra perspektyva, ateities klausimas, šitaip garantuojama mažiau problemų aukštesnėse klasėse, todėl tikiu, kad ši priemonė turės efektą“, – teigė V.Bacys.

Švietimo ekspertas V.Bacys taip pat atkreipė dėmesį į mokslininkų užčiuopiamą tendenciją, jog ribos tarp neformalaus ir formalaus ugdymo nyksta. Labai dažnu atveju po neformalaus ugdymo skėčiu esančios meno, sporto, saviraiškos veiklos padeda spręsti formalaus ugdymo sunkumus.

Pagalba kovai su patyčiomis

Liberalai įsitikinę, jog savivaldybė privalo investuoti į mokytojų pažangą, taip pat sudaryti sąlygas mokytojams mokyloje užsidirbti papildomai. Ne mažiau svarbu eiti mokytojams į pagalbą, dirbant su mokiniais, kurie turi elgesio ir mokymosi problemų, todėl Klaipėdoje siūloma įkurti dar du (be šiuo metu veikiančio vienintelio) jaunimo centrus.

Skaudulys, nuodijantis mokyklų emocinį klimatą, yra ilgus metus neišsprendžiama patyčių problema. Iniciatyva šiai įsišaknijusiai problemai spręsti turi eiti ir iš miesto savivaldos, kuriant naujas ir finansuojant esamas efektyviai veikiančias programas.

„Patyčių mažinimas yra nuolatinis nenutrūkstantis procesas. Daug kas daroma jau dabar. Tačiau labai svarbu įtraukti visuomenės savanorius, specialistus, politikus. Tikėjimas, kad mokytojai gali panaikinti patyčias vieni, yra neteisingas“, – teigė pedagogas E.Kvederis.

Mokykloms – ne tik naujos sienos

Liberalai užsibrėžė panaikinti akivaizdų atotrūkį tarp galimybių mokytis pietinėje ir šiaurinėje Klaipėdos dalyje. Pietinėje dalyje vaikų ugdoma triskart daugiau negu šiaurinėje, todėl pastarosios mokyklos yra perpildytos.

Tauralaukyje planuojama 190 vietų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaiga. Šiaurinėje Klaipėdoje turi iškilti ir 562 vietų bendrojo lavinimo mokykla. Be paramos neliks ir jau veikiančios mokyklos, 10 jų numatytas modernizavimas.

„Mokyklų renovacija negali apsiriboti tik remontu, sienų perdažymu. Mokyklas reikia pritaikyti kitokiam mokymuisi. Reikia galvoti apie erdvių įrengimą individualiam mokymuisi, laisvalaikiui, taip pat šiuolaikinių technologijų pavertimu mokymosi įrankiu. Mokykloms reikia padėti atliepti naujus iššūkius. Pamoka kaipo tokia taip pat nyksta, yra veiklos. Daug kalbama apie emocinio intelekto svarbą. Jis neturi būti kaip atskiras dalykas, jis turėtų būti integruotas į pamoką“, – patarimus, kaip gerinti mokymo kokybę dalijo V.Bacys.

Talentus vilios stipendijomis

Permainų ir gyvybės pliūpsnių liberalai numatė ir aukštosioms miesto mokykloms. Politikų tikslas – perpus padidinti studentų skaičių. Kaip? Pretekstu studijuoti Klaipėdoje galėtų būti 1000 savivaldybės įsteigtų stipendijų gabiems jaunuoliams.

„Tokios stipendijos miestui atsipirktų jau kitais metais. Jauni žmonės atvažiuotų su tėvų pinigais, galbūt susiporuotų, gimdytų vaikus, pirktų butus. Jie iš karto taptų naujais vartotojais mieste. Prisitraukti jauną talentingą žmogų į miestą už tūkstantį ar du tūkstančius eurų yra pigu“, – ambicingai idėjai realaus įgyvendinimo rūbą matavo Liberalų sąjūdžio kandidatas į merus Simonas Gentvilas.

Jaunos kartos politikas, gimnaziją baigęs Švedijoje, studijavęs 8 Europos universitetuose S.Gentvilas įsitikinęs, kad Klaipėdos aukštosios mokyklos jau šį rudenį turėtų peržiūrėti savo programas ir prisitaikyti prie miesto esamų ir potencialių darbdavių poreikių.

„Klaipėdoje trūksta koleginių specialybių, turime labai daug laisvų darbo vietų, kurių nėra kam užimti. Nejauku matyti, kaip Klaipėda tampa absoliučiai pramoniniu miestu, didžiųjų įmonių administracijos migruoja į Vilnių, pas mus palieka tik pramonę. Aukštosios mokyklos turi ruošti dirvą potencialiems investuotojams. Pats asmeniškai bendravau su JAV, Didžiosios Britanijos draudimo brokerių agentūromis, kurios jau dabar galėtų perkelti 200 – 300 darbo vietų į Klaipėdą, bet jie pažiūri į finansus, IT sektorių išmanančių absolventų skaičių ir nesiryžta rizikuoti“, – teigė S.Gentvilas.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 kandidatų sąrašo sąskaitos ir iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 kandidato į merus SIMONO GENTVILO saskaitos. Užsakymo nr. 267356