2020 m. rugsėjo 21 d. 03:02 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Jūrų muziejus

Jūrų muziejus

Delfinų terapija: ieškoma būdų padėti visai šeimai

Delfinų terapija: ieškoma būdų padėti visai šeimai nuotrauka, foto

NOMINACIJA. Dr. Brigita Kreivinienė už savo darbą Delfinų terapijos centre nominuota Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamuose apdovanojimuose "Už sveiką gyvenseną".

© Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Reklama

Nuo 2002 metų Lietuvos jūrų muziejuje vyko bendravimo su delfinais užsiėmimai, kurie vėliau tapo terapiniais seansais. Dabar vyksta delfinų asistuojamos terapijos užsiėmimai ir siekiama, kad įkurtame Delfinų terapijos centre negalią turintys žmonės ir jų šeimos nariai gautų įvairių paslaugų kompleksą.

Delfinų terapijos centras muziejuje buvo įkurtas 2015 metais. Buvo siekiama pagerinti gyvūnų, esančių žmogaus priežiūroje, gerovės aspektus ir įkurti holistinį pagalbos centrą žmonėms, turintiems negalią. Taip pat čia plėtojami moksliniai tyrinėjimai gerovės, sąmoningo pasirinkimo ir elgsenos srityse.

Delfinų terapijos skyriaus vedėja ir delfinų terapijos programos vadovė, Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros docentė dr. Brigita Kreivinienė spalio mėnesį Klaipėdoje vykusioje mokslinėje konferencijoje pristatė, kaip buvo vystoma delfinų asistuojama terapija, kas vykdoma šiuo metu ir kokie tikslai keliami ateičiai.

Pasak jos, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas žengia koja kojon su Lietuvos jūrų muziejumi ir šis mokslininkų palaikymas padeda Delfinų terapijos centro specialistams didinti įdirbį.

Prašė tėvai

"Delfinų asistuojamos terapijos idėja atsirado prieš beveik 20 metų, kai patys tėveliai pradėjo kreiptis į delfinariumą ir kalbėti apie tai, kad jie norėtų išbandyti šitą metodą, nepaisydami to, kad dar nieko šioje srityje nebuvome padarę. Buvo tik mintys, kad ateityje galėtume vykdyti tokią terapiją ir galbūt mokslinius tyrimus. Tuo periodu buvo labai daug diskusijų ir klausimų, kas tai yra, kaip galima žmonėms padėti. Buvo nuostatų, kad tai neveikia, to nauda neįrodyta ir panašiai", - prisiminė dr. B. Kreivinienė.

Jos teigimu, vienas iš prioritetų buvo rengti mokslinius tyrimus. Vienas pirmųjų buvo atliktas kartu su didele komanda - Klaipėdos jūrininkų ligonine ir Klaipėdos universitetu.

"Vykdėme mokslinį tyrimą, orientuotą į vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, pokyčius po delfinų asistuojamos terapijos. Šis pirmasis biomedicininis tyrimas iš tiesų parodė labai daug teigiamų pokyčių. Tuo metu terapinė programa buvo šiek tiek kitokia. Dirbome visą laiką tik ant platformos, dar mažai buvo dirbama vandenyje, vis dėlto poveikis buvo labai didelis", - pasakojo specialistė.

Vėliau kilo daugiau įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar delfinų asistuojama terapija gali pakeisti gydymą, ar šiai veiklai reikia higienos normos, kokie specialistai dirba, ar įstaigai reikia gydymo įstaigos licencijos, ir panašiai.

"Tuo metu buvo atlikta daug tyrimų, apginta ne viena disertacija ir tirtas asistuojamos delfinų terapijos poveikis. Šiandien delfinų asistuojama terapija turi higienos normą, pagal ją dirbame. Kai įsigalios Papildomosios ir alternatyviosios medicinos įstatymas, jame taip pat bus įtraukta delfinų asistuojama terapija, kaip ir kitos gyvūnų asistuojamos terapijos. Šiuo metu intensyviai dirbame su įstaigų licencijavimo, gyvūnų gerovės klausimais", - sakė dr. B. Kreivinienė.

Dirba komanda

Delfinų terapijos centras organizuoja individualius ir grupinius bendravimo su delfinais užsiėmimus, kurie skirti žmonėms, turintiems fizinę, protinę negalią, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas. Ši programa padeda žmonėms geriau jaustis, gerina pažinimo ir socializacijos įgūdžius. Tačiau bendravimo su delfinais užsiėmimai nėra gydymo alternatyva, ji negali pakeisti tradicinės medicinos paslaugų.

Delfinai sugeba jausti žmogaus nuotaikas, supranta gestus, patys prašo dėmesio kalbindami, žaismingai mesdami kamuoliuką ar taškydamiesi vandeniu. Ši bendravimo forma yra itin veiksminga ne tik vaikams, kurie dėl negalios yra uždari, nelinkę bendrauti, bet ir jų šeimos nariams: stebėdami, kaip vaikas atsiskleidžia bendraudamas su delfinais, tėvai iš naujo pažįsta savo vaiką, formuojasi naujas, dar tvirtesnis ir artimesnis tarpusavio ryšys.

"Daugiausiai mūsų atliktų mokslinių tyrimų buvo skirti išsiaiškinti, kokios pagalbos tėveliams apskritai reikia greta delfinų asistuojamos terapijos. Mes matome kompleksiškumo poreikį ir buvo labai svarbu žinoti, kokių paslaugų komplekso šalia delfinų asistuojamos terapijos reikia šeimoms. Buvo apklausta daugiau nei 500 šeimų. Iš pradžių tie duomenys atrodė kaip braidymas debesyse, nes buvo daug nuomonių, interesų, skirtingų pasisakymų", - pasakojo Delfinų terapijos skyriaus vedėja.

Reklama

Išsiaiškinus poreikius, buvo nuspręsta imtis pokyčių. Parengus projektą buvo nugriauta didžioji dalis delfinariumo ir pastatytas naujas pastatas, kuriame buvo įkurtas Delfinų terapijos centras, įrengti vidaus ir lauko baseinai.

Su delfinų asistuojamos terapijos dalyviais dirba kitų sričių specialistų komanda: delfinų treneris, socialinis darbuotojas, psichologas, kineziterapeutas, elgesio specialistas. Papildomai gali būti organizuojami kūno derinimo, sensorikos, dailės, smėlio, keramikos, Sherbornė judesio terapijos, HOP intensyvios interakcijos.

Dr. B. Kreivinienė pabrėžė, kad centro tikslas - pagalba visai šeimai, nes vieno jos nario reikmės paliečia visą šeimą.

Šiuo metu dalyvaujama tarpsieninio bendradarbiavimo projekte, kuris orientuotas į mokslinį proveržį sensorikos srityje. Šiame projekte dirba Latvijos ir Lietuvos ligoninės bei Delfinų terapijos centras. Dar visus metus vyks įvairūs testai gydymo įstaigose, kurių metu bus tiriami suaugusių žmonių, turinčių psichikos sutrikimų sensoriniai poreikiai.

Įsibėgėjęs moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimo ir integravimo į holistinės medicinos sveikatos konceptą procesas. Delfinų terapijos centre dvi mokslininkų komandos vykdo tyrimus - jie turėtų tęstis visus ateinančius metus.

Nominuota apdovanojimui

Dr. B. Kreivinienė už savo darbą Delfinų terapijos centre nominuota Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamuose apdovanojimuose "Už sveiką gyvenseną" - kategorijoje "Už nugalėtą negalią", kurioje atrinktos iniciatyvos, skirtos žmonėms, turintiems negalią.

Reklama

Akcentuojama, kad jos sukurta delfinų terapijos holistinė programa apima psichoemocinių, motorinių ir sensorinių poreikių tenkinimą, pradėti delfinų terapijos moksliniai tyrimai, orientuoti į neįgalaus žmogaus ir jo šeimos gerovės, bei delfinų, dalyvaujančių terapiniame procese, situacinės gerovės aspektus.

Hipoterapija (žirgų terapija) labiau Lietuvoje žinoma dėl paties jojimo, kaip motorinio poveikio, kaniterapija (šunų terapija) - kaip psichoemocinė, delfinų terapija - psichoemocinio ir sensorinio poveikio priemonė. Lietuvos jūrų muziejuje delfinų terapijos programa sudaryta iš dešimties seansų. Klaipėdos universiteto ir Jūrininkų ligoninės tyrimo duomenimis, užsiėmimai su delfinais padeda tobulėti net 80 proc. programą lankančių vaikų. Delfinų asistuojamos terapijos užsiėmimuose dirbama su įvairių sutrikimų turinčiais žmonėmis: nuo autizmo, įvairių raidos sutrikimų iki cerebrinio paralyžiaus. Delfinų asistuojamos terapijos sensorinis, motorinis ir psichoemocinis/psichosocialinis poveikis buvo įrodytas pilotiniais tyrimais, sukurtos metodinės gairės.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūrų muziejus

Saulėtą antradienio rytą dvylika ruoniukų rastinukų Smiltynėje, netoli molo, buvo išgabenti iš...

Dvylika išslaugytų ruoniukų sugrįžo į Baltiją nuotrauka, foto

Jau pirmadienį dvylika ruoniukų rastinukų iš Lietuvos jūrų muziejaus sugrįš į Baltijos...

Dvylika ruoniukų sugrįš į Baltijos jūrą nuotrauka, foto

Nors šiųmetė Jūros šventė ne tokia gausi renginiais, tačiau Lietuvos jūrų muziejus...

Lietuvos jūrų muziejus jau kelia šventines bures nuotrauka, foto

21 rastas ruoniukas gavo po žemaitišką vardą, informuoja Jūrų muziejus. 

Koisis, Zliosė, Juoris... Ruoniukams - žemaitiški vardai nuotrauka, foto

Šilutės rajone atkasta ir perlaidojama per 1 000 karo belaisvių palaikų nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Kai 2011 metais atlikdami nuotekų vamzdynų tiesimo darbus darbininkai Šilutės rajone,...

Prie Suomijos pietinės pakrantės ant seklumos užplaukė keltas, ruošiamasi evakuacijai nuotrauka, foto

Pasaulis, Prie Suomijos pietinės pakrantės sekmadienį ant seklumos užplaukė keleivinis keltas „Viking Amorella“,...

Minske A. Lukašenkos rezidencija aptverta spygliuota viela, ją saugo šarvuočiai nuotrauka, foto

Pasaulis, Autoritarinio Baltarusijos prezidento rezidencija sostinėje sekmadienį, vykstant jau tradicinėmis tapusiomis protesto akcijoms,...

Akimirka, kai mirtis šalia. Veronika Povilionienė – po ilgos tylos, jautriai ir šiltai nuotrauka, foto

Žmonės, Žinoma folkloristė, liaudies dainų atlikėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...