Išskirtiniu žada būti ir jo atidarymo šventė. Jai intensyviai ruošiasi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komanda, subūrusi ir kitus Lietuvos bei Klaipėdos kūrybininkus, muzikus, menininkus.
Vadovaujant režisierei Rūtai Bunikytei ir teatro vyr. choreografui Aurelijui Liškauskui kuriamas renginys ir reginys, kokio Lietuvoje dar tikrai nebuvo.
Pasak režisierės Rūtos Bunikytės, pats Akvariumas – ypatinga erdvė, užpildyta vandens gyvūnais, spalvingomis žuvimis, su savita plastika, vandens raibuliavimu ir nuotaika. „Reikėjo rasti raktą, kaip šią erdvę susieti su žmogaus kūryba – šokiu, muzikavimu, plastika, – pasakoja režisierė. – Atsivėrusios erdvės suteikia ypatingas galimybes.“
Tik atidarymo metu žiūrovai galės išvysti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „skraidančių“ šokėjų – Aurelijaus Liškausko ir baleto solistės Ingos Briazkalovaitės pasirodymą ... ore. Kartu su jais pasirodys ir oro akrobatė. Tai vyks virš centrinio baseino, po kuriuo yra tunelis. Aurelijus su komanda jau vasarą – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro senojo pastato uždarymo vakarą – nustebino visą miestą pasirodymu ant teatro sienos. Tada susirinko tūkstančiai žiūrovų. Mažesnė Akvariumo erdvė suteiks artistų pasirodymui išskirtinumo, o žiūrovams leis stebėti meninį vyksmą iš labai arti.
Tačiau režisierė nepamiršta, kad Akvariumas įkurtas istoriniame pastate – Nerijos forte. Šios vietos inspiracijos, istorijos leidžia improvizuoti ir kurti paslapties atmosferą. XIX a. gynybinis fortas, pavirtęs Lietuvos jūrų muziejus – daugelio istorinių įvykių liudininkas. Šiandien, kai buvęs karinis statinys tarnauja humanistiniams kultūros, meno, švietimo tikslams, įdomu, pažvelgus atgal, įsivaizduoti, kaip tarp tvirtų ir šaltų forto mūro sienų jautėsi žmogus, ką jis išgyveno istorijos tėkmėje. „Forto fantomą“ inspiravo garsus A. L. Webber‘io miuziklas „Operos fantomas“.
„Renginio „Forto fantomas“ sumanymas yra paversti Jūrų muziejų paslaptinga keistų būtybių gyvavimo vieta, – sako Rūta Bunikytė. – Jame gyvena fantomai – dvasios, nuotaikos nešėjai, pastato dalelės, vyksmo stebėtojai ir atmosferos kūrėjai. Bus arfos muzikos kampelis su žuvimis ir keistomis migruojančiomis žmogiškomis sielomis ir jų vibracijomis. Kviesime į tamsos koridorių, kuriame sienos alsuoja giliu marimbos ritmu, o juo keliaujantys žmonės palydimi suakmenėjusiųjų žvilgsniais ir šnabždesiais.
Prisiliesime ir prie šiuolaikinės atmosferinės muzikos. Renginio metu visame muziejuje mus lydės keisti, netikėti, gyvi ekspozicijų sergėtojai. Tai – aktoriai, šokėjai, muzikantai – padedantys atskleisti jūrų pasaulio gyvenimo ypatybes: spalvingumą, paslaptingumą, keistumą ir netikėtumą.
Finalinis akcentas – virš baseino vykstantis oro šokėjų pasirodymas. Tai galima prilyginti vandenyno ugnikalnio išsiveržimui ar visos susikaupusios energijos emociniam dariniui. Dviejų esybių – moteriškos ir vyriškos– šokis ore bylos apie harmoniją ir grožį, kuris slypi ir vandenyno gelmėse, ir mūsų kūnuose, ir mūsų sielose.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą