136 - oji istorija, sausio 18, pirmadienis
...Šįryt, jau anksčiausiai laksto maisto produktų pristatymo automobiliai. Kažkam iš mūsų namo šiltkrepšyje pristatė ir picą. Įdomus, sakyčiau, pasirinkimas pusryčiams, o gal jau ir pietums?
Juk nežinosi, kokiu ritmu iš namų dirba koks kaimynas. Gal jam pusryčiai buvo 4 val. ryto. Taip ir man kartais nutinka. Bet - pusryčiai ar pietūs toji pica - visai ne mano reikalas.
Vakar leidau sau daugiau panaršyti fb, netgi padiskutuoti asmeniškai su ponu. Jis man parašė laiškelį, prašydamas priminti Atgimimo vieną šauklių - aktorių Laimoną Noreiką. Nes: "Pakalbėjau su savo dvyliktokais. Papasakojau, kaip po Justino Marcinkevičiaus spektaklio "Mindaugas" žmonės skanduodavo Lietuva.... Lietuva... Kaip kartu su "Mažvydo" aktoriais žiūrovai dėliodavo: "L ir ie - Lie, t ir u - tu, v ir a - va, LIETUVA". Kaip iš tų skanduočių, iš Laimono Noreikos skaitomų Maironio, Marcinkevičiaus eilėraščių ir gimė Sąjūdis... Gerai ir labai gerai besimokantys išpūtė akis... Sakėsi pasijutę apvogti. Pasirodo, jų sąmonėje - Sąjūdis ir Laisvė = Landsbergis. Žinai, išsigandau. Nejaugi jau, jau galutinai perrašyta istorija?",- klausė tas ponas.
Ir ką jam galėjau atsakyti? Tik tiek - Atgimimas prasidėjo tikrai jau paruoštoje dirvoje. Ir tikrai tų šauklių buvo apstu Lietuvoje. Na, o istorijoje kažin, ar tai atsispindės... Kaip nebus minimi ir tie tūkstančiai Vilniaus televizijos bokšto, Parlamento gynėjų vardai. Taip, žuvusieji kasmet prisimenami. Kiti didvyriai juk bevardžiai. Nes, kaip sakė vienas televizijos rūmų gynėjas - jam angelas tupėjo ant peties.
Žinokit, vakar, naršančiai fb, galva nuo visokių internetinių vilionių visai susisuko: trečiadienį esu pakviesta į turą po Florenciją, autentiškų Mažosios Lietuvos delmonų rekonstrukcijų parodą, dar ir spektaklį Kuliuose, kur dabar labai aktyviai ir produktyviai sukasi režisierius ir teatro bei kino aktorius Valentinas Masalskis. Viskas įdomu, rūpi, bet viskas beveik vienu metu.
Kaip į visokius ten ekspertus, pranašus, mokslinčius besitaikantys mandrauja pirmenybes vadindami prioritetais, tai va - jų susidėlioti niekada nemokėjau ir nelabai išmokau. Į kur turėčiau pulti, kai ir tą Florenciją virtualiai norėčiau "pamėsinėti", nes joje buvusi per liūtį ne ką tepamačiau, ir tie delmonai bais rūpi, ir tuose Kuliuose norėčiau apsilankyti. Tai ką - good by "pro langą"?
Nes tų internetinių vyksmų vilionių - sočiai ir šiandien, ir rytoj. Man interesna, kai fb visokios ten grupės, į kurias kažkokiu būdu "įsipaišiau", net nenutuokdama su kuo bendrauju, rytus, dienas pradeda įrašiukais su kavos puodeliu ar gėlyte "Labas rytas". Ir "choras" - "Geros dienos". Ir tau, ir tau, ir tau. Na, ir taip kone visą dieną. O paskui - "Labanaktis" su miegančiu šuniuku, katyte.
Tame visame neįžvelgiu nieko bloga. Žmonės gyvena įvairiomis situacijomis ir jausmais. Gal tie labi rytai ir labanaktukai jiems teikia jėgų,- ne vieni, su kažkuo. Bet būti ne vienam juk yra ir daugybė kitų būdų, save bent kažkuo praturtinant.
Neseniai fb pasidalinau video su JAV prezidento Barako Obamos pirmosios inauguracijos vaizdais, spėdama, kaip šiemet atrodys Džo Baideno inauguracija pandemijos ir neramumų Amerikoje kontekste. Nesusidomėjo nė vienas.
Na, man tai įdomu, nes tuomet dėsčiau kursą studentams, būsimiems žurnalistams. Ir naktimis per CNN stebėjau rinkiminius debatus, rinkimų nakties rezultatų skelbimą, ypač, kai dėl antrosios kadencijos Obama lenktyniavo su Romniu. Nesu nei politikos apžvalgininkė, nei kokia ten apsišaukėlė "ekspertė". Man buvo įdomu, kaip dirba žurnalistai, kokios kandidatų į prezidentus reakcijos, kai atrodė - Romnis pirmauja. O vis dėlto rinkimus laimėjusiojo kalbą sakė Obama. Ir kaip sakė? Pirmiausiai jis dėkojo... Romniui už lenktynių dėl amerikiečių prielankumo maratoną. Sako, kad Romnis buvo paruošęs nugalėtojo kalbą. Bet... teko moment persiorientuoti. Tiek vieno, tiek kito kreipimaisi į amerikiečius buvo, na, stebėtojos pro langą vertinimu, labai puikūs. Tiesiog žmogiškų jausmų gama, kurių nei vienas, nei kitas neslėpė po biurokratiška, kanceliaritine kalba, paruošta kokių ten nors padėjėjų... Ir ginčų dėl pralaimėjimo nebuvo, nors, kaip teigė CNN, kompiuteriai strigo. Bet Kapitolijaus niekas nešturmavo.
Atrodytų,- kam man visa tai, dabartinį, pandeminį, gyvenimą stebinčiai nedideliame Klaipėdos kvartalo plotelyje? Na, manau,- tiesiog protelio mankštai, kas ir kaip vyksta tame tokiame dideliame pasaulyje? O iš esmės kiekvienas krustelėjimas Vašingtone virsta visai nemažomis bangomis, netgi taifūnais visame pasaulyje.
...Kažin kam pirmenybę suteiksiu trečiadienį? Gali būti taip, kad žiūrėsiu pasirinktą tai, kur dėl neįgudimo nebus techninių nesklandumų. Tai tie prioritetai išsispręs savaime. Ar ne?
Vakar pasižiūrėjau "Černobylio" 2 seriją. Vėl buvo be galo įdomu: tą naktį, 1986 m. balandžio 26, švenčiau gimtadienį. Apie kokias ten radijacijas nežinojau dar ir gegužės 9, kai dėl darbo reikalų valkiojausi lietuje be lietsargio. Nenuplikau kol kas, bet su onkologija turėjau reikalų...
...Išaušo. Bent kol kas saulės nėra. Termometras balkone rodo minus 10.
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą