Žadama keisti maištaujančią "Dariaus" įgulą

Žadama keisti maištaujančią "Dariaus" įgulą

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža stebisi, kad valstybinėje įstaigoje Žuvininkystės tarnyboje nesilaikoma Lietuvos įstatymų ir mokslinio laivo "Darius" įgulai nemokama tiek, kiek privalu. Šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sako, kad tiems jūrininkams, vadovaujantis būtent įstatymais, daugiau mokėti negalima, ir svarsto galimybę keisti maištaujančius įgulos pensininkus.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius turi mokslinių tyrimų laivą "Darius", kuris vykdo specialias funkcijas. Pagal konstrukciją jis - žvejybos laivas, tačiau yra prigrūstas mokslininkų aparatūros. Kartais jis gaudo ir žuvis, jūroje atliekami bandymai, imami mėginiai ir t. t. Laivo įgulą sudaro 6 jūrininkai.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, sulaukus laivo "Darius" įgulos nusiskundimų išsiaiškinta, kad Žuvininkystės tarnyboje kai kuriais atvejais nesilaikoma Lietuvos teisės aktų reikalavimų ir daromi pažeidimai.

LJS savo pastabas išsakė Žuvininkystės tarnybai, tačiau ji nepripažįsta pažeidimų ir neplanuoja jų taisyti. Todėl LJS pirmininkas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prašydamas patikrinti jo nurodytus pažeidimus Žuvininkystės tarnyboje ir pareikalauti juos ištaisyti. Žuvininkystės tarnyba laukia atvykstant inspekcijos atstovų ir yra pasirengusi pateikti visus dokumentus.

Žiniaraščiai pildomi Vilniuje

LJS pirmininko teigimu, laivo "Darius" jūrininkų darbo sutartyse nustatyta darbo savaitės trukmė - 40 valandų, nors dėl švenčių dienų ji gali būti trumpesnė. Anksčiau jūrininkams kiekvieną mėnesį buvo mokamas stabilus priedas. Nuo šių metų sausio 1 d., LJS reikalavimu pradėjus jūrininkams mokėti už darbą naktimis ir švenčių dienomis, jiems mokami priedai kiekvieną mėnesį kaitaliojami priklausomai nuo mokamos sumos. P. Bekėža tvirtina, kad jūrininkui nustatomas priedas yra tiesiogiai susijęs su jo darbu, todėl turėtų būti įrašytas darbo sutartyje ir mokamas kiekvieną mėnesį. Be to, Žuvininkystės tarnyba su kai kuriomis Europos Sąjungos šalimis yra sudariusi sutartis dėl jų programų vykdymo, jose jūrininkams yra numatyti papildomi priedai prie atlyginimų už programų vykdymą.

P. Bekėža tvirtina, jog Žuvininkystės tarnybos darbuotojai Vilniuje savo nuožiūra surašo "Dariaus" darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pagal juos mokamas jūrininkams darbo užmokestis. Laivo kapitono sudaryti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pagal faktiškai dirbtą laiką nebuvo priimti. Anot LJS pirmininko, "Dariaus" apskaitos žiniaraščiuose darbo laiko norma skiriasi nuo nustatytos ir jūrininkams taikoma skirtinga darbo laiko norma. Įrašai žiniaraščiuose neatitinka tikrovės ir skiriasi nuo faktiškai dirbto laiko.

Nesumokėta už viršvalandžius

P. Bekėžos teigimu, jeigu laivas nors vienai valandai išplaukia pro Klaipėdos vartus į jūrą, tai visiems jūrininkams skaitoma kaip viena darbo diena jūroje. Plaukiojimo metu laivo "Darius" įgula turi dirbti dviem pamainomis po 3 jūrininkus ir po 12 valandų per parą. Plaukiojimo metu laive dirba visi jūrininkai, todėl jiems turėtų būti žymimas vienodas darbo dienų jūroje skaičius, tačiau jūrininkų atsiskaitymo lapeliuose nurodomas skirtingas darbo dienų jūroje skaičius. Anot LJS pirmininko, faktiškai jūrininkai dirbo viršvalandžius, bet jų nėra žiniaraščiuose ir už juos nesumokėta.

Šių metų gegužę laivas "Darius" dirbo 4 dienas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir 11 dienų - Latvijos, Estijos, Švedijos vandenyse. Nepriklausomai nuo to, ar laivas priklauso privatiems asmenims, įmonėms, ar valstybei ir jos įmonėms, jeigu laivas plaukioja užsienio šalių regionuose, jūrininkams taikomos Vyriausybės nutarimu patvirtintos dienpinigių mokėjimo taisyklės. Už darbą užsienio šalių vandenyse laivo "Darius" jūrininkams nebuvo apskaičiuoti ir nesumokėti priklausę dienpinigiai.


Mokamas maksimalus atlyginimas

"Nėra tokios problemos, kokią bandoma išpūsti. Nežinau, ką daryti, matyt, teks rinkti naują komandą. Nieko nepadarysi, jeigu žmonėms tas darbas per sunkus. Kiti laivai į jūrą plaukia ir po 100 kartų, o "Dariaus" įgula per metus į jūrą išeina apie 40 kartų. Būdama jūroje ji turi padirbėti, todėl atseit neužtenka darbo valandų grafiko ir išeina, kad ji labai persidirba. Bet įgulos nariai nedirba gruodį, sausį, vasarį, kovą, tik budi laive kas 4 parą. Jiems mokamas toks pats atlyginimas tiek žiemą, tiek vasarą. Mūsų įstaiga biudžetinė, yra nustatyti tarifai ir jiems mokama maksimaliai, kiek leidžia įstatymai. Yra pagrindinis atlyginimas ir numatyti priedai už tam tikrų programų vykdymą. Be atlyginimo jie gali gauti iki 70 proc. dar papildomai, tiek jiems ir mokama. Žuvininkystės tarnybos direktorius Vytautas Grušauskas tikrai yra geranoriškas šiuo klausimu ir buvo susitikęs su tais žmonėmis", - sakė Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. Petkus, kuruojantis Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrių.

Dirba pensininkai

V. Petkus.

Kai kurių "Dariaus" įgulos narių nepasitenkinimas kilo tada, kai pernai po reorganizacijos nuo balandžio 1 d. neliko senojo Žuvininkystės departamento. Prie jo prijungus Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą bei Laukystos žuvų veislyną, atsirado naujas darinys, pavadintas Žuvininkystės tarnyba, turintis Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrių. Pasak V. Petkaus, dar prieš reorganizaciją buvo atliktas auditas ir viskas sutvarkyta pagal įstatymus. Anksčiau šio laivo jūrininkams būdavo mokama kitaip, tad dabar jie ir nepatenkinti, tačiau siūlant išeiti iš darbo, neina. Beje, iš 6 "Dariaus" įgulos narių net trys - jau pensininkai: kapitonui - 65 metai, tralų meistrui liepą sukaks 70 metų.

"Rugpjūčio 9 d. jie grįš iš atostogų, tada dar kartą susitiksime ir turėsime nuspręsti: arba jie dirba ir nezyzia, arba aš ieškau žmonių, kurie sutiktų dirbti tokiomis sąlygomis. Daugiau nieko negaliu padaryti - galime mokėti tiek, kiek leidžiama, juk čia ne privati UAB, kur kiek susiderama, tiek ir mokama. Tegul ateina Darbo inspekcijos atstovai, parodysime dokumentus, kuriuose fiksuota, kiek jie dirba realiai", - sakė V. Petkus.

Paklaustas, ar valstybės įmonė nerizikuoja kitų žmonių gyvybėmis leisdama dirbti jūroje tokio amžiaus jūrininkams ir kodėl pensininkams nepasiūloma eiti į pensiją, V. Petkus atsakė, kad visi jie yra pristatę sveikatos pažymas, kad šiame laive yra išdirbę po 14 ir daugiau metų, todėl norima su jais rasti kompromisą. "Bet jie mane varo į kampą. Kai pasakiau, kiek tokio laivo kapitonas uždirba, man sakė, kad toks atlyginimas šiais laikais yra auksinis", - tikino V. Petkus.

V. Petkų jo atostogų metu pavaduojantis Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas irgi mano, kad "Dariaus" įgula tikrai nepersidirba. Ar teisingai elgiamasi apmokėjimo už darbą jai požiūriu, jo manymu, turėtų atsakyti Teisės ir Finansų skyrių specialistai.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder