Klausimas, ar Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija turi mokėti ir kokius dividendus, paliktas spręsti Vyriausybei. Įstatymas numato, kad ji turi atiduoti į valstybės biudžetą labai didelę dalį - net 70 proc. pelno. Iki šiol direkcija nemokėjo duoklės valstybei, išskyrus 34 mln. litų pelno, kurie buvo pervesti iš Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų traukiantis Eugenijui Gentvilui,tačiau ir neprašė jos lėšų uosto infrastruktūrai plėtoti. Didžiąją savo pelno dalį ji investuoja į uosto infrastruktūrą.
Jau sudaryta Vyriausybės darbo grupė, turėsianti spręsti šį klausimą. Pirmas jos posėdis vyks kitų metų sausį. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, kol kas klausimų labai daug, galimi du scenarijai.
Taigi netrukus prasidėsiantys 2018-ieji Uosto direkcijai tikrai nebus ramūs. Kitais metais bus tvirtinamas uosto bendrasis planas. Teks keisti nemažai teisės aktų tam, kad uostas galėtų pasiekti ambicingų tikslų.
Pasak A. Vaitkaus, ekonominės plėtros studijos rengėjai akcentavo, kad išorinis uostas yra didelė galimybė miestui ir uostui. Tačiau tam tikra dalis uostamiesčio politikų toliau šmeižia uostą, menkina jo naudą Klaipėdos miestui. Uosto direkcijos vadovas klausia, kuri dar įmonė Lietuvoje miestui atiduoda 16 proc. savo pelno?
"Kai matysime ypač svarbius valstybei projektus, tada bus galimybė spręsti dėl dividendų dydžio - ar jie bus nuliniai, ar 50 proc., ar 70 proc., kaip numato įstatymas. Viskas priklausys nuo to, kaip mes, Klaipėdos uostas ir miestas, kartu sugebėsime įrodyti valstybei, kad esame pasiryžę eiti pažangos, ekonominės plėtros keliu. Jeigu ne, tie pinigai nueis į valstybės biudžetą. Tikiuosi, kad mes rasime sutarimą", - sako A. Vaitkus. Anot jo, šių metų Uosto direkcijos pelnas bus didesnis nei 29 mln. eurų.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus manymu, uosto ir miesto bendrųjų planų patvirtinimas būtų labai rimtas signalas Vyriausybei, kad Klaipėdos miestas yra žengiantis pažangos, ekonominės plėtros keliu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą