2021 m. sausio 19 d. 10:01 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Vandens baimė

2012-02-08, 15:28

Romualdas Adomavičius, muziejininkas-istorikas

Vandens baimė nuotrauka, foto

© Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Reklama

Lietuva – įdomi šalis. Mes, lietuviai, didžiuojamės jos didinga ir garbinga istorija, tačiau tuo pat metu skundžiamės bloga valdžia ir netobulu demokratiniu valdymu. Vieni, žiūrintys į gyvenimą paprasčiau, emigruoja į tobulesnes šalis, kiti, vertinantys kultūrinį Lietuvos palikimą, pasilieka. Dalis pastarųjų tiria, kaupia, saugo ir atgaivina senąsias lietuviškumo tradicijas. Apie tokius puoselėtojus ir kalbame. Lietuva įdomi šalis ir tuo, kad dažnas jos gyventojas nežino arba ignoruoja savo protėvių paveldą. Atkreipdami dėmesį į jūrinę (vandens) kultūrą susiduriame su dar didesne nežinia. „Ar ten jūroje tikrai baisu?“, „Kam tie laivai reikalingi?“, „Kokia čia ta Lietuva jūrinė valstybė?“, „Argi Nemune gali plaukioti laivai?“ – lietuvių mąstymo ir požiūrio dalelės. Neįprasta, nepatirta, atgrasu, todėl vengtina. Toks jūrinės veiklos vertinimas būdingas didžiai tautos ir šalies istorijai.

Mentaliteto bruožai neišvengiamai persipynę su mitologiniais ir religiniais įvaizdžiais. Kad ir būtų keista, jie juntami iki šiol. Kita vertus, ankstyvų Lietuvos gyventojų gamtinių reiškinių vertinimai ar aiškinimai ne tiek skiriasi, kiek yra panašūs į civilizacijos lopšiuose – Egipte, Mesopotamijoje, Kanaane (Finikija), Izraelyje – kurtus įsivaizdavimus. Jūreivystės istorikė Elisha Linder, kalbėdama apie žmonijos baimingumą jūros atžvilgiu, pastebi kultūrinius Artimųjų Rytų civilizacijų ankstyvųjų epų bendrumus. Teigdama, kad vandenų pasaulis žmogui visada buvo dviprasmiškų pojūčių erdvė – baugino nežinomumu, nenuspėjamumu ir nesutramdomumu, bet kartu ir atstojo gyvybės (maisto ir energijos), kūrybiškumo ir nesibaigiančio tilto tarp kultūrų šaltinį, – istorikė nagrinėja plačiųjų vandenų mitinį-religinį vaidmenį. Kosmogoniniuose pasaulio pradžios užrašymuose akivaizdus gerųjų (dangaus ar žemės) ir blogųjų (vandens) dievybių kovos motyvas, būdingas visoms suminėtoms kultūroms. Galiausiai, gerasis Dievas nugali grėsmingąją jūros gyvatę Leviataną ir vandenys atsitraukia nebekliudydami žmonijos būčiai. Finikiečiams artimoje Ugarito (dab. Sirija) kultūroje jūrų monstro Leviatano – gyvatės ar drakono – vaizdinys randamas III tūkst. prieš Kr., vėliau įtraukiamas į Biblijos tekstus (Senąjį Testamentą). Net ir pirmųjų jūrininkų religiniuose pasaulinės tvarkos gimimo aiškinimuose jūra ir vanduo yra pristatomi kaip priešas ir grėsmė, kurią reikia įveikti. Tai būtų galima paaiškinti vandenų (upės, jūros ir vandenyno) sudėtingumu palyginti su žeme. Žmonijai prireikė daugiau pastangų, energijos ir išteklių, kad galėtų pasitelkti šios gamtos stichijos, dažnai įgaunančios griaunamąją galią, teikiamus privalumus. Paprasta logika: kur nežinomybė – ten nepasitikėjimas ir baisybė, kur namai – ten saugu ir ramu. Lietuvių (baltų) mitologija ir kosmogoniniai vaizdavimai šiame kontekste ne išimtis.

Lietuvos etnologiniuose įvaizdžiuose nuo pagonybės laikų, tyrinėtuose religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus, vandens pasaulis vaizduotas piktųjų dvasių ir dievybių simboliais, pateikiamas kaip žmogaus gyvybei pavojinga vieta. Mitinė vandens baimė lietuvių (Rytų Baltų) pasaulėvaizdyje susipynė su erdviniu Rytų ir Vakarų priešpriešos vertinimo motyvu. Vokiečių ordinų agresyvios „krikšto“ akcijos sustiprino Vakarų pasaulio – priešo, brutalios jėgos nešėjo, engėjo – įvaizdį. Vakaruose plytėjo jūrų ir vandenynų pasaulis, kurio bangos atnešdavo tik skausmą. Priešingas Rytų įvaizdis rėmėsi šventumo, saugumo ir valstybingumo kriterijais. XIV–XV a. stulbinanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtra į Rytus geriausiai tokius vertinimus iliustruoja. Vis dėlto ekonominis į Rytus orientuotos to laikmečio valstybės pajėgumas kelia daug abejonių. Po Kryžiuočių galutinio sutriuškinimo Žalgirio mūšyje Vytauto Didžiojo pademonstruotas abejingumas Klaipėdos (Memelio) ir Baltijos pajūrio klausimu, pakankamai aiškiai parodė šalies ūkinio potencialo ribotumą (neįžvelgė naudos) ir ryšių su jūra nebuvimą. Po Vytauto LDK valstybinė potencija ritosi žemyn, iki XX a. pradžios su jūra ir mariomis glaudesnius ryšius palaikė negausios pakrantės gyventojų bendruomenės, apsipynusios kuršių žemių ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros bruožais.     

Jūrų muziejaus blogas: http://jurumuziejus.blogas.lt/

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako manymu, Lietuvos uostas...

Šiemet uoste planuojama investuoti apie 55 mln. eurų nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas...

Pandemijos įtaka: uostuose mažėja tam tikrų krovinių nuotrauka, foto

Šiandien Aplinkos ministerija rengia spaudos konferenciją, kurioje galbūt bus atsakyta į klausimą,...

Ministerija aiškinasi, kodėl nušalintas aplinkosaugininkas nuotrauka, foto

Pavakarę uosto akvatorijoje ties krantine Nr. 62 pastebėtos pavienės teršalų dėmės. Į įvykio vietą...

Uoste pastebėti teršalai nuotrauka, foto

Ištyrus 7057 ėminius, 717 naujų koronaviruso atvejų nuotrauka, foto

COVID-19, Per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius: 717

Klaipėdos ligoninėje mirė legendinis girininkas: COVID-19 smogė žaibiškai – ėmė mėlynuoti ir dusti nuotrauka, foto

In Memoriam, Penktadienį Klaipėdos ligoninėje mirė buvęs ilgametis Smiltynės girininkas 65-erių metų Algimantas...

Gyvenimas pro langą: Sniego diena nuotrauka, foto

Gyvenimas pro langą, 137 - oji istorija, sausio 19, antradienis...Šįryt, per radiją išgirdusi, kad...

Sena­sis tur­gus - kaip laga­mi­nas be ran­ke­nos? (1) nuotrauka, foto

Klaipėda, Tik­riau­siai nėra mies­tie­čio, kuris neži­no­tų, kur yra Klai­pė­do­je sena­sis tur­gus, kuo ten...

COVID-19, Paskelbta prieš 31 min.

In Memoriam, Paskelbta prieš 31 min.

Gyvenimas pro langą, Paskelbta prieš 32 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 32 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...