2019 m. birželio 20 d. 17:00 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Šventosios uostelyje tylu prieš audrą?

(6)

Šventosios uostelyje tylu prieš audrą? nuotrauka, foto

RAMYBĘ Šventosios uostelyje ketinama pradėti drumsti, jeigu niekas kojos nepakiš, jau šiemet rudenį. Pirmajam darbų etapui planuojama skirti 2,5 mln. eurų.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pirmadienį lankėmės Šventosios uostelyje. Toks jausmas, kad šioje vietoje sustojo laikas. Visiškai nieko nenuveikta, tik nebėra Uosto direkcijos padarytų pontonų. Tuščia ir nyku. Tik vadinamajame stiklainių pusiasalyje šalia uostelio matyti gyvybės ženklų - vyksta statybos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Šventosios uostą valdyti Palangos miesto savivaldybei perdavė pernai rugsėjo pabaigoje. Tad nuvykome pažiūrėti, kas jame padaryta per 8 mėnesius.

UŽRAŠAS. Šalia Šventosios uostelio nauja tik tai, kad vadinamajame stiklainių pusiasalyje pradėti statybos darbai.

"Girdėjau, kad uostelyje bus pradėtos statybos. Šiuo metu analizuojamas projektas. Kiek žinau, jį sudaro 6 dalys. Tikrai nėra taip, kad po to, kai uostas buvo atiduotas Savivaldybei, visi jį pamiršo. Popieriniu lygiu yra labai daug kas daroma. Žmonės to nemato, todėl jiems ir atrodo, kad nieko nevyksta. Pirmiausia žvejams pagerins infrastruktūrą, statys angarą, padarys patogų valčių iškėlimą ir nuleidimą, - sakė nuo 2017 metų Šventosios seniūno pareigas einantis Alvidas Bacius.

A. Bacius įsitikinęs, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus tikrai šio klausimo nepaliks ramybėje. Seniūno manymu, didesnis ar mažesnis Šventosios uostas tikrai atgims.

Užtat Šventojoje gimęs ir užaugęs žvejys Antanas Valiukas, išgirdęs, kad norime kalbėti apie Šventosios uosto atstatymo perspektyvas, ilgai juokėsi. Anot Antano, jeigu čia kas nors ir atsiras, tai mažiausiai po penkerių metų, kai nebeliks žvejų. Ir tvarkomas bus tik uostelio vidus, o apie jūrą kol kas jokios kalbos nėra. "Kol čia bus kada nors uostas, mes visi jau seniai pensijoje būsime", - sakė Antanas.

"Man dabar 45 metai. O aš jau nuo 7 metų girdžiu, kad tas uostas bus atstatytas", - į pokalbį įsijungė dar vienas šventojiškis, abejojantis, kad kada nors tai taps realybe.

Beje, ne vienas palangiškis ar šventojiškis mano, kad kosmetinis bandymas atgaivinti Šventosios uostą bus tik dar vienas be reikalo į smėlį sukištas milijonas eurų. Jiems tai primena Juodkrantėje išleistus Europos Sąjungos (ES) pinigus tinklų ištraukimo mechanizmui, kuriuo žvejai, galima sakyti, nesinaudoja. Tačiau net ir jie mano, kad vienas geras dalykas vis dėlto įvyks - bus sutvarkyta aplinka, nebeliks to šiukšlyno, kuris dabar yra uostelyje, ir nebetvyros ten skurdo atmosfera.

Pirmiausia reikia stabdyti smėlio nešimą

Nuo gimimo, nuo 1950 metų, Šventojoje gyvenančio A. Valiuko manymu, pirmiausia turi būti sustabdytas smėlio nešimas, kad uostas nebūtų užnešamas, o tada jau galvojama apie jo atstatymą.

Anot jo, Šventosios uostas labiau reikalingas ne tiek žvejams, kiek jachtoms. Šiuo metu gylis plaukiant į jūrą yra geras pusmetris ir vingiais galima išplaukti. Šį pavasarį toks jis laikėsi gana ilgai, bet pasisuks šiaurės vakarų vėjas, iš karto užneš įplauką ir tiesiai į jūrą nebus galima išplaukti.

"Bet jūs man pasakykite, kodėl lietuviai tokie idiotai? Visur užsienyje yra paplūdimiuose kalami kuoliukai, ir Anglijoje, ir Kaliningrade. O Lietuvoje milijonai eurų išleidžiami smėliui, kuris pilamas į paplūdimius. Tas smėlis ir užneša Šventosios uostą. Ir Klaipėdoje smėlis pilamas į jūrą, užpilamos žuvų nerštavietės. Kai mums atneša tą smėlį iš uosto, grundulai ir tie pabėga. Todėl pas mus pakrantėje ir nėra stintų, nes vanduo purvinas", - kalbėjo A. Valiukas.

MOLIUKAS. Kažkada buvęs krante, dabar moliukas jau visas vandenyje.

Žvejai perspėja buriuotojus

A. Valiukas prisiminė 2011-uosius, kai birželio 11 d. buvo atidarytas Šventosios uostas. "Rusijoje, visur kitur pastatė uostus, o tokių nesąmonių kaip pas mus Eugenijaus Gentvilo laikais, kai kalnas smėlio buvo supiltas ant jūros kranto, niekur nebuvo. Grįžtam iš jūros ir klausiam, kodėl taip darote, atsako - toks įsakymas. Aišku, kad po pirmos audros smėlis buvo nuplautas ir uostas užneštas", - prisiminė jis.

Žvejys pasakojo, kad jam pačiam ne kartą teko perspėti buriuotojus, kad neplauktų į Šventąją. "Uostas jau buvo užneštas, o viena jachta buvo įlindusi. Važiuoju, žiūriu, jachta stovi. Galvoju, kaip ji čia pateko. Pasirodo, buvo šiaurinis jūrinis vėjas, aukštesnis vanduo, tai ir įsmuko. Vanduo nukrito - nebeišplaukia. Ir dar toks juokingas tos jachtos pavadinimas - "Migla". Teko ją kelti ant tralo ir išvežti su mašina", - pasakojo A. Valiukas.

Anot jo, jeigu uostas būtų padarytas žmogiškai, tikrai atplauktų užsieniečiai turistai, Šventajai būtų labai gerai. "Būtų tarpinis uostelis tarp Klaipėdos ir Liepojos. Bet man atrodo, kad latviai greičiau pasistatys tokį uostelį nei mes", - kalbėjo žvejys.

Žmonės kalti dėl krantų erozijos

Plaunami ne tik Palangos paplūdimiai, bet ir šiaurinė Šventosios dalis. Žvejai sako, kad šiaurinėje pusėje net jūra seklėja. Labai smarkiai krantai plaunami einant Latvijos link. A. Valiukas mano, kad dėl krantų erozijos iš dalies kalti yra ir žmonės. Jie pakrantėse ir sovietmečiu, ir šiais laikais išrenka akmenis, kurie padeda sulaikyti smėlį. Jūros krantas arčiau pono Antano namų į Latvijos pusę pasislinko jau kokius 50 metrų.

"Nuvažiuokite iki "Energetiko", pereikite beždžionių tiltą, pamatysite mažą moliuką. Anksčiau tie poliai buvo krante, galėjai ant jų užlipti, dabar jie jau vandenyje. Ten yra buvęs senovinis uostas ir turgus. Ko tik ten nebuvo - ir monetų, ir kabliukų, ir žiedų. Dabar tą vietą jau užnešė smėlis. Kiek prie manęs sodybų buvo, visas didžiulis kaimas. Nebėra. Kai buvau mažas, pajūryje stovėjo 3 bokšteliai - du buvo jūreivių, o vienas pasieniečių. Ten, kur dabar stovi pasieniečių bokštelis, kai buvau "pacanas", smėlis nuo bokštelio ėjo į pakalnę. Kur dabar stovi skulptūra "Žvejo dukros", buvo tilto pradžia ir visur buvo akmenys. Krantą plauna susidaranti labai galinga srovė. O kai buvo kad ir nedideli akmenukai, jie neleido plauti", - aiškino A. Valiukas.

ŽVEJYS. Antanas Valiukas, Šventojoje gyvenantis nuo gimimo, mano, kad pirmiausia reikia sustabdyti smėlio nešimą, o tik paskui galvoti apie uosto atstatymą.

Paklaustas, o kur dabar yra pajūrio akmenys, ponas Antanas atsakė: "Pervažiuok per Kretingą, per Mažeikius ir pamatysi - jais kiemai iškloti, tvoros, namų sienos apmūrytos. Vieną tokį žmogų kalbinau, sakė 3-4 sunkvežimius akmenų išvežęs. Tie akmenys yra lygūs, gražūs. Žvejai su mašina privažiuoja prie jūros, tuojau žalieji triukšmą kelia, o kad akmenys mašinomis vežami iš pajūrio, niekas nemato. Anksčiau akmenys būdavo visoje pakrantėje. Jie buvo apsauginė zona, dabar jų nebėra."

NEJUDINAMI. Kol kas vadinamieji Brazausko namai pusiasalyje, kaip žmonės šneka, atsiradę dėl to, kad statant Šventosios uosto būtų valstybės išpirkti, jau daugybę metų yra nejudinami

Pirksis žemkasę

Palangos savivaldybės tarybos nario, verslininko Vaido Šimaičio teigimu, visą šitą laiką buvo atliekami įvairūs "popieriniai" pasirengimo atstatyti Šventosios uostą darbai, pavyzdžiui, priedangos žvejams projektavimo ir kt. Teko koreguoti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, kur reikia statyti gervę.

"Vyko pasiruošimo ir dokumentų tvarkymo darbai. Klaipėdos uostui Šventosios uostas buvo kaip šuniui penkta koja, jam nebuvo įdomu. Palangos miestui tai įdomu. Atsiras jachtų turizmas, tai, kas puošia kiekvieną miestelį. Mes dirbame", - sakė V. Šimaitis.

Liepą Palangos savivaldybė jau ketina skelbti žemkasės pirkimo konkursą. Pasak V. Šimaičio, bus perkama nedidelė, tam pritaikyta žemkasė, panaši į tas, kurios naudojamos Ispanijos uosteliuose, galinti gilinti 2,2 metro ruožą iki 3,3 m gylio. V. Šimaitis mano, kad žvejų poreikius ji visiškai patenkins, be to, atsiras galimybė įplaukti ir kokiai nors jachtelei ar kateriukui pasislėpti tame uostelyje.

Žemkasę planuojama nupirkti dar šiemet. Jai skirta 102 tūkst. eurų ES lėšų, likusią dalį turės prisidėti Palangos savivaldybė.

Dionyzas Varkalis mano, kad jokia žemkasė Šventosios uostui nepadės. Jis sovietmečiu 6 metus dirbo su žemkase, gilino Šventosios įplauką, kad į jūrą galėtų išplaukti žvejai. Jie tada gilindavo iki 5 metrų. Būdavo, tik iškasa, po kurio laiko vėl viskas užnešama, ir darbo kaip nebūta.

Ramybę drums rudenį

V. Šimaičio teigimu, šiomis dienomis Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau peržiūrėjo Savivaldybės paraišką ir ją įvertino teigiamai. Šią savaitę tikimasi, kad Savivaldybė su ja pasirašys sutartį. Šventosios uosto projektui numatoma skirti apie 1 mln. 700 tūkst. eurų. Taigi visko gali būti, kad net šį rudenį Šventosios uostelyje prasidės statybos darbai, jeigu viskas vyks sklandžiai, kaip planuojama.

Šio projekto - pirmo iš šešių Šventosios uosto atstatymo etapų, vertė - 2,5 mln. eurų. Be NMA skiriamų pinigų, teks prisidėti ir Palangos savivaldybei. Šiuo laikotarpiu bus sutvarkyta uostelio infrastruktūra, įrengtas slipas, 63 metrų ilgio krantinė, pastatyta gervė, priedanga žvejams, t. y. vadinamasis angaras.

Taigi ruošiamasi žengti pirmą žingsnį pirmiausia siekiant Šventosios uostą pritaikyti žvejams.

UŽPILS. Bus užpilta tik tam tikra uostelio dalis, o ne visas.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Ne visą uostelį užpils

Paklaustas, ar tiesa, kad pusė Šventosios uostelio bus užpilama, V. Šimaitis atsakė, kad tikrai ne pusė, o tik jo dalis. Tačiau visa tai buvo numatyta UAB "Sweco Lietuva" parengtame Šventosios uosto atstatymo projekte, kurį Uosto direkcija perdavė Palangos savivaldybei. Bus užpilama tik dalis uostelio prie vadinamojo stiklainių pusiasalio. "Bet tai ne mes sugalvojome, tai jau seniai numatyta", - sakė Tarybos narys.

Žmonės šneka, kad uostelyje nuo vadinamųjų Brazausko namų arba sStiklainių pusiasalio iki pat būdelės viską nori užpilti ir kažką statyti. Ne visi šventojiškiai tam pritaria, esą bus naikinamas paveldas.

Šventosios seniūnas A. Bacius girdėjo, kad bus užpilamas 20-30 ilgio vandens ruožas tam, kad būtų galima įrengti normalią krantinę.

SUTVARKYS. Pirmo etapo metu žadama sutvarkyti krantinę.

Molams prašys ES paramos

"Laukiame naujos valdžios, naujo prezidento, iš naujo patvirtintos Vyriausybės. Yra numatyti projektiniai ES paramos pinigai 2021-2027 metams. Kreipsimės ir prašysime jų molams atstatyti. Pietinis molas būtų reikalingas ir tam, kad smėlis nebebūtų išnešamas iš Palangos, kad nebebūtų plaunami jos paplūdimiai.

Su Žemės ūkio ministerijos atstovais apie tai kalbėjome jau ne vieną kartą. Kai jau bus galutinai suformuotos visos ministerijos, bandysime su Žemės ūkio, Susisiekimo ir Finansų ministerijų atstovais sėsti prie vieno stalo ir aptarti, kaip gauti tam ES finansinę paramą. Visi supranta, kad viena Palangos savivaldybė nepajėgi atstatyti uosto", - kalbėjo Tarybos narys.

"Ateityje žadama pastatyti du molus. Ir kas bus? Žiemą paprasti laivai nebeišeis į jūrą, reikės ledlaužio. Maža srovė, o gėlas vanduo kaipmat užšąla. Jeigu molai stovės, bangos ledų neišlaužys. Dabar bangos juos išlaužo", - sako žvejys Antanas.

Pasak A. Valiuko, dabar Savivaldybė patvarkys tą uostelio infrastruktūrą, pastatys angarą, išnuomos penkeriems metams, o ką paskui žvejams daryti? Jeigu ta vieta skiriama žvejams, tai turėtų būti stabilu.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nuomonė

2019-06-07   09:18

IP: 78.56.96.23

Matosi čia rašo tik viskam priešinantys "specialistai". Reikia leisti tvarkyti, o ne bambėti

2019-06-06   23:32

IP: 185.11.26.161

Viskas su tuo uosteliu aišku,pakankai neseniai,sovietinis ūkis sugebėjo palaikyti ji funkcionaliu,tik dabar išradineja teorijas ir nori išsiplauti pinigų į savo kišenę.Patekusi ir išradingas rankas Šventosios žemumos iškasus kanalus,kuriu dalis net senojoje nepriklausomoje Lietuvoje buvo numatyti ,galima paversti savotiška Venecija.

Geras

2019-06-06   11:51

IP: 188.69.195.253

čia tas veikėjas,kuris pirma sakė nusipirks laivą už žvejų skiriamus pinigus,tai apie koki uosta eina kalba....

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Tęsiame rašinių ciklą, pasakojantį apie tai, kas yra už uosto tvoros. Šiandien...

Visų laivų statytojų robotai nepakeis nuotrauka, foto

Birželio 13 d. apie 16 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų jūrų...

KJP laivas padėjo grįžti skęstančiai jachtai į uostą nuotrauka, foto

Tęsiame rašinių ciklą, pasakojantį apie tai, kas slypi už uosto tvoros. Šį...

"Smeltė" - 38-asis užsienio kompanijos terminalas nuotrauka, foto

Apie pastarųjų dienų įvykius Klaipėdoje, susijusius su įvairiomis šalies valdančiųjų vykdomomis permainomis...

"Iki kadencijos pabaigos siekiama pakeisti visus vadovus" nuotrauka, foto

Sportininkų namuose - meno ir krepšinio parodos nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos sportininkų namuose (Daukanto g. 24) atidarytos dvi su sportu susijusios parodos....

Darbo partijos byla: nuteisti keturi asmenys nuotrauka, foto

Kriminalai, Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį nuteisė keturis iš devynių kaltinamųjų melagingų liudijimų apie...

Visų laivų statytojų robotai nepakeis nuotrauka, foto

Jūra, Tęsiame rašinių ciklą, pasakojantį apie tai, kas yra už uosto tvoros. Šiandien...

Policija prašo pagalbos. Dingo penkiolikmetė Laura nuotrauka, foto

Kriminalai, 2019-06-19, apie 11:30 val., iš Klaipėdos vaikų ligoninės, Priėmimo skyriaus, išėjo penkiolikmetė...

Sportas, Paskelbta prieš 32 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 43 min.

Jūra, Paskelbta prieš 59 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...