Šiemet uoste planuojama investuoti apie 55 mln. eurų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako manymu, Lietuvos uostas neapleidžia lyderio pozicijų dėl nuolatinių uosto krovos kompanijų investicijų į suprastruktūrą, o Uosto direkcijos - į infrastruktūrą. Nuo 2007 m. iki dabar į uosto infrastruktūros gerinimą Uosto direkcija investavo apie 0,5 milijardo eurų.

Pernai į uosto infrastruktūros gerinimą investuoti 48 mln. eurų, o šiemet planuojami 55 mln. eurų. Beje, pernai Uosto direkcija skyrė 1,54 mln. eurų miesto gatvėms rekonstruoti.

Gilins kanalą

Šiemet bus pradėti laivybos kanalo nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos gilinimo iki 15 metrų darbai. 2020-iesiems baigiantis pasirašyta sutartis su Danijos kompanija "Rhode Nielsen A/S". Ji Klaipėdos uoste jau yra įgyvendinusi ne vieną projektą.

Gilindami laivybos kanalą danai turės iškasti apie 2,2 mln. kub. m grunto. Darbų trukmė - 309 dienos, vadinasi, šiemet rudenį jie turėtų būti baigti. Pasak A. Latako, darbo sąlygos labai sudėtingos, nes laivyba nebus stabdoma, be to, turės įtakos ir vėjas, ir bangavimas, ir kt. Šiam projektui buvo numatyta 20 mln. eurų, tačiau susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad jis bus įgyvendintas už 16,2 mln. eurų. Beje, šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Įgyvendinus šį projektą, didesni laivai galės įplaukti į pietinę uosto dalį ir galės būti iki galo pakrauti. Šiuo metu kai kuriems laivams reikia plaukti į šiaurinę dalį ir paimti likusią krovinio dalį arba net į kitą uostą.

Rekonstruos vartus, krantines

Vienas svarbesnių šiemet pradedamų projektų - uosto vartų bangolaužių rekonstrukcija. Pagaliau bus sutvarkytas įplaukos kanalas - ištiesintas. Sutartis su šiuos darbus atliksiančiais rangovais pasirašyta dar pernai. Realūs darbai, pasak A. Latako, t. y. matomoji dalis, pasirodys kovo pradžioje, kai suvažiuos visa technika, o kol kas vyksta paruošiamieji darbai.

Pernai buvo tęsiama AB "Klaipėdos nafta" krantinių rekonstrukcija. 1-os krantinės rekonstrukcija kainuos apie 21 mln. eurų. I etapo darbus joje planuojama užbaigti šiemet balandį. Šiemet ketinama pradėti įgyvendinti ir antrą šio projekto dalį - rekonstruoti antrą 1-os krantinės dalį ir antrą krantinę. Dabar atliekami projektavimo darbai. Į šį projektą numatoma investuoti apie 22 mln. eurų.

2021-aisiais ketinama rekonstruoti AB "Smiltynės perkėla" naudojamas krantines. Šiam projektui yra skirti 2,4 mln. eurų. Jį įgyvendinti nebus lengva, nes ateis vasara, pasipils turistai, tačiau, pasak A. Latako, tikimasi jį baigti dar šiemet.

Šiemet bus pradėtas ir baigtas rekonstruoti Kruizinių laivų terminalas. Tam numatyta 1,1 mln. eurų. Tikimasi, kad 2021-aisiais kruizinė laivyba atsigaus. Šiuo metu yra užregistruota apie 55 kruizinių laivų vizitus. Žinoma, ko gero, ne visi, bet dalis jų tikriausiai atplauks.

Bus įgyvendinamas sudėtingas projektas, nes reikės derintis prie laivų nuleidimo į vandenį Vakarų Baltijos laivų statykloje, kuriam numatyta 4,6 mln. eurų.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" visai neseniai parsiplukdė penktą STS kraną. Jos teritorijoje projektuojami pokraniniai bėgiai šiems kranams. Galimybė dirbti penktajam kranui kainuos apie 1,5 mln. eurų.

Malkų įlanka pernai išgilinta iki 14,5 m gylio, tačiau ten dar liko rekonstruoti nemažai krantinių, reikia iki galo sutvarkyti plaukiojančių dokų duobes. Nemažai numatytų projektų susiję su laivų statyba. Toje uosto dalyje numatyta investuoti 30-40 mln. eurų.

Labai didelis iššūkis šiemet - uosto pietinės dalies išvystymas. Uosto direkcija renkasi kompaniją, kuri turės pasiūlyti, kaip tvarkyti pietinę Smeltės pusiasalio dalį. A. Latakas akcentuoja, kad ten yra numatoma pramoginių ir mažųjų laivų prieplauka. Ateityje prie Kiaulės Nugaros salos turėtų atsirasti nauja sausumos teritorija uosto veiklai.

Žalioji kryptis

Paklaustas, ar šiemet bus žengiami kokie nors žingsniai "žaliosios bangos" link, A. Latakas atsakė: "Visi mes norime, kad uostas nebūtų nei triukšmingas, nei dulkantis. Tačiau turime suvokti, kad tai vis dėlto yra pramonės zona. Tačiau mes einame žalumo kryptimi. Kito varianto nėra, uostas turi orientuotis ne į iškastinę energiją. Mes patys svarstome galimybę viename iš mūsų laivų naudoti vandenilį kaip kurą.

Šiuo metu renkamės kompaniją, kuriai padedant galėtume pasirengti tam tikrą koncepciją keleriems metams į priekį. Dalyvaujame įvairiuose projektuose. Kruizinių laivų terminale numatyta sudaryti galimybę tiekti elektrą į laivus.

Vienas iš žaliojo uosto kriterijų yra viešumas, tam mes tikrai skiriame didelį dėmesį. Skelbiame ir dulkėjimo rodiklius, ir kt. Reaguojame į miesto bendruomenių pastabas."