2000 metų lapkritį Rygos uostas atšventė 800 metų jubiliejų. Pagal krovos apimtis Rygos laisvasis uostas - devintas rytinėje Baltijos pakrantėje ir antras didžiausias Latvijos uostas.
"Uostas miestui - didžiausias darbdavys, kiekviena darbo vieta uoste užtikrina penkių darbo vietų Rygoje sukūrimą, o sėkminga uosto veikla didžia dalimi lemia tolesnį miesto ekonominį vystymąsi", - sako Rygos miesto meras Gundaras Bojaras.
Tiek miesto municipaliteto, tiek Rygos gyventojų nuomone, miestas ir uostas - neatsiejami vienas nuo kito. Būtent uostas turėjo įtakos Rygos miesto sužydėjimui.
Bendras Rygos uosto plotas - 2531,5 ha, o prieš porą metų Rygos dūma priėmė nutarimą leisti uostui naudotis dar 1732 ha. Uoste yra 114 prieplaukų, kurių bendras ilgis - 13,1 km. Atviros uosto aikštelės užima 1,78 mln. kv.m, sandėliai - 180 000 kv.m. Uoste esančių rezervuarų talpa - 309 500 kub.m, šaldytuvų - 31 750 t.
Šiuo metu Rygos uoste dirba apie 150 kranų. 2000 metais maksimali laivo gramzda prieplaukose buvo 11 m, uosto kanale - 14 m, tačiau uostas yra nuolat gilinamas ir planuojama, kad ateityje Rygos uosto gylis sieks apie 15-16 m. Į uostą gali įplaukti 225 m ilgio laivai.
Taikomos mokesčių lengvatos
2000 metų balandžio 12 dieną Latvijos Respublikos Seimas priėmė Rygos laisvojo uosto įstatymą, pagal kurį įmonėms, dirbančioms uosto teritorijoje, suteikiamos mokesčių lengvatos. T.y. taikomi nuliniai muitinės rinkliavų, akcizo, nuosavybės, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifai. Planuojama, kad pastarojo mokesčio uosto kompanijos nemokės iki 2017 metų, kol atsipirks visos investicijos į uostą. Visos šios lengvatos mažina išlaidas, reikalingas terminalų ir prieplaukų statybai.
Atsižvelgiant į Latvijos Respublikos Seimo uostui suteikiamas lengvatas, didelę ir kol kas visiškai dar neišnaudotą teritoriją, planuojamas milžiniškas investicijas, Rygos uosto vadovai turi pagrindą puoselėti dideles ambicijas - tapti pirmaujančiu uostu Baltijos šalyse.
Politika uostui įtakos neturi
Dar vienas Rygos laisvojo uosto pranašumas, kurio klaipėdiečiams tenka tik pavydėti, - uosto valdymas.
Rygos uostas yra valstybinė ir municipalinė institucija. 2001 metais buvo išrinkta nauja uosto valdyba, kurią sudaro dešimt žmonių - penki Rygos dūmos atstovai ir penki Latvijos Respublikos ministerijų - Finansų, Ekonomikos, Transporto, Aplinkos apsaugos ir regioninio vystymo - atstovai, kuriems vadovauja Rygos dūmos pirmininkas.
Jie renka uosto direktorių, priima strateginius sprendimus, tvirtina uosto plėtros politiką.
Šiuo metu Rygos uosto direkcijai vadovauja tikras profesionalas, turintis dvi jūrines specialybes, kalbantis keturiomis užsienio kalbomis - Leonidas Loginovas, kuris, kitaip nei Lietuvoje, tebedirba savo poste pasikeitus jau ne vienai politinei valdžiai.
"Politika čia įtakos neturi, - juokiasi L. Loginovas. - Valdyba žino, kas aš, kaip aš dirbu ir kokie mano darbo rezultatai. Nuo jų priklauso uosto, o kartu ir Rygos ateitis, o tai svarbiau nei politinės ambicijos".
Uosto direkcija - moderniame pastate
Visiška priešingybė Klaipėdos uosto direkcijos pastatui - Rygos uosto direkcijos pastatas, pastatytas beveik miesto centre. 2 mln. latų kainavęs šiuolaikiškas, erdvus trijų aukštų pastatas pastatytas prieš dvejus metus.
Be direktoriaus ir kitų darbuotojų kabinetų, posėdžių, konferencijų salės, kurią gali išsinuomoti visi norintieji, direkcija turi ir savotišką Rygos uosto istorijos muziejų bei pirmame pastato aukšte įsikūrusią kavinę, kurioje pietauja ne tik direkcijos darbuotojai, bet ir miesto gyventojai.
Paklaustas, kas šio pastato architektas, L. Loginovas nusijuokė: "Aš pats. Vykstant statyboms vaikščiojau ir bariausi - šitą nuimt, aną pridėt..."
Krova didėja
2001 metais Ryguos uoste perkrauta 14,88 mln. t krovinių. 29 proc. jų sudarė mediena, 23 proc. - naftos produktai, 7 proc. - metalas, 7 proc. - konteineriai, 16 proc. - kiti kroviniai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį krova Rygos uoste, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 16,2 proc. - perkrauta 8,85 mln. t krovinių (pernai per 6 mėnesius - 7,6 mln. t). Padidėjo transportuojamų skystųjų (32,7 proc.) ir sausųjų krovinių (43,4 proc.).
Ateityje Rygos uosto krovos apimtys turėtų tiktai didėti. Prie to prisidės ir direkcijos ateities planai perkelti uostą iš miesto centro prie jūros vartų.
Miesto centre - kruiziniai lavai
Dar vienas Rygos miesto ir uosto ryšys - turistai. Iš visų trijų Baltijos šalių Latvijos sostinė yra arčiausiai uosto. Taigi ji turi galimybių (ir jas, be abejo, išnaudoja) pritraukti į miestą kuo daugiau turistų. Uoste pastatyta patogi prieplauka kruiziniams laivams, jachtoms, kateriams, organizuotas patogus susisiekimas su miestu, senamiesčiu.
Rygos uostas ir pats organizuoja keleivių pervežimus. Tačiau ne visi jų sėkmingi, kaip, pavyzdžiui, vasaros pradžioje atsidariusi nauja linija Ryga - Stokholmas.
"Ši linija mums yra nuostolinga, - sakė Rygos uosto direkcijos direktorius. - Kasdien už laivo nuomą graikams sumokame didžiulius pinigus, o naudos tai mums neduoda jokios. Be to, mes ne tik neatsivežame žmonių, kurie Rygoje leistų pinigus, bet dar ir vietinius gyventojus išvežame į Stokholmą išleisti savų pinigų. Tačiau ši linija veiks tik iki spalio mėnesio, nes laivas yra nepritaikytas rudens sezonui. Visgi svarbiausia, kad žmonės žinos - tokia linija yra, o naujas laivas - laiko klausimas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą