2021 m. kovo 3 d. 05:03 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Ruošiamasi priimti žaliosios laivybos iššūkius

(1)

Ruošiamasi priimti žaliosios laivybos iššūkius nuotrauka, foto

PROBLEMA. Danijos DFDS grupė, pasitikdama žaliosios laivybos iššūkį, pirmenybę teikia katalizatorių įrengimui keltuose. Tačiau problema ta, kad ne visuose laivuose juos galima įrengti.

Gali būti, kad keltų linijų žemėlapis Baltijos ir Šiaurės jūrose 2015 metais šiek tiek pasikeis. Jonas NAZAROVAS, AB "DFDS Seaways" generalinis direktorius

"Labai didelis kaštų augimas gali parklupdyti bet kokią kompaniją. Didelės dalies išlaidų perkėlimas ant klientų pečių taip pat ne sprendimas - jis padarytų keltų paslaugas nepatrauklias ir nekonkurencingas. Gali būti, kad keltų linijų žemėlapis Baltijos ir Šiaurės jūroje 2015 metais šiek tiek pasikeis", - sakė J. Nazarovas.

Stiprins konkurenciją

Profesorius V. Paulauskas atkreipia dėmesį, kad minėtuose rajonuose dirbantys laivai turės konkuruoti ir su autotransportu. Pabrangus kurui, kils pervežimo jūra tarifai, ir dalis krovinių, jo manymu, vėl pereis į kelius. Pasak V. Smailio, sausumos transportu iš Skandinavijos šalių per Daniją, per tunelį, nesušlampant kojų, t. y. nežengiant į jūrą, galima gabenti krovinius į Baltijos šalis.

Beje, ES siekė perkelti krovinių gabenimą iš sausumos kelių į jūrą ar geležinkelius.

"Visą laiką vyksta konkurencija tarp autotransporto ir jūrų bei geležinkelio transporto. Kai tik buvo priimtas sprendimas kuo daugiau krovinių nustumti į vandenį, tuojau atsirado įvairūs nauji apribojimai, pavyzdžiui, kad ir sieros kiekio kure ribojimas nuo 2015 metų. Taip yra dėl vienos paprastos priežasties. Kadangi apie 60 proc. ES ir Europos kontinento viduje krovinių gabenami autotransportu, autotransportininkų bendruomenė yra gerokai didesnė negu bet kuri kita. Ir ji sugeba paveikti juridinę komponentę - konvencijų, direktyvų ir kt. pagalba siekdama išlaikyti tą balansą arba vėl ji pasukti savo naudai", - sakė V. Paulauskas.

Pasak V. Smailio, jeigu tokie apribojimai bus taikomi tik Baltijos jūroje, o, pavyzdžiui, Viduržemio ir uodojoje jūrose - ne, tai konkurencija Baltijos šalių uostams bus sudaroma per Rusijos ir Ukrainos Juodosios jūros uostus. Jo teigimu, todėl būtina įvertinti, kaip toks sprendimas atsilieps visai Baltijos šalių ekonomikai, kuriai laivyba daro didelę įtaką.

Statomos baržos-elektrinės

Siekiant mažinti oro taršą uostuose norima padaryti taip, kad juose stovinčių laivų pagrindiniai varikliai nedirbtų ir neterštų aplinkos, kad laivai gautų elektrą iš uosto kranto įrenginių. Tačiau profesorius V. Paulauskas čia įžvelgia tam tikrus niuansus. Anot jo, jeigu elektra gaunama krante iš hidroelektrinės, tai viskas gerai, bet jeigu ji gaminama naudojant mazutą, pasižymintį gana dideliu sieringumu (iš Venesuelos atgabenamas mazutas kartais turi iki 3,5 proc. sieros), tokiu atveju tarša šalyje bus didesnė, nei laivų pagrindinių variklių tarša. Be to, jeigu elektra perduodama per kelias grandis, nuostoliai bus gana dideli. Profesoriaus V. Paulausko teigimu, laivų pasijungimo prie elektros įrangos krante efektas ne visada yra geras.

Tačiau mokslas nestovi vietoje. Šiandien jau kuriami specialūs laivai, t. y. jau suprojektuotos specialios baržos-elektrinės, pirmiausia skirtos uostuose stovintiems kruiziniams laivams aptarnauti. Kruizinį lainerį galima prilyginti miestui, turinčiam 5 tūkstančius gyventojų, kuriam elektros energijos reikia labai daug. Pirmoji barža-elektrinė jau statoma. Ji naudos SGD ir gamins elektros energiją, t. y. dirbs kaip generatorius. Tačiau čia vėl reikia išspręsti dvi problemas - turi būti pagaminama pakankamai elektros ir jos tiekimas privalo būti patikimas. Kruiziniame laive pilna elektronikos, jeigu elektros srovė trūkinės, tai gali sukelti problemų didžiajai daliai laivo įrangos.

Žaliųjų uostų nebūna

V. Smailio manymu, vartoti sąvoką "žaliasis uostas" būtų ne visai korektiška, kadangi pats uostas neturi galimybių pasiekti to, kad laivai stovėdami uoste apskritai neterštų oro. Pasak jo, net jeigu visos uosto krantinės bus aprūpintos elektros energijos tiekimu, kas pareikalautų be galo didelių investicijų, daugelis laivų negalėtų tuo pasinaudoti, kadangi pats laivas turi būti pritaikytas imti elektrą iš kranto.

Pavyzdžiui, Norvegijos Oslo uoste ir dar keliose vietose krantinės yra specialiai pritaikytos tiekti elektros energiją kruiziniams ar keleiviniams laivams, bet jie turi specialią įrangą, aukštos įtampos elektros transformatorinę stotį, kurios kiti laivai neturi.

Viena iš bėdų - laiko liko gana nedaug. Per tokį trumpą laikotarpį laivų perstatyti nepavyks. Vytautas PAULAUSKAS, Klaipėdos universiteto profesorius

"Jeigu mūsų ar koks kitas uostas iškeltų tokius reikalavimus, tai jis faktiškai uždraustų laivams įplaukti ir toks uostas tiesiog numirtų. Mes turime priimti tokius laivus, kurie turi teisę plaukioti. Visų pirma uostuose didelis kuro sieringumas neturi kokios nors įtakos, kadangi pagal priimtą tvarką, laivai uostuose negali naudoti sieringo kuro. Dabar laivai, plaukdami Baltijos jūra, naudoja 1 proc. sieros turintį kurą. Įplaukę į uostą naudodami sieringą kurą jie gali stovėti labai trumpą laiką, 1-2 valandas. Paskui dirba jų pagalbiniai varikliai dyzelgeneratoriai, naudojantys dyzelinį kurą, o pagrindinis variklis nedirba laivui stovint prie krantinės. Tad dėl sieros kure emisijos uoste problemų nėra. Iš esmės tai liečia tik jūrinį plaukiojimą ", - aiškino V. Smailys.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Lioha in de keltas Palanga

2013-01-09   17:45

IP: 86.100.66.210

Baigsis manipuliacija , kai bus konkurentai

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Antanas Kaškelis iš visų Lietuvos jūrų kapitonų turbūt gali pasigirti margiausia ir...

„Smetonos" kapitonas  Antanas Kaškelis nuotrauka, foto

„Aš būčiau optimistiškesnė kruizinio laivų sezono planuotoja“, – sako Uosto direkcijos tarptautinių...

Klaipėdos kruizinis sektorius gali atsigauti anksčiau, nei tikėtasi nuotrauka, foto

Lietuvos jūrų muziejaus projektas "Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!" pristato dešimties iškiliausių moderniosios...

Viskas prasidėjo nuo nedidelės valtelės nuotrauka, foto

Vasario 18-ąją Lietuvos žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas apie į Ramųjį vandenyną iškritusį lietuvį...

Išgelbėtas jūreivis tęsia kelionę į Pitkerno salas nuotrauka, foto

Jolanta Blažytė: Stop like‘ų tironijai. Stop Sodomai ir Gomorai nuotrauka, foto

Nuomonės, Lietuvoje netikėtai ir neregėtai įvyko neplanuotas sprogimas. Tik sprogo ne ...

Mėnulio pilnatis: gal teisi Laisvės partija, legalizuojanti kanapes? nuotrauka, foto

Nuomonės, A.Tapinas ir Laisvės TV pradėjo rinkti parašus „reikalaudami atšaukti 365 440 Lietuvos...

„Žalgiris“ namuose nutraukė ASVEL pergalių seriją nuotrauka, foto

Sportas, Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dvigubą Eurolygos savaitę namuose pradėjo pergalingai. Martino Schillerio...

"Klaipėdos nafta" toliau mažins smarvę nuotrauka, foto

Klaipėda, "Klaipėdos nafta" jau gerą dešimtmetį diegia įvairias priemones naftos produktų krovos kvapams...

Nuomonės, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...