2020 m. lapkričio 27 d. 17:25 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Profesorių baugina tyla dėl krantotvarkos

(2)

Profesorių baugina tyla dėl krantotvarkos nuotrauka, foto

KRANTAI. Profesoriaus Rimo Žaromskio manymu, skersai Klaipėdos uosto įplaukos reikėtų įgilinti vamzdį ir juo pumpuoti smėlį Melnragės link.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Reklama

Netrukus prasidės viešas IV alternatyvos (maksimali plėtra) uosto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių svarstymas. Tai, kad juose nenumatomos krantų apsaugos priemonės, nerimą kelia ne tik Klaipėdos miesto savivaldybei, bet ir mokslininkams. Į profesoriaus Rimo Žaromskio siūlymą nutiesti vamzdį, per kurį smėliu būtų pildomas Melnragės paplūdimys, niekas nereaguoja.

Rimas Žaromskis - geografas, okeanologas, 20 metų dėstęs okeanologiją ir Baltijos jūros hidrologiją, krantotyrą, segmentologiją, kitaip sakant, mokslus, susijusius su jūromis ir vandenynais. Jis - profesorius, habilituotas mokslų daktaras, pedagoginį ir mokslinį darbą dirbęs Pedagoginiame ir Vilniaus universitetuose, Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Profesorius yra parašęs monografiją apie Baltijos jūros uostus, daug kitų mokslinių darbų. Viena jo kartu su amžinatilsį profesoriumi Sauliumi Gulbinsku parašyta knyga šiuo metu jau yra KU leidykloje.

Šiuo metu R. Žaromskis rašo, pasak jo paties, populiarią knygą apie Baltijos krantus, apie audrų, laivų ir kitokių dalykų poveikį jiems. Pradeda nuo Nidos, prisimena Neringos savivaldybės administracijos pasipriešinimą tam, kad smėlis būtų imamas iš jūros dugno prieš Neringą. Dabar autorius yra įstrigęs ties Palanga, ties smėlio pylimo peripetijomis. Taigi didelis knygos skyrius bus skirtas būtent Palangos krantui.

Knygoje bus rašoma ir apie Šventosios krantus, apie uosto statybą įvairiausiais laikais. Profesorius ketina prisiminti gausybę projektų, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti, pavyzdžiui, uostelių statyba ties Karkle, net trys variantai, ties Nemirseta, Palanga, Šventąja. Nemažai vietos bus skiriama ir Būtingės naftos terminalo istorijai, ir uosto Būtingėje projektui. Beje, knygoje bus kalbama ir apie titano turinčio smėlio eksploataciją ties Klaipėda.

"Neturime begalinio kiekio smėlio"

"Manau, kad Klaipėdos uosto plėtra būtina. Lietuva šioje srityje turi būti konkurencinga. Tačiau mane labai baugina uosto atviroje jūroje plėtros variantas. Jis iššauks dar didesnę krantų degradaciją ruože šiauriau Klaipėdos. Jau dabar labai mažai praeina pro ją nešmenų, o tada jų visai nepraeis. Krantai bus pradėti ardyti žymiai dažniau. Palangą, jeigu norėsime išlaikyti kaip kurortą, pildyti smėliu reikės ne kas kelerius metus, o kur kas dažniau. O smėlio jūros dugne neturime begalinio kiekio, yra tik keli milijonai kubinių metrų. Jeigu reikės kasmet išpilti po pusę milijono kub. m, tas dalykas brangs. Man truputį neramu, kad šitas klausimas visiškai neliečiamas. Manau, čia ir visuomenė turi tarti savo žodį, nes krantai yra reikalinga Lietuvos dalis", - savo nuomonę išsakė profesorius.

R. Žaromskis teigia, kad dabartinis Šventosios molas visą laiką yra ir trumpėja. Nuo Ošupio upės Šventosios link, pasak profesoriaus, dabar yra pats gražiausias krantas Lietuvoje - natūralūs, platūs paplūdimiai. Jo teigimu, jeigu nebus atstatomas Šventosios uostas, irstant molui šitas krantas irgi pradės degraduoti, bus pradėtas plauti ir visas smėlis keliaus į šiaurę. Šiaurės vakarų vėjas į Palangą dar atneša smėlio ir iš tos pusės, o tada ir čia nebus ko paimti.

Reikia vamzdžio

Reklama

"Reikia iš karto statant naujus molus įgilinti skersai visą uosto įplauką vamzdį ir juo kartkartėmis perpumpuoti smėlį iš Smiltynės Kopgalyje į šiaurę Melnragės link. Žinoma, tas vamzdis kainuotų kelis milijonus eurų, tačiau, palyginti su visa sąmata, numatyta uosto plėtrai, tai būtų tiktai juokas. Vamzdis turėtų būti įgilintas taip, kad netrukdytų laivams. Maksimalus protingas uosto gilinimas - iki 17,5 m. Daugiau ir nereikia gilinti, nes turintys didesnę grimzlę laivai vis tiek negalėtų įplaukti į Klaipėdą. Vamzdis turėtų būti įgilintas žemiau to lygio, iki kurio ruošiamasi gilinti. Aišku, to niekas nenorės daryti, nors tokios technologijos pasaulyje yra žinomos. Suprantu, kad Uosto direkcija nenori skaidyti investicijų tokiems projektams", - sako profesorius R. Žaromskis.

Jį jaudina tai, kad dabar apie tai niekas negalvoja. Sakoma, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), jeigu bus siūlomos apsaugos priemonės, tada ir bus galvojama. "Realus gyvenimas rodo, kad pirmiausia daromas projektas, siejamas su sąmata, viskas numatoma, o kai jis jau būna parengtas, PAV leidžia pataisyti tik kokias nors labai mažas detales. Reikėtų gal kokių 2 km ilgio vamzdžio. Jis galėtų būti klojamas jau dabar, nes turi atsidurti po molais ir po įplaukos kanalu", - sako R. Žaromskis.

Pasak jo, šiais laikais projektavimo kompanijos, gavusios projektavimo teisę, į tokių žmonių kaip jis mintis ir pasiūlymus tiesiog nekreipia dėmesio. "Sakote jos turi savo tiesą? Kokią tiesą? Tai yra biznis. Jos esą remiasi visa Lietuvos mokslininkų surinkta medžiaga, tačiau daro taip, kaip joms atrodo geriausiai. Kada nors nuvažiuosiu pas Uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų. Jis protingas žmogus, tačiau turbūt dabar vis dėlto svarbiausias dalykas yra pinigai, noras greičiau padaryti, tad vargu ar jis norės manęs klausytis", - kalbėjo profesorius.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Vienu aišku

2018-03-17   08:05

IP: 188.69.212.82

Jau dabartiniai uosto molai daro neigiamą poveikį jūros krantui iki Palangos, o planuojamas Melnragės uostas poveikį padarys ypatingai didelį iki pat Latvijos sienos, tada "krokodilų" ašarų nepakaks

2018-03-16   10:06

IP: 78.61.189.227

Vamzdis (ir turetu butu ne vienas toks koridorius) turetu buti atviras visada, kad sroves nesamas smelis keliautu pakrante i siaure, nesuprantu apie koki perpumpavima kalba profesorius, perpumpavimas reikalautu energetiniu islaidu kaip ir smelio pumpavimas su laivu.
Arba ne vamzdzius kloti, o molus statyti ne iki juros dugno, bet cia jau iskyla laivu saugumo klausymas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę jau papildė antras „Panamax“...

AB „Vakarų laivų gamykla“ stiprina laivų remonto pajėgumus − eksploatacijai baigia ruošti antrąjį „Panamax“ tipo laivams skirtą doką nuotrauka, foto

Vartotojiškos tendencijos ir Baltijos jūros uždarumas nulemia tai, kad vandens taršos plastiku...

Tiriant plastiko taršą Baltijos jūroje bus naudojami dronai ir palydovai nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį...

Pasirašyta sutartis dėl ES finansavimo nuotrauka, foto

Per dešimt šių metų mėnesių vieninteliam Lietuvos jūrų uostui pavyko ne...

Klaipėdos uoste – teigiamos krovos tendencijos nuotrauka, foto

Menininkai persėdo ant plieninių žirgų nuotrauka, foto

SE, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai kūrybingi ne tik scenoje: kelionei į darbą...

Istoriniams laivams atgimti - prieglobstis piliavietėje nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe. Klaipėda - jūrinių tradicijų puoselėjimo lopšiu. Tačiau...

Diego Maradona palydėtas į amžinąją kelionę nuotrauka, foto

Sportas, Argentinoje didžiulės minios penktadienį palydėjo į paskutinę kelionę legendinį futbolininką Diego...

KU pasiuntiniai vienišiems senjorams išdalijo džiaugsmo siuntinį nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos universiteto darbuotojų nupinti Advento vainikai, šįryt iškeliavę pas adresatus – Telšių...

SE, Paskelbta prieš 41 min.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...