Problemos sprendžiamos, uostas dirba stabiliai.

Dėmesio centre - kruizinis terminalas

Kol kas opiausia vieta uoste, tebesanti ir visuomenės, ir Uosto direkcijos dėmesio centre, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, yra kruizinių laivų terminalas. Jo manymu, kruizinių laivų operatorė AB "Klaipėdos laivų remontas" šiam objektui nerodo tinkamo dėmesio. Jos metami kaltinimai Uosto direkcijai yra susiję ne su kruizinių laivų terminalu, o su sutartimi, kurią su "Klaipėdos laivų remontu" pasirašė Uosto direkcija dar tada, kai jai vadovavo buvęs generalinis direktorius Kęstutis Bartkevičius. Ja direkcija dėl terminalo statybos įsipareigojo tvarkyti bendrovės infrastruktūrą, iš dalies ir superstruktūrą.
Direkcija į įmonę jau investavo daugiau kaip 2 mln. Lt. S. Dobilinskas nemano, jog apskritai to nereikėjo daryti, tačiau tai, pasinaudojus laikinomis konstrukcijomis, kad nereikėtų trukdyti dirbti rangovui, buvę galima padaryti ir vėliau. Šiuo metu jau baigiamas demontuoti antras bendrovės kranas, statybos darbų įmonės "Lokys" jau pradeda terminale kloti dangas, tad tikimasi, jog reikalai šiame fronte susitvarkys.

Krantinių reikalai

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) 5-6 krantinių statybai paskola seniai paimta iš Europos investicijų banko. Buvo parengtas trečias šių krantinių projektas ir suderintas Lietuvos teisinių aktų nustatyta tvarka, suderinti ir pirkimo dokumentai, tačiau, kadangi šių krantinių statybai naudojami Europos investicijų banko pinigai, būtina atlikti tarptautinę ekspertizę. Dėl to reikalai šioje srityje įstrigo. Uosto direkcija planavo šiuo metu jau turėti keletą preliminarių rangovų, tačiau iki šiol dar nėra paskelbtas konkursas 5-6 krantinių statybai. Tikimasi, kad jis bus skelbiamas šią savaitę. Vis dėlto ketinama iki Naujųjų metų pradėti jas statyti, o pastatyti planuojama per metus.
Šią savaitę tikimasi sulaukti mokslininkų išvadų, nuo kurių priklausys tolesni Uosto direkcijos veiksmai, susiję su KLASCO 7-9 krantinėmis. Uosto direkcijos generalinis direktorius mano, jog belgai, įsitikinę, kad problema galima ar ne gilinti prie šių krantinių esanti politinė, vilkino šio klausimo sprendimą. S. Dobilinsko teigimu, dar šiais metais ir šiame fronte turi būti nemažai padaryta. Jis apgailestauja, kad buvo prarasti du mėnesiai tokią ramią vasarą, kai oro sąlygos buvo labai tinkamos darbui.
Būtina kuo greičiau atlikti pasiruošimo statyti jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamas 69-70 krantines darbus, kad kompanija dar šį rudenį arba bent jau prasidėjus žiemai galėtų čia pradėti montuoti visą krautuvo kompleksą. Šias krantines planuojama pastatyti per metus. Į šios kompanijos 71-72 krantines šiemet direkcija investuoja nedaug, tačiau jos jau pradėtos statyti.
Šiemet dar nemažai dėmesio skiriama ir mažųjų žvejybos laivų uosteliui. Dabar ten inžinerinius tinklus tiesia konursą laimėjusi bendrovė. Kadangi projektas buvo šiek tiek pakeistas, tad šiuo metu direkcija dėl galutinės kainos veda derybas su uostelio statytoja statybos įmone "Lokys".

Laivų nuolaužų problema

Vertinant trijų ketvirčių rezultatus Uosto direkcijos sąmata, kurią patvirtino susiekimo ministras, šiemet vykdoma neblogai. Garsusis uosto įplaukos rekonstrukcijos projektas jau visiškai baigiamas įgyvendinti. Uosto vartų molai jau stovi, pateikti ir dokumentai, kad Valstybinė komisija juos priimtų.
Uosto direkcijos generalinį direktorių papiktino tai, kad š. m. rugsėjo 26 d. AB "Mažeikių nafta" dar nežinojo, kad į Klaipėdos uostą jau gali įplaukti laivai, kurių grimzlė 12,5 m. Jau seniai ištraukti ir traluojant akvatoriją rasti akmenys, seniai paskelbtas ir uosto kapitono įsakymas, leidžiantis priimti tokius laivus, ir Klaipėdos uosto kompanijos juos priima.
Uosto direkcijos generalinis direktorius neslėpė, jog iškilo problema dėl molų statybos ir remonto darbus vykdžiusios Danijos ir Olandijos bendros įmonės "Aarsleff - Ballast I. V.", kuri buvo įpareigota iškelti nuskendusių laivų ir plaukiojančiojo krano nuolaužas prie šiaurinio molo. Beje, šį pavasarį šiems darbams minėta kompanija pasamdė Klaipėdos UAB "Narų servisas". Šiuo metu gerokai ginčijamasi su užsienio kompanija dėl skirtingo kontrakto traktavimo, būtinų iškelti nuolaužų kiekio. S. Dobilinsko teigimu, Uosto direkcija neturi tiek pinigų, kad būtų galima iškelti visas nuolaužas, tačiau tanklaivio "Gblobe Assimi" nuolaužas iškelti būtina. Pasak jo, Uosto direkcija neprivalo mokėti už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti konkurso sąlygose, tos nuolaužos turi būti iškeltos už numatytą kainą.

Valtims - Smeltalės upę

Uosto direkcija siūlė miesto Savivaldybei tą vietą prie Kiaulės nugaros, kur dabar yra valčių prieplauka, naudoti užteršto grunto aukštelei įrengti. Kaip kompensaciją už tai siūlė sutvarkyti už žvejų uostelio esančią Smeltalės upę, kad į ją valtys galėtų įplaukti ir išplaukti. Valčių prieplauka preliminariais apskaičiavimais kainuotų šiek tiek daugiau kaip 3 mln. Lt, tai maždaug tiek pat direkcija investuotų į valčių prieplauką Smeltalės upėje.
Beje, dėl užteršto grunto aikštelės vietos dar nėra priimtas galutinis sprendimas, dar tebesvarstomi keli variantai. Prie užteršto grunto aikštelės projekto dirbantys Belgijos specialistai kaip vieną iš variantų siūlė valčių prieplauką, kitą - padidinti Kiaulės nugarą. S. Dobilinsko manymu, variantas užterštą gruntą sandėliuoti valčių prieplaukoje būtų greičiausiai įgyvendinamas. Beje, užteršto grunto sandėliavimas yra ne tik uosto, bet ir miesto problema. Šiuo metu dėl užteršto grunto aikštelės vyksta derybos su miesto valdžia, atliekamos būtinos procedūros, kurios būtinos norint statyti tokį objektą. Uosto direkcija ir finansiškai, ir specialistų atžvilgiu dalyvauja atliekant bendro miesto plano koregavimo darbus.

Siūloma pasikeisti teritorijomis

Uosto direkcija siūlo, iškėlus keltą iš Danės upės, jos krantines palikti jachtoms švartuoti. Ten jas galėtų tikrinti pasieniečiai ir muitininkai. Joms nebereikėtų švartuotis Šiaurės rage prie 26-osios krantinės, kur jachtoms labai neparanki vieta. Negana to, kad sunku išlipti, nes aukšta krantinė, praplaukus keltui bangos daužo laivelius į krantinę, kurios atmušos yra pritaikytos dideliems, o ne mažiems laivams. Kita vieta, kur būtų galima jachtoms atlikti privalomą kontrolę, S. Dobilinsko manymu, galėtų būti kruizinių laivų terminale. Jeigu jame iš kanalo pusės švartuotųsi kruiziniai laivai, tai priešingoje pusėje galėtų švartuotis jachtos ir kiti pramoginiai laivai.
Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė 26-ąją krantinę yra išnuomojusi AB "Klaipėdos laivų remontas". Direkcijai priklauso dalis krantinės senojoje perkėloje, t. y. ta dalis, kur švartuojasi AB "Smiltynės perkėla" keltas. Direkcija ją siūlo Savivaldybei mainais už 26-ąją krantinę. S. Dobilinskas mano, kad miestas yra suinteresuotas siūlomu kelto iškėlimo variantu, tad šiems mainams jau rengiami dokumentai. Rengiamas ir "Laivitės" detalusis planas, kuris yra derinamas su Savivaldybe ir Uosto direkcija. Beje, ne kartą jau svarstytas variantas, jog nereikia remontuoti "Laivitės" nuomojamų 23-25 krantinių. Vystoma idėja, jog kaušą, esantį tarp minėtų trijų krantinių, reikėtų paprasčiausiai užpilti. Uosto direkcijos generalinis direktorius mano, jog šis variantas yra kur kas pigesnis, nei jų remontas, be to, tai priimtina ir pačiai "Laivitei".

Vis tiek bus valstybinė locmanų tarnybą

"Vakarų eksprese" buvo rašyta apie kai kurių Klaipėdos locmanų pasipiktinimą tuo, kad Uosto direkcija prieš jiems važiuojant į Daniją mokytis įvesti laivus į Klaipėdos uostą vertė pasirašyti nepriimtinas sutartis. Pasak S. Dobilinsko, su locmanais buvo surastas savotiškas kompromisas, jie išvyko mokytis.
Su visais direkcijos darbuotojais yra sudaromos sutartys, kad, jeigu direkcija investuoja į jų mokslą, tad jie privalo kurį laiką atidirbti joje arba kai kuriais atvejais grąžinti pinigus. Tas pats norėta pritaikyti ir locmanams ir nemanyta, kad jie yra išskirtiniai. Uosto direkcijos administracija laikosi tokios nuostatos, kad locmanų teises turi ginti Uosto direkcijos profsąjunga. Vadovaujantis įstatymu dėl kolektyvinės sutarties administracija derasi su profsąjunga, tad ir šiuo atveju derybos su locmanų brolija nevedamos.

Pasak S. Dobilinsko, kai kurie locmanai yra suklaidinti ir įsivaizduoja, kad išėję dirbti į privačią bendrovę, kurios akcininkai jie yra, bendrai dirbs, bendrai dalinsis uždirbtus pinigus. Vis dėlto ji turės vadovus, jai reikės piniginių įnašų ir t.t. Įsisteigus privačiai locmanų bendrovei nebus taip, kad atplaukus laivui į jį lips keli locmanai ir siūlys savo paslaugas. Generalinis direktorius mano, kad 7 tūkstančiams laivų aptarnauti Klaipėdoje per metus kelių locmanų kompanijų tikrai nereikia. Tie locmanai, kurie mano, kad imdamiesi privataus verslo bus monopolistai, kad galės diktuoti kainas ir visus šokdinti, klysta. S. Dobilinskas teigia, kad bet kuriuo atveju Uosto direkcija turės valstybinę locmanų tarnybą.
Pasak S. Dobilinsko, Sankt Peterburge iškilus locmanų problemai į pagalba buvo pakviesti kariniai locmanus. Amsterdamo uoste taip pat neskubama pereiti prie privačių locmanų tarnybų. Visų pirma todėl, kad tai labai specifinis verslas, kuriame labai svarbu atsakomybė. Be to, reikia turėti draudimus, kurie nemažai kainuoja. Beje, draudžiant atskirus dalykus reikės kur kas daugiau mokėti nei Uosto direkcijai, kuri viską draudžia bendrai. Negana to, privatiems locmanams reikės turėti laivų šiam darbui atlikti, specialią aprangą, mokėti žmonėms atlyginimus ir už darbą naktimis, siųsti juos mokytis ir t. t. Visa tai reikalauja nemažai išlaidų, todėl abejojama sėkmingu privačios locmanų bendrovės darbu.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder