Povandeninį paveldą - į planavimo dokumentus

Vakar per Gdanske (Lenkija)vykusio Baltijos jūros regiono šalių povandeninio kultūros paveldo darbo grupės susirinkimo pertrauką kalbėjomės su Klaipėdos universiteto (KU) profesoriumi Vladu Žulkumi, atstovaujančiu Lietuvai, apie darbus, susijusius su povandeniniu pasauliu, apie jo paveldo išsaugojimą.

Baltijos jūros regiono šalių povandeninio kultūros paveldo darbo grupė posėdžiauja du kartus per metus. Vakar Gdanske buvo susirinkę 8 šalių atstovai. Jie dalijosi savo problemomis, informavo apie nuveiktus darbus ir ateities planus.

Buvo įgyvendinamas projektas, kurio siekis - suregistruoti 100 Baltijos jūroje įvairiais laikotarpiais nuskendusių svarbesnių laivų. Šiuo metu tas sąrašas pildomas ir jau jame bus daugiau nei 100 laivų. Pasak profesoriaus, tame sąraše yra ir Lietuvos pasiūlyti laivai - XVI ir XIX a. laivų liekanos. Estija pasiūlė į jį įtraukti Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona".

Šiuo metu Klaipėdos universitetas įgyvendina du projektus, susijusius su povandenine archeologija ir povandeniniais tyrimais.

Bus registruotos saugotinos vietos

Vienas KU vadinamasis interreginis projektas, finansuojamas Europos Sąjungos, kuriame dalyvauja visos Baltijos jūros valstybės, išskyrus Latviją. Projekto tikslas - integruoti į Baltijos jūros jūrinio planavimo dokumentus povandeninį kultūros paveldą. Tam projektui kaip Lietuvos atstovas vadovauja Nerijus Blažauskas iš KU Jūros tyrimų instituto.

"Mums nustatytas bandomasis rajonas ties Juodkrante. Tai ta vieta, kurioje buvo aptikti reliktiniai miškai, yra įvairiais laikotarpiais nuo XIX iki XX a. nuskendusių laivų. Tame rajone dirbsime ir ateinančią vasarą išaiškindami ir registruodami tas vietas, kurios turėtų būti saugojamos, kurios bus įtrauktos į jūrinio planavimo dokumentus. Tada tose vietose bus apribotos įvairios veiklos, pavyzdžiui, naftos paieškos, galbūt žvejyba ir pan.", - pasakojo profesorius.

Durpių klodai - prie pietinio molo

Kitas įgyvendinamas KU laimėtas nemažas archeologinis projektas - "Reliktiniai krantai". Jame dalyvauja didelė grupė archeologų ir kitų institucijų žmonių. Tikslas - po vandeniu aptikti, jeigu įmanoma, naujus reliktinius landšaftus, t. y. ten augusių medžių liekanas, durpių klodus ir kt., kurie rodo, kad ten kažkada buvo kokie nors ežerėliai netoli dabartinių upių, pavyzdžiui, Minijos, Danės, kurios tekėjo keliolika ir net keliasdešimt kilometrų toliau į vakarus nuo dabartinių krantų,vagų. Kalbama apie prieš 9-11 tūkst. metų buvusį laikotarpį, kai Baltijos jūra buvo smarkiai nusekusi. Tose vietose yra ieškoma kokios nors žmonių veiklos paliktų žymių.

"Įgyvendindami šį projektą 2018-aisiais ir šiemet jau esame išžvalgę nemažus jūros plotus ties Palanga iš pradžių su prietaisais, paskui nardydami ten, kur kažkas galėtų būti, bet nieko neradome. Kitą vasarą vėl dirbsime", - sakė profesorius.

V. Žulkaus teigimu, jau susitarta su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl techninės pagalbos atliekant darbus. Netoli pietinio molo nedideliame 11-12 metrų gylyje yra išlikę durpių klodai, reliktiniai miškai. Pasak profesoriaus, toje vietoje yra palikti žmonių pėdsakai, pavyzdžiui, žvejybinių užtvarų, kurios yra datuotos maždaug apie 7 tūkst. metų prieš Kristų. Toje vietoje numatomi detalūs archeologiniai tyrimai.

Kartu ir krante atliekami kasinėjimai. Pernai ir šiemet buvo kasinėjama Nemuno deltoje, Svencelėje. Kitais metais tokie darbai vėl planuojami. Pasak profesoriaus V. Žulkaus, tie kasinėjimai reikalingi tam, kad būtų galima sužinoti, kaip gyveno žmonės ankstyvajame mezolite, maždaug apie 7 tūkst. metų prieš Kristų.

LAIVAI. "Žinoma, kad mums rūpi ir seni nuskendę laivai. Kai tik gauname kokių nors nuorodų, informacijos, būtinai patikriname", - sakė KU profesorius Vladas Žulkus. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.