2021 m. sausio 16 d. 05:40 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Povandeninį paveldą - į planavimo dokumentus

Povandeninį paveldą - į planavimo dokumentus nuotrauka, foto

PAVELDAS. Baltijos jūros regiono šalių povandeninio kultūros paveldo darbo grupė posėdžiauja du kartus per metus ir aptaria tokiam paveldui iškilusias problemomis.

© Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

Reklama

Vakar per Gdanske (Lenkija)vykusio Baltijos jūros regiono šalių povandeninio kultūros paveldo darbo grupės susirinkimo pertrauką kalbėjomės su Klaipėdos universiteto (KU) profesoriumi Vladu Žulkumi, atstovaujančiu Lietuvai, apie darbus, susijusius su povandeniniu pasauliu, apie jo paveldo išsaugojimą.

Baltijos jūros regiono šalių povandeninio kultūros paveldo darbo grupė posėdžiauja du kartus per metus. Vakar Gdanske buvo susirinkę 8 šalių atstovai. Jie dalijosi savo problemomis, informavo apie nuveiktus darbus ir ateities planus.

Buvo įgyvendinamas projektas, kurio siekis - suregistruoti 100 Baltijos jūroje įvairiais laikotarpiais nuskendusių svarbesnių laivų. Šiuo metu tas sąrašas pildomas ir jau jame bus daugiau nei 100 laivų. Pasak profesoriaus, tame sąraše yra ir Lietuvos pasiūlyti laivai - XVI ir XIX a. laivų liekanos. Estija pasiūlė į jį įtraukti Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona".

Šiuo metu Klaipėdos universitetas įgyvendina du projektus, susijusius su povandenine archeologija ir povandeniniais tyrimais.

Bus registruotos saugotinos vietos

Vienas KU vadinamasis interreginis projektas, finansuojamas Europos Sąjungos, kuriame dalyvauja visos Baltijos jūros valstybės, išskyrus Latviją. Projekto tikslas - integruoti į Baltijos jūros jūrinio planavimo dokumentus povandeninį kultūros paveldą. Tam projektui kaip Lietuvos atstovas vadovauja Nerijus Blažauskas iš KU Jūros tyrimų instituto.

"Mums nustatytas bandomasis rajonas ties Juodkrante. Tai ta vieta, kurioje buvo aptikti reliktiniai miškai, yra įvairiais laikotarpiais nuo XIX iki XX a. nuskendusių laivų. Tame rajone dirbsime ir ateinančią vasarą išaiškindami ir registruodami tas vietas, kurios turėtų būti saugojamos, kurios bus įtrauktos į jūrinio planavimo dokumentus. Tada tose vietose bus apribotos įvairios veiklos, pavyzdžiui, naftos paieškos, galbūt žvejyba ir pan.", - pasakojo profesorius.

Durpių klodai - prie pietinio molo

Reklama

Kitas įgyvendinamas KU laimėtas nemažas archeologinis projektas - "Reliktiniai krantai". Jame dalyvauja didelė grupė archeologų ir kitų institucijų žmonių. Tikslas - po vandeniu aptikti, jeigu įmanoma, naujus reliktinius landšaftus, t. y. ten augusių medžių liekanas, durpių klodus ir kt., kurie rodo, kad ten kažkada buvo kokie nors ežerėliai netoli dabartinių upių, pavyzdžiui, Minijos, Danės, kurios tekėjo keliolika ir net keliasdešimt kilometrų toliau į vakarus nuo dabartinių krantų,vagų. Kalbama apie prieš 9-11 tūkst. metų buvusį laikotarpį, kai Baltijos jūra buvo smarkiai nusekusi. Tose vietose yra ieškoma kokios nors žmonių veiklos paliktų žymių.

"Įgyvendindami šį projektą 2018-aisiais ir šiemet jau esame išžvalgę nemažus jūros plotus ties Palanga iš pradžių su prietaisais, paskui nardydami ten, kur kažkas galėtų būti, bet nieko neradome. Kitą vasarą vėl dirbsime", - sakė profesorius.

V. Žulkaus teigimu, jau susitarta su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl techninės pagalbos atliekant darbus. Netoli pietinio molo nedideliame 11-12 metrų gylyje yra išlikę durpių klodai, reliktiniai miškai. Pasak profesoriaus, toje vietoje yra palikti žmonių pėdsakai, pavyzdžiui, žvejybinių užtvarų, kurios yra datuotos maždaug apie 7 tūkst. metų prieš Kristų. Toje vietoje numatomi detalūs archeologiniai tyrimai.

Kartu ir krante atliekami kasinėjimai. Pernai ir šiemet buvo kasinėjama Nemuno deltoje, Svencelėje. Kitais metais tokie darbai vėl planuojami. Pasak profesoriaus V. Žulkaus, tie kasinėjimai reikalingi tam, kad būtų galima sužinoti, kaip gyveno žmonės ankstyvajame mezolite, maždaug apie 7 tūkst. metų prieš Kristų.

LAIVAI. "Žinoma, kad mums rūpi ir seni nuskendę laivai. Kai tik gauname kokių nors nuorodų, informacijos, būtinai patikriname", - sakė KU profesorius Vladas Žulkus. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako manymu, Lietuvos uostas...

Šiemet uoste planuojama investuoti apie 55 mln. eurų nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas...

Pandemijos įtaka: uostuose mažėja tam tikrų krovinių nuotrauka, foto

Šiandien Aplinkos ministerija rengia spaudos konferenciją, kurioje galbūt bus atsakyta į klausimą,...

Ministerija aiškinasi, kodėl nušalintas aplinkosaugininkas nuotrauka, foto

Pavakarę uosto akvatorijoje ties krantine Nr. 62 pastebėtos pavienės teršalų dėmės. Į įvykio vietą...

Uoste pastebėti teršalai nuotrauka, foto

Paskelbti „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai 2020“ nugalėtojai nuotrauka, foto

Sportas, Penktadienio vakarą Klaipėdos sporto bendruomenė sužinojo, kas tapo „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai...

Virš Baltijos jūros formuojasi ypatingas reiškinys nuotrauka, foto

Lietuva, Jei šiuo metu įsijungtumėte palydovinius vaizdus, pamatytumėte, kad virš mūsų Baltijos...

Ne vien druska kalta, kad žvėrys bėga į kelią nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvoje padažnėjus atvejų, kai tamsiuoju paros metu laukiniai gyvūnai iššoka...

Sausio 15-ąją – Kretingoje iškilmingai pradedami Jurgio Pabrėžos metai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, 2021 m. sausio 15 d. Kretingoje įvyks mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...