2019 m. birželio 25 d. 04:42 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Piratavimas "persikrausto" į Viduržemio jūrą

(2)

Piratavimas "persikrausto" į Viduržemio jūrą nuotrauka, foto

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Jūrų kapitonų asociacijos narys, Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas neseniai grįžo iš kasmetinės Europos jūrų kapitonų asamblėjos, vykusios Belgijoje, Antverpene. Su juo kalbėjomės apie tai, kas šiuo metu jaudina tiek Europos, tiek Lietuvos jūrų kapitonus. pasak profesoriaus, kapitonai visur vienodi, plaukioja po tas pačias jūras, tad jų ir problemos panašios.

Kokios problemos aptartos asamblėjoje?

Visiems svarbūs laivybos saugumo klausimai, ypač tokiose judriose vietose kaip Suomių įlanka. Ja labai daug plaukia laivų ir viena, ir kita krytimi, be to, gausybė tanklaivių. Suomijos kapitonų asociacija atkreipė dėmesį, kad toje įlankoje nėra per daug saugu. Tai supranta visi kapitonai.

Ką reikėtų daryti norint užtikrinti laivybos saugumą toje vietoje?

Kapitonai ne tik kalba apie tai, bet ir ieško realių sprendimų. Bus bandoma siūlyti įvesti tanklaiviams privalomą locmaninę palydą. Kad nesusidarytų neprognozuojama situacija, labai svarbu, kad būtų užtikrintas ryšys tarp visų laivų.

Bet tai, ko gero, ne vienintelė aptarta problema?

Visus jaudina situacija, susijusi su piratavimu. Tam tikruose rajonuose jis lyg ir nurimo, užtat atsirado nauji rajonai, pavyzdžiui, Viduržemio jūra. Tarp pabėgėlių, keliaujančių į Europą, pasitaiko ir gana agresyvių žmonių. Pora pastarųjų įvykių, kai jie buvo užgrobę laivus, kelia nerimą bet kurios šalies kapitonams.

Žinia, laivų įgulos ginklų neturi, bet juk daugelyje laivų, kurie plaukioja pavojingais rajonais, jau yra ginkluota apsauga.

Bet niekas ginkluotos apsaugos nesamdo Viduržemio jūroje, nes ji niekada nebuvo laikoma pavojinga šiuo požiūriu.

Ar Lietuvos jūrų kapitonų asociacija taip pat kėlė asamblėjoje kokius nors klausimus?

Mes akcentavome FAL konvencijos laikymosi klausimą. (Tai konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo. Ji buvo parengta atsižvelgiant į kylantį tarptautinį susirūpinimą dėl pernelyg didelės gausos dokumentų, kurių reikalaujama iš prekybos laivų. Konvencijos tikslas - palengvinti tarptautinės jūrų laivybos sąlygas, iki minimumo sumažinant ir supaprastinant būtinus formalumus bei laivų atvykimo, stovėjimo ir išvykimo iš uostų dokumentus - aut. past.) Kai kurie dokumentai skiriasi ne tik įvairiose valstybėse, bet ir atskiruose kai kurių jų uostuose. Šiuo klausimu buvo karštai diskutuojama.

Nutarta iki kitos asamblėjos, kuri vyks kitų metų gegužės 7-8 d. Rijekoje (Kroatija), parengti rezoliuciją ir siųsti ją Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) ir Europos Komisijai (EK).

O kokios problemos dėl tų skirtumų?

Tai pridaro nepatogumų laivų kapitonams, nes atplaukus į skirtingus uostus reikia ruošti skirtingus dokumentus. Tokia situacija ir Europos uostuose, o ką jau kalbėti apie kitus uostus.

Ne Europos uostuose laivų kapitonams, ko gero, kyla dar daugiau problemų?

Asamblėjoje pagarsinau tai, kad kai kuriuose uostuose tikrintojams kapitonas privalo ką nors duoti, norėdamas išvengti papildomų problemų. Šiuo klausimu taip pat labai daug diskutavome.

Norite pasakyti, kad kapitonams reikia duoti kyšį? Kodėl?

Liaudiškai sakant, taip. Nes priešingu atveju jie visada randa kokį nors kabliuką, gali surašyti protokolą ir sulaikyti laivą. Tai sukelia daug nepatogumų. Kapitonai priversti ieškoti įvairių būdų, paprasčiau pasakius, turi turėti daug grynųjų pinigų.

Neteko girdėti, kad tokie dalykai vyktų Klaipėdos uoste.

Ne, Lietuvoje ir Baltijos jūroje, ačiū Dievui, šito nėra. To nepastebima ir ES uostuose, tačiau kituose uostose ši problema gana aštri.

Ar ją būtų galima kaip nors išspręsti?

Siūlyta sudaryti juodąjį sąrašą, bet jis tokiu atveju mažai padėtų. Ko gero, būtina ieškoti kitų būdų. Gal reikėtų į tai įtraukti TJO, nes beveik visos šalys yra jos narės.

Kas naujo dokumentų fronte?

Artėja momentas, kai turės būti sujungti du kodeksai - Tarptautinis saugaus valdymo (ISM) kodeksas, kitaip sakant, ISO standarto atmaina, ir Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksas (ISPS), vadinamasis antiteroristinis kodeksas. Tokiu atveju ISPS kodeksas lyg ir taps SOLAS konvencijos, kuri privaloma visiems, dalimi. Dabar ISPS kodeksas vienose šalyse traktuojamas vienaip, kitose. - kitaip. Kol kas niekas neįsivaizduoja kaip visa tai bus įgyvendinta.

Ar Europos jūrų kapitonų asociacija gali daryti kokį nors poveikį, kad problemos būtų sprendžiamos?

Galbūt ji ir nėra itin veiksminga, tačiau kadangi jos nariai yra susiję su šalies atstovais TJO, taip pat EK struktūrose, daromas poveikis per juos. Galimas ir tiesioginis poveikis, nes asociacija yra stebėtoja TJO. O Europos Sąjungos problemos turėtų būti sprendžiamos per jos struktūras.

Norime būti suomiais?

Kaip vertinate Lietuvos jūrų sektoriaus dabartinę situaciją, jūrinės bendruomenės pastangas kalbėtis su valdžios atstovais dėl vykdomų permainų?

Reorganizacija ar tam tikra revoliucija pradėta aiškiai neįsivaizduojant, kur mes turime ateiti. Tai labai aiškiai pamatėme per pirmus du susitikimus su valdžios atstovais. Viceministras Paulius Martinkus teigia, kad svarbiausia rezultatas, bet jis, ko gero, nelabai įsivaizduoja, koks jis turi būti. Lozungais nepriversi užsienio laivų registruotis Lietuvoje, plaukioti su Lietuvos vėliava. To galima pasiekti tik esant labai aiškiai ir visiems suprantamai juridinei bazei.

Ar jūrinė bendruomenė tęs diskusijas su valdžios atstovais?

Taip, kito kelio nėra. Reorganizacija jau įvyko. Viena iš jūrinių taisyklių sako: jeigu kas nors jau įvyko, daryk viską, kad situacija nepablogėtų, ir stenkis ją ištaisyti. Ne tik jūriniame sektoriuje, bet ir kitose srityse pridaroma problemų, kai bandoma mechaniškai kopijuoti kitos šalies sistemą. Kai latviai gerokai anksčiau bandė diegti Švedijos sistemą, juokavau sakydamas, kad norint įdiegti švedišką sistemą mažų mažiausiai reikia būti švedais. Pas mus Lietuvoje diegiama Suomijos sistema. Galbūt sistemą ir galima adaptuoti, bet perkelti mechaniškai - ne, nes šalių yra skirtingos tradicijos, istorija, žmonių mentalitetas.

Uostininkus gąsdina vykstančios ir kitos permainos - Arvydo Vaitkaus atleidimas iš Uosto direkcijos vadovo posto, Vytauto Kauno atsistatydinimas iš "Klasco" generalinio direktoriaus pareigų, renkamas naujas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas, nes baigėsi Viktoro Senčilos kadencija. Ar šių iškilių žmonių pasitraukimas iš aktyvios veiklos gali turėti kokios nors įtakos?

Nepakeičiamų žmonių nėra, tai faktas. Svarbu pats vykstantis procesas. Bet kokio pasikeitimo atveju, ar Seimo, ar Vyriausybės, maždaug pusmetį dirbama tik iš inercijos, ir tik vėliau pradedama daryti ką nors naujo. Naujovių visada reikia. Žinoma, šokiravo toks staigus A. Vaitkaus atleidimas. V. Kaunas visada gerai dirbo, nesvarbu, koks tai būtų postas. Kadencijos pabaiga - normalus dalykas. Jeigu jų vietą užims jauni, energingi žmonės, blogiau nebus.

Žmonės kalba, kad nebeliko A. Vaitkaus, tai ir išorinis uostas nebebus statomas. Kaip manote jūs? Yra sudėti saugikliai, kad uosto plėtra nesustotų pasikeitus vadovui ar Vyriausybei?

Nemanau, kad būtų didelių pokyčių šioje srityje. Tai tokia didelė investicija, kuri negali būti daroma dėl kokio nors žmogaus, partijos ar grupės norų. Tai tik ekonominis dalykas, reikalaujantis pagrindimo.

Kas naujo jūsų mokslinėje veikloje, gal jau parašėte 29-ąją ir 30-ąją knygas?

29-oji ir 30-oji knygos jau guli leidykloje, greitai pasirodys. Tai kolektyvinės monografijos. Viena jų - "Laivybos inžinerija", kita - "Navigaciniai kanalai", kurioje apžvelgiama įdomiausių pasaulio navigacijos kanalų istorija ir perspektyvos.

Europos jūrų kapitonai ne tik kalba apie jiems nuo kapitono tiltelio matomas problemas, bet ir ieško jų sprendimo būdų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Pauliukui

2019-05-24   18:39

IP: 88.119.36.119

Pauliukas Vytautauskas tik pats sau reikšmingas, labai šališkas, o ir mokslas jo fake news stiliumi. tik munduras liko

Populizmas nenugalimas:)

2019-05-24   08:58

IP: 193.219.187.34

Profesorius prieštarauja pats sau - viceministras Paulius Martinkus su savo komanda ir yra "jauni, energingi žmonės" prie kurių "blogiau nebus". Matyt profesoriui buvo blogai su Daruliu:)))

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Šeštadienį 6 val. gautas pranešimas, kad AB „DFDS Seaways“ kelto „Athena Seaways“,...

Išgelbėta lenkų jachtos įgula nuotrauka, foto

Valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla valdybos pirmininkas bei iš posto besitraukiantis bendrovės...

Iš pareigų traukiasi „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius nuotrauka, foto

Vakar Susisiekimo ministerija vėl išplatino pranešimą spaudai apie jos audito, atlikto AB...

"Smiltynės perkėla" tebenarstoma po kaulelį nuotrauka, foto

Tęsiame rašinių ciklą, pasakojantį apie tai, kas yra už uosto tvoros. Šiandien...

Visų laivų statytojų robotai nepakeis nuotrauka, foto

Klaipėdos "Gintaro" plaukikų pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Kauno "Girstučio" baseine vykusiose kasmetinėse tarptautinėse varžybose "Kaunas Grand Prix", kuriose dalyvavo...

Žmonės mano, kad gelbėtojai tik vaiko poilsiautojus nuotrauka, foto

Lietuva, Kaip kažkas taikliai pastebėjo, žmonės linkę aklai pasitikėti santechnikais, tačiau nuolat...

Į Neringą - vandens keliais nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Dreverna, Klaipėda, Šilutė, Ventės rago pusiasalis, Minija ir Uostadvaris -...

Nuo ko reikės saugoti prezidentę? nuotrauka, foto

Lietuva, Kadangi jau liepos 12 d. nutrūksta prezidentės Dalios Grybauskaitės įgaliojimai, o Konstitucinis...

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 9 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...