Palanki situacija naujoms laivybos linijoms atsirasti?

Palanki situacija naujoms laivybos linijoms atsirasti?

Tikimasi, kad sumažinus rinkliavas laivybos linijoms, Klaipėdos uoste jų atsiras naujų. Uostininkai sako, kad tai pirmas žingsnis didinant uosto konkurencingumą, kad reikia pasinaudoti situacija, kai autotransportas patiria tam tikrų sunkumų, ir neprarasti geros progos.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste norima sudaryti naujas, palankesnes, rinkliavų taikymo laivybos linijoms sąlygas. Pagal naująją tvarką uosto rinkliavos mažės krovininiams ir keleiviniams keltams, kurie į uostą įplauks ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik laivams, kurie į Klaipėdą užsukdavo du kartus per savaitę.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis įsitikinęs, kad tai turės teigiamos įtakos tiek laivybos linijas uoste administruojančių bendrovių, tiek ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklai - leis pritraukti didesnius krovinių ir keleivių srautus, didinti pajamas. Preliminariais skaičiavimais, įvedus naują tvarką, Uosto direkcija gaus 156 tūkst. erų papildomų pajamų per metus. Be to, bus efektyviau naudojamasi pažangia uosto infrastruktūra.

Siūlymas mažinti įplaukimų į uostą skaičių nuo 2 iki 1 karto per savaitę turėtų būti ypač patrauklus naujoms keleivinių ir krovininių keltų laivybos linijoms, kurios tam tikrą laiką dirba nuostolingai, siekdamos suformuoti pakankamus krovinių srautus.

Pavyzdžiui, ro-ro tipo laivui, įplaukiančiam į uostą 1 kartą per savaitę ir nuo 1 iki 8 kartų per metus, mokėtinų rinkliavų suma šiuo metu siekia 8,58 tūkst. eurų. Padarius keitimus, rinkliava šiam laivui sudarytų 2,77 tūkst. eurų. Atitinkamai ro-pax tipo laivui mokėtinų rinkliavų suma sumažėtų nuo 5,89 tūkst. iki 3,87 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministerijos manymu, nuostolio dėl to Uosto direkcija nepatirs, nes šiuo metu Klaipėdos uoste veikiančiomis trimis ro-ro ir ro-pax linijomis laivai į uostą įplaukia 2 ir daugiau kartų per savaitę. Į uostą atplaukus naujiems laivams, bus gauta papildomų pajamų iš uosto rinkliavų, o atsiradus papildomam krovinių srautui, sumažės nuolatinės Uosto direkcijos sąnaudos, tenkančios 1 krovinio tonai.

Būtina padirbėti informavimo srityje

"Visų problemų, susijusių su uosto rinkliavomis, šis siūlymas neišsprendžia, tačiau tai vienas iš žingsnių uosto konkurencingumo didinimo link. Tai sudarytų sąlygas ateiti į Klaipėdą naujoms laivybos linijoms ", - mano UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Pasak jo, žinoma, tam, kad nauja linija ateitų į mūsų uostą, reikalinga įvairių faktorių visuma. Tačiau kadangi Lietuvos eksportas auga, galų gale atsiranda ir palankesnės sąlygos atplaukti į Klaipėdos uostą, naujų linijų galime tikėtis.

"Man teko kalbėtis su įvairių laivybos linijų atstovais. Daugelio jų atėjimą į mūsų uostą stabdė gana didelės uosto rinkliavos. Nedideles krovinių partijas Klaipėdoje buvo sudėtinga paimti. Manyčiau, priėmus minėtą sprendimą, atsirastų tokių linijų, kurios į Lietuvos uostą užeitų vis dažniau ir paimtų mažas krovinių partijas. Tai pirmas žingsnis sudarant geresnes sąlygas ro-ro, ro-pax laivams įplaukti į mūsų uostą", - sakė V. Šileika.

KKT vadovo manymu, dabar reikia gerokai padirbėti informacijos srityje - rodyti uosto privalumus, Lietuvos ekonomikos augimo skaičius. Būtina dirbti su laivybos kompanijomis, įrodyti, kad Klaipėdos uostas yra patrauklus taškas krovinių eksportuotojams ir importuotojams visomis prasmėmis, kad jame geros sąlygos linijinei laivybai vystyti. "Reikia pasiraitojus rankoves visiems, kibti į darbą ir skleisti geras žinias apie Klaipėdą, nes ja besidominčiųjų yra nemažai", - sako jis.

Pasak V. Šileikos, reikia vertinti situaciją, kai autotransportas susiduria su vairuotojų stygiaus problema, patiria sunkumų dėl padidėjusių mokesčių, kelių rinkliavų Europoje ir t. t. "Kodėl nepasinaudojus tokia proga ir, padirbėjus tiek su vežėjais, tiek su krovinių eksportuotojais, tiek su laivybos kompanijomis, nepradėjus gabenti daugiau krovinių jūra. Tai bus naudinga tiek ekonominiu, tiek laiko taupymo požiūriu. Be to, tai aplinkai draugiškas krovinių gabenimo būdas. Tam, kad Klaipėdoje turėtume naujų laivybos kompanijų, dar reikia labai daug darbų padaryti", - mano V. Šileika.

Papriekaištavus, kad mažiausiai 10 metų mes kalbame apie naujų linijų pritraukimo į Klaipėdos uostą būtinybę, bet jų kaip nėra, taip nėra, V. Šileika atsakė: "Šiuo metu jau yra palankios sąlygos. Reikia, kad susidarytų revoliucinė situacija. Šiuo metu labai daug krovinių yra į Skandinaviją, į Švediją, susidaro eilės norinčiųjų pakliūti į keltus. Manau, tikrai reikia tokius momentus išnaudoti, ir tikiu, kad šia kryptimi yra dirbama", - sako V. Šileika.

Nuolaidas - linijai, o ne laivui

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos teigimu, toks siūlymas labai patrauklus. "Dažnai turėjome laivų savininkų paklausimų dėl vieno užsukimo per savaitę tai forminant kaip liniją. Manau, tai žingsnis į priekį siekiant pritraukti į Klaipėdos uostą naujų laivybos linijų. Kaip bus ateityje, pažiūrėsime, bet bent jau kažkas daroma. Kiek man teko susidurti, linijoms nėra patrauklu, kai nuolaidos taikomos tik laivui, kuris per savaitę į Klaipėdos uostą atplaukia 2 kartus", - sako jis.

Lietuvos laivų agentai pageidautų, kad nuolaidos būtų taikomos linijai, kaip tai daroma Latvijoje, o ne vienam konkrečiam laivui, kaip pas mus. "Mes susiduriame su problema, kai laivybos linija dėl kokių nors rimtų priežasčių yra priversta keisti laivą toje pačioje linijoje, ir tada jam viskas skaičiuojama nuo nulio. Latvijoje įregistruojama linija ir nepriklausomai nuo to, koks laivas ja kursuoja, nuolaidos taikomos linijai, o ne konkrečiam laivui", - sakė V. Šileika.

Pasigendama lankstumo

Klaipėdos uosto rinkliavų sistemoje V. Šileika pasigenda lankstumo. Latvijos uostuose rinkliavos skaičiuojamos kitaip nei pas mus. Latviai turi tris būtinas valstybines rinkliavas ir dar tris rinkliavas, dėl kurių sprendimus priima kiekvieno uosto valdyba.

"Bandydami pritraukti naujas linijas latviai turi galimybę lanksčiau elgtis rinkliavų klausimu. Pavyzdžiui, tokio paties ro-ro laivo įplaukimas į Latvijos uostus kainuoja 4,5 tūkst. eurų, o pas mus - 14 tūkst. Pas mus rinkliavos yra patvirtintos susisiekimo ministro įsakymu. Jeigu Klaipėdos uostui būtų suteikta galimybė lanksčiau elgtis rinkliavų klausimu, tai mūsų uostui būtų dar vienas labai didelis pliusas. Lankstumo atžvilgiu mes dar šiek tiek atsiliekame", - sako asociacijos prezidentas.

DFDS naujų maršrutų nežada

"Bet koks verslo sąlygų gerinimas yra labai sveikintinas dalykas. Mūsų bendrovei tai įtakos neturės. Visais DFDS maršrutais keltai į Klaipėdą užsuka dažniau nei kartą per savaitę. Tačiau toks įplaukimų skaičiaus mažinimas suteikia lankstumo ir leidžia neprarasti pinigų, jeigu, tarkime, maršrute, turinčiame du savaitinius reisus, prireikia atšaukti reisą, sakykime, dėl techninių gedimų ar blogų oro sąlygų. Kita vertus, jeigu mūsų įmonė nuspręs į Klaipėdos uostą atidaryti naują liniją su 1 reisu per savaitę, tuomet, palyginti su iki šiol galiojusiomis rinkliavų taisyklėmis, galėsime sutaupyti. Šiuo metu nematome rinkoje poreikio, kuris leistų mums didinti reisų skaičių ar atidaryti naujus maršrutus, tačiau, reikia pripažinti, tokių galimybių nuolat ieškome ir analizuojame jas. Klaipėdos uostu domimasi nuolatos", - sakė AB "DFDS Seaways" vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas.

Pasak jo, be jokios abejonės, lengvatos skatina ateiti naujus operatorius ar bent jau stimuliuoja svarstyti tokią galimybę. "Ar naujai patvirtinta lengvata pakankama, sunku pasakyti - tai priklauso nuo linijos operatoriaus strategijos ir to, kaip jis vertina rinkos potencialą. Bet kokiu atveju manau, kad Uosto direkcija elgiasi teisingai gerindama verslo sąlygas", - sako J. Nazarovas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder