Antradienį tarptautinės narų profesionalų komandos nariai - trys iš Vokietijos, moteris narė, gyvenanti Šveicarijoje, lietuvis iš Tauragės ir vienas klaipėdietis išplaukė į Baltijos jūrą iš Klaipėdos laivu "NZ 55". Jie nardys ir fiksuos esamą situaciją.
Komandos nariai nardyti mūsų jūroje šiemet pradėjo kovą, kai dar buvo ledukų. Jie nardo ne priekrantėje, o kur kas toliau esančioje Lietuvos ekonominėje zonoje - 50-90 metrų gylyje. Į tokį gylį panerti ir pažiūrėti, kas ten yra, tikrai mažai kas gali.
Rugsėjį jie tęsia savo ekspediciją, nardyti pradėję praėjusį šeštadienį. Pirmadienį tai daryti sutrukdė prastos oro sąlygos. Tačiau komandos nariai laiko veltui negaišo, lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kitose organizacijose, nes jiems reikalinga pagalba. Jie nori išgelbėti nuskendusį vokiečių laivą, kurį gadina apsiviję žvejų tinklai. Kitais metais ketinama jį vaduoti iš tinklų, tad reikalingos profesionalų žinios, kaip geriau tai padaryti.
Šiomis dienomis Baltijos jūroje dirba 6 komandos nariai. Bet jie nuolatos keičiasi - vieni išvyksta, atvyksta kiti. Vieni šiuo metu nardo Prancūzijos, kiti Norvegijos vandenyse, o po savaitės ketina atvykti į Klaipėdą ir pakeisti išvykusius vokiečius.
Problema ta, kad visi tarptautinės komandos narai yra dirbantys žmonės, tad šį savo pomėgį jiems tenka derinti su atostogomis.
STEIGĖJAI. Viešos narų profesionalų organizacijos steigėjai (iš kairės) Linas Duoblys, Sabine Kerkau Haberlandt, Rolandas Šion. TINKLAI. Jie atrodo gražiai ir tapybiškai, tačiau negalima pamiršti, kad jie kelia didžiulę grėsmę povandeniniam pasauliui.
Dirba visuomeniniais pagrindais
Prieš dvejus metus bendraminčiai narai profesionalai (techniniai narai) iš Lietuvos, Šveicarijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos, Latvijos, kitų šalių, kurių dauguma yra nardymo instruktoriai, susivienijo į tarptautinę komandą, kuri nori parodyti žmonėms povandeninį pasaulį, atskleisti jo problemas ir skatinti jas spręsti. Šiai komandai priklauso ir klaipėdietis naras Linas Duoblys, kuris yra ir laivo "NZ 55" kapitonas.
Komandos nariai nardo įvairiuose pasaulio vandenyse labai giliai - ir Karibų jūroje, ir prie Lenkijos ar Anglijos krantų, ir t. t. Jie renka medžiagą apie jūros dugne gulinčius objektus, bando juos identifikuoti ir dalijasi informacija su žmonėmis socialiniuose tinkluose. Vokietijos televizijos narų grupė po vandeniu filmuoja profesionaliomis kameromis.
Pernai rugpjūtį po vandeniu rastą laivo varpą komanda padovanojo Lietuvos jūrų muziejui.
Nardydami įvairių šalių narai profesionalai susipažino, juos suvienijo bendras pomėgis, ir jie nusprendė imtis naudingos veiklos. Komanda ekspedicijas organizuoja savo lėšomis, kitaip sakant, dirba be atlygio visuomeniniais pagrindais. Jų įgyvendinamas projektas Baltijos jūroje vadinasi "Baltic Sea Heritage Rescue Project". Žinoma, komandos nariai dalyvauja ir kituose pasaulyje vykdomuose projektuose. Pavyzdžiui, neseniai jie nardė Vokietijoje užtvindytose kasyklose.
"Baltijos jūroje dreifuoja daug pamestų tinklų, kurie žudo augmeniją. Jie irdami patenka ant mūsų stalo su žuvimis. Plastikas suyra, mažas dalelytes praryja žuvys, kurias mes gaudome ir paskui valgome", - sakė Linas.
Nepaisant to, kad komanda dirba ir renka medžiagą jau dvejus metus, oficialiai vieša organizacija užregistruota tik šiemet prieš tris mėnesius, t. y. liepos 10 d. Jos steigėjai - Sabine Kerkau Haberlandt, vokietė, gyvenanti Šveicarijoje, L. Duoblys ir naras profesionalas Rolandas Šion iš Tauragės.
Pasak Rolando, organizacija įkurta tam, kad spręstų pastebėtas problemas. L. Duoblio teigimu, situacija blogėja kiekvienais metais, tinklų atsiranda vis daugiau. "Po kurio laiko panėrę narai nebematys to grožio, kokį mes matėme prieš keliolika metų", - sakė Linas.
Taigi organizacijos steigėjai yra trys, bet jau atsirado labai daug žmonių, kurie nori jiems padėti.
Vokietijos laivui gresia pavojus
L. Duoblys pasakojo, kad prieš dvejus metus Baltijos jūroje jie rado nuskendusį vokiečių laivą. Jį filmavo vokiečių televizija, nes jie labai rūpinasi savo laivų istorija, net kuria filmą apie šį laivą. Jis ramiai sau gulėjo jūros dugne, jokio pavojaus nebuvo. O pernai narai rado laivą jau apdaužytą, ant jo kabėjo labai daug tralinių tinklų.
"Mes pernai nardydami identifikavome tą laivą. Susisiekėme su LLOYD archyvų atstovais, jie pasakė, kad toks laivas yra dingęs", - pasakojo Linas. Vokietijos televizija ir šiemet filmuos tą laivą. Norint sukurti filmą vieno karto panerti neužtenka. Kartais pats nėrimas trunka 3-4 valandas.
Kol kas narai atlieka tik šio laivo monitoringą. L. Duoblys neatmetė galimybės, kad kitais metais gali būti organizuojami išlaisvinimo iš tinklų darbai. Tik reikia nuspręsti, kaip tai padaryti, kokius profesionalus būtina pasikviesti į pagalbą.
S. Kerkau Haberlandt, šios komandos siela, sakė, kad kitais metais šiam projektui planuojama skirti 10-12 savaičių, t. y. bus dokumentuojama vaizdo medžiaga ir nuotraukos. Norima parodyti, kaip situacija po vandeniu keičiasi. Turima medžiaga bus perduota muziejininkams, universiteto specialistams ir su jais bus tariamasi, kaip pamažu būtų galima nupjauti tinklus ir išlaisvinti laivą. Jau susitikta su Klaipėdos universiteto profesoriumi Vladu Žulkumi ir laukiama jo nuomonės.
"Dabar laivui padaryta didžiulė žala. Nenorėtume padaryti dar didesnės. Pavyzdžiui, atlaisvinti tinklai gali išplėšti kokią nors laivo dalį. Čia reikalingi specialistai. Be visų kitų dalykų, pavojinga traukti tuos tinklus, vis dėlto svoris didelis ir jų su meškerėmis tikrai neištrauksi. Ir dabar nersime prie laivo ir žiūrėsime, ar situacija nėra dar labiau pablogėjusi, gal dar daugiau tinklų atsirado", - sakė Linas.
Beje, jūros dugne randama ir automobilių padangų, ir daugybė įvairių kitų daiktų. Pasak R. Šion, mes net neįsivaizduojame, kas dedasi jūroje.
"Aš privalau tai daryti"
Narų moterų, galinčių nusileisti į 100 metrų gylį, nedaug visame pasaulyje. Sabinei Kerkau Haberlandt tai didžiulis malonumas. Šveicarijoje gyvenanti vaistininkė S. Kerkau Haberlandt, nardanti jau 32 metus, ne vieną kartą pateko į JAV sudaromą aktyvių pasaulio moterų sąrašą.
Vokietė S. Kerkau Haberlandt sako Šveicarijoje dirbanti todėl, kad šioje šalyje gali daugiau uždirbti nei Vokietijoje. "Reikia ekspedicijoms užsidirbti pinigų", - juokauja ponia Sabine ir priduria, kad ir vaistininkės darbas jai labai patinka.
Ji dalyvauja įvairiose šalyse organizuojamose ekspedicijose. Tai daro labai noriai, nes mano, kad būtina identifikuoti nuskendusius objektus. Ji yra ir profesionali fotografė, fotografuojanti po vandeniu su profesionalia įranga. Bene įsimintiniausia ekspedicija jai buvo nėrimas prie nuskendusio laivo "Britannic".
Paklausta, kodėl ji tai daro, tiek daug pinigų išleidžia šiam pomėgiui, moteris atsakė: "Po vandeniu taip gražu. Investavau daugybę pinigų į mokymąsi. Man greitai nusibodo 14 metrų gylis, norėjosi nerti vis giliau. Labai daug investavau į nardymo įrangą. Taip galiu prisiliesti prie istorijos. Man labai gaila, kad situacija dėl tinklų blogėja. Aš noriu padėti. Tie tinklai yra labai pavojingi žmonėms, žuvims. Todėl manau, kad ką nors reikia daryti. Mes ieškome būdų, kaip tinkamai viską padaryti, kad viskas būtų išsaugota. Negaliu jums paaiškinti, bet aš privalau tai daryti."
"Mane sužavėjo povandeninis pasaulis dar tada, kai nardyti mokiausi Platelių ežere. Man patinka pats jausmas. Neutralumo būseną, kai nejauti savo svorio, galima patirti arba kosmose, arba po vandeniu. Nardyti vis mokiausi ir mokiausi su instruktoriais kaskart įgydamas teisę nerti vis giliau. Man įdomus kiekvienas nėrimas", - sakė nardymo instruktorius R. Šion.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą