"Nidos švyturys šviečia. Tik nebesimato to spindulio kaip seniau. Dabar žibinto ledinė lempa yra sufokusuota į jūrą ir į Kuršių marias. Nidos švyturio šviesa būdavo labiausiai žmonių pastebima, nes daugiausia krisdavo į žemę. Palyginti su Klaipėdos ir Šventosios švyturiais, Nidos švyturio lempos apsisukimas buvo kitoks, tad aiškiai matydavosi tas spindulys. Klaipėdos ir Šventosios švyturių spinduliai ir anksčiau buvo nukreipti į jūrą, tad to efekto, kad pakeisti ir jų žibintai, žmonės net nepastebėjo", - sakė Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Navigacinių įrenginių ir hidrografijos skyriaus vedėjas Viktoras Liulys.
Senojo žibinto užgesinimas Nidos švyturyje simbolizuoja nuo 2015 metų vidurio pradėto įgyvendinti keturių švyturių žibintų keitimo projekto pabaigą. Dabar Lietuvos švyturiai turi modernią 21 amžiaus įrangą. Projekto kaina nebuvo itin didelė - apie 700 tūkst. litų, tad nesiryžta prašyti Europos Sąjungos (ES) paramos. Šiam tikslui naudotos biudžetinės lėšos.
PERMAINOS. Nuotraukos viršuje matomi seni švyturių žibintai, o apačioje - naujieji.
2015 metais naujos švyturių įrangos įsigijimo konkursą laimėjo Estijos kompanija "Cybernetica AS", suprojektavusi, pagaminusi ir sumontavusi naujus žibintus Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios švyturiuose. Pasak V. Liulio, buvo sunku surasti rangovą, kuris apsiimtų tai padaryti, nes pinigai buvo mokami ne iš karto, o per dvejus metus.
Šviečia ryškiai balta šviesa
Sumontavus ir įžiebus naujus žibintus, senieji buvo užgesinti. Visa senoji švyturių įranga palikta neišmontuota kaip rezervinė tam atvejui, jeigu kartais sugestų naujoji. Dar šiek tiek turima atsarginių dalių ir lempučių.
Švyturiuose sumontuota pagal naujausias technologijas pagaminta šviesos navigacinė įranga ypatinga tuo, kad turi naują žibintą su puslaidininkiniais šviesos diodais, nebereikia lempų keitiklio su judančiomis dalimis ir 1000 W lempomis. Vietoje 12 akumuliatorių rezerviniam maitinimui užtikrinti kiekviename švyturyje palikti tiktai du akumuliatoriai, energijos sąnaudos sumažėja 10 kartų, t. y. vietoje 1000 W žibintas dabar naudoja tiktai 100 W energiją, nebereikia nuolatos prižiūrėti judančių žibinto lempų keitiklio dalių, keisti perdegusių lempų. Visi švyturiai yra integruoti į monitoringo centrą ir per internetą kompiuterio ekrane galima stebėti švyturių parametrus.
Naujieji švyturių žibintai dabar šviečia ryškai balta šviesa, todėl yra gerai atskiriami nuo kitų objektų skleidžiamos gelsvo atspalvio šviesos. Šviesos charakteristikos išliko tokios pačios, kokios nurodytos jūrlapiuose bei navigaciniuose leidiniuose. Nidos ir Juodkrantės švyturiai šviečia ir į Baltijos jūros, ir į Kuršių marių pusę, o Klaipėdos ir Šventosios švyturiai šviečia tiktai jūros kryptimi.
"Klibino" beveik 7 metus
Galimybės pakeisti seną švyturių įrangą LSLA ieškojo beveik 7 metus. "Klibinti" tą reikalą pradėta 2008 metais. Įvairioms institucijoms buvo rašomi raštai, pranešama, kad pati švyturių optika dar gali kiek laikytis, tačiau nerandama, kas galėtų tiekti lempas, specifinius lempų keitiklius su judančiomis detalėmis.
"Kai išnaudojome turėtą rezervą detalių,skelbėme aliarmą, kad švyturiai gali užgesti. Lempas jau reikėjo keisti, nebuvo galima laukti paskutinės minutės. Po truputį klibinome, klibinome ir savo pasiekėme. Vienais metais skyrė šiek tiek lėšų, kitais", - pasakojo V. Liulys.
Procesas taip ilgai užtruko, jo manymu, todėl, kad vieni jūrininkai mano, jog švyturiai šiais laikais nereikalingi, kiti - kad reikalingi. "Manau, švyturiai dar ilgai bus reikalingi. Pasaulyje vyksta įvairūs terorizmo aktai, išpuoliai. Elektronika yra elektronika ir daugeliu atvejų ne viskas nuo žmonių priklauso. Pasitaikys didesnis saulės blyksnis, ir visa elektronika išeis iš rikiuotės. Tada belieka tik švyturiai. Gal jie nėra tokie reikšmingi dideliam laivynui, turinčiam naujausias navigacijos priemones, bet gali padėti buriuotojams, pramoginių laivelių savininkams, kurie neįstengia nusipirkti brangios aparatūros. Ir žvejams vakarais traukiantiems tinklus švyturiai reikalingi. Kuršių mariose, be Nidos švyturio, didesnio orientyro ir nėra", - aiškino V. Liulys.
Naujas rūpestis - kupolai
Tik baigtas įgyvendinti švyturių žibintų keitimo projektas, o jau pradedama kalbėti apie tai, kad reikėtų keisti ir modernizuoti Klaipėdos bei Nidos gelžbetoninių švyturių kupolus. Mat ir jie, kaip ir buvę žibintai, yra nuo 1950 metų. Tam, pasak V. Liulio, jau reikėtų daug pinigų. Beje, galima sakyti, kad Klaipėdos švyturio kupolas išlikęs originalus nuo statybų laikų 1953 metais. 1996 metais šis švyturys buvo šiek tiek remontuotas. Šiuo metu kupolo metalas jau yra surūdijęs, stiklo paketai pradeda trūkinėti.
"Dabar mūsų galvos skausmas - švyturių kupolai. Metas keisti jų "kepures". Jeigu kasmet būtų skiriama lėšų, galėtume po truputį ką nors daryti. Kai jų trūksta, sunku ką nors pakeisti. Kol kas nerandame būdo, kaip galėtume pretenduoti į ES paramą, kuri orientuota į visuomenės poreikius. Kol kas mes visuomenei dar nesame atviri. Žibintai kainavo, galima sakyti, kapeikas, palyginti su tuo, kiek reikėtų lėšų švyturių bokštų ir kupolų remontui. Skaičiavome su kolegomis latviais ir estais - vieno švyturio kapitalinis remontas kainuotų apie 1 mln. eurų ar net daugiau. Reikėtų samdyti ekspertus, kurie nustatytų, kokie darbai būtini. Mes iš pradžių norėtume keisti švyturių kupolus, tai tiek pinigų nereikėtų. Bandysime ieškoti lėšų", - kalbėjo V. Liulys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą