Laivų remontininkai kraustosi nenutraukdami gamybos

Laivų remontininkai kraustosi nenutraukdami gamybos

AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) gamybos veiklą jau baigia iškelti į pietinę uosto dalį, į Jūrų perkėlos terminalo teritoriją. Bendrovės generalinis direktorius Alvydas Butkus prisipažįsta, kad jam tai sunkiausias etapas per visą daugiau kaip 13 metų vadovavimo KLR laikotarpį.

Pietinėje uosto dalyje esančiame AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") padalinyje Jūrų perkėlos terminale buvo įsikūrusi UAB Laivų technikos priežiūros bazė, priklausiusi AB "DFDS Seaways". Joje dirbo laivų remontininkai, aptarnaujantys šios bendrovės keltus. Šią bendrovę nupirko koncernas "Achemos grupė", kurios nariai yra ir "Klasco", ir KLR, galima pajuokauti, kad su visais darbuotojais.

Dabar KLR ir minėta bazė jungiamos į vieną gamybinį vienetą, kuris remontuos ir laivus, kaip tai daro KLR, ir aptarnaus "DFDS Seaways" keltus.

JACHTA. Kol kas dyzeliniame ceche, kuris bus nugriautas, dar tebelaikoma buvusi Algirdo Brazausko jachta, dabar priklausanti kitam klientui. Egidijaus Jankausko nuotr.

Pasak A. Butkaus, stengiamasi išlaikyti labiau žinomą "Klaipėdos laivų remonto" pavadinimą, tad po susijungimo bendras darinys vadinsis AB "Klaipėdos laivų remontas". Šiuo metu KLR dirba apie 60 laivų remontininkų, o kai susijungs abi bendrovės, naujasis KLR turės apie 90 darbuotojų.

A. Butkus sakė, kad KLR remontininkai dėl kraustymosi į pietinę dalį itin neprotestuoja, nes didžioji jų dalis gyvena būtent pietinėje miesto dalyje. Dėl jų patogaus nuvykimo į naują darbo vietą ketinama tartis su miesto vadovybe, svajojama net apie papildomą maršrutinį autobusiuką. Be to, sprendžiamas klausimas, kad dėl šio jungimosi ir kraustymosi proceso nenukentėtų darbuotojai, kad jiems būtų išsaugotos visos socialinės garantijos, nepertraukiamos išmokos.

"Manau, kad persikraustę į uosto pietinę dalį mes turėsime galimybę plėsti laivų remonto veiklą. Miesto centre ji buvo ribojama, negalėjome daryti su laivų remontu susijusių investicijų. Ilgą laiką neturėjome perspektyvos, kur galėtume iškelti gamybos veiklą, o dabar ją turime. Būsime toliau nuo gyvenamųjų namų, žmonėms netrukdys triukšmas. Laivų remonto veiklos tikrai neketiname atsisakyti. Iš jos bendrovė gauna apie 60 proc. savo pajamų", - sakė A. Butkus.

PIRSAS. Kur anksčiau švartuodavosi keltai, dabar bus remontuojami laivai. Egidijaus Jankausko nuotr.

Pasak KLR Infrastruktūros tarnybos viršininko Gintario Milvydo, šioje bendrovėje dirbančio nuo 1986 metų, persikrausčius į naują vietą sumažės gamybinių sąnaudų, nes centrinėje uosto dalyje KLR nuomojamoje teritorijoje reikėdavo išlaikyti didelius cechus, kuriuose dirbo tik po kelis žmones. O Jūrų perkėlos terminale viskas bus kompaktiška ir patogu. Čia bus atsigabenti tik tie įrenginiai, kurie iš tikrųjų reikalingi. Seniau, kai KLR dirbo daugiau kaip 1 000 žmonių, daug reikėjo ir įrenginių.

KLR įsikurs tik nedidelėje Jūrų perkėlos terminalo dalyje, o didžiojoje šios teritorijos dalyje bus įgyvendinami "Klasco" planai.

Rudeniop išplukdys dokus

KLR dokai taip pat bus išplukdyti į Jūrų perkėlos terminalą ir stovės prie pirso, rytinėje pusėje, prie kurio dabar dar švartuojami AB "DFDS Seaways" keltai. Kitoje pirso pusėje ketinama statyti remontuotinus laivus.

"Gana sudėtinga, kai reikia ir darbus daryti norint išlaikyti gamybinę veiklą bei planinius rodiklius, ir kraustytis", - sako A. Butkus.

Kadangi šiuo metu viename KLR doke remontuojamas Latvijos kompanijos laivas "Survita", o kitame - Būtingės naftos terminalo žarnos, reikia rasti tinkamą laiką, kada bus galima pakelti inkarus ir vilkiku plukdyti dokus į naują vietą.

DOKAI. Rudeniop vienas po kito bus išplukdyti į pietinę uosto dalį ir abu dokai. Egidijaus Jankausko nuotr.

Šiuo metu KLR remontuoja du laivus, vienas stovi prie krantinės. Eilės laukia dar vienas laivas, o paskui bus remontuojamas Karinių jūrų pajėgų laivas "Šakiai". Norint nenutraukti gamybinės veiklos, apie dokų išplukdymą bus galvojama rudeniop. Planuojama iš pradžių išplukdyti vieną, o paskui ir kitą. Pasak A. Butkaus, kai dokai bus perkelti, tada jau bus galima sakyti, kad laivų remontas iškraustytas 100 proc.

Beje, KLR saugo ir prižiūri Būtingės naftos terminalo jūrinį plūdurą, tad į pietinę uosto dalį kraustysis kartu su juo.

CECHE. Naujame KLR ceche, esančiame prie pat Kiaulės Nugaros salos. Kai kurios staklės jau pervežtos iš senųjų KLR cechų. Egidijaus Jankausko nuotr.

G. Milvydas džiaugiasi, kad pagaliau KLR turės normalų 10 metrų gylį ir galės į dokus statyti didesnę grimzlę turinčius laivus. Senoje KLR teritorijoje dokų duobės buvo užneštos, tad remontininkai turėdavo problemų.

Liko išgabenti dvejas stakles

Iš dyzelinio cecho, esančio KLR nuomojamoje teritorijoje uosto centrinėje dalyje, kuris iki birželio pabaigos turės būti nugriautas, jau išvežamos staklės. Jų čia buvo daug, o dabar, galima sakyti, tuščia - beliko trejos. Su vienomis dar dirba žmonės, nes kraustymasis vyksta nenutraukiant gamybos, dvejas dar reikės išvežti į naują vietą. Šiuo metu jau 60 proc. laivų remontui reikalingos įrangos perkelta į pietinę uosto dalį.

STAKLĖS. Šios velenų šlifavimo staklės bus išgabentos iš griauti ketinamo cecho ir dar bus naudojamos. Egidijaus Jankausko nuotr.

Kol kas dyzeliniame ceche dar stovi Lietuvos jūrų muziejaus laivas, laikytas per žiemą, ir buvusi amžinatilsį Algirdo Brazausko jachta, dabar priklausanti kitam klientui.

Į pietinę dalį persikraustys ir didžioji dalis administracijos darbuotojų. Planuojama, jog jie galbūt galės kuriam laikui įsikurti Jūrų perkėlos terminalo administracijos pastate.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder