Labiau rūpi sankryža Klaipėdoje nei "Brexit"

AB "DFDS Seaways" atstovai tikina, kad keltai, plaukiantys iš Klaipėdos į Švediją ir Vokietiją, "Brexit" padarinių tiesiogiai tikrai nepajus. Šiuo metu juos labiau domina, kada uostamiestyje bus rekonstruota Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryža, kuri pagreitintų transporto patekimą į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT), kuriame švartuojasi jos keltai.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, neseniai susitikęs su "DFDS Seaways" atstovais, aptarė ir artėjančio "Brexit" niuansus, ir Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos, kuri aktuali ir CKT, ir "DFDS Seways", ir visam Klaipėdos miestui, klausimą. Kompanija suinteresuota, kad keltais atplukdytų autotransporto priemonių išvažiavimas iš to terminalo būtų kuo sklandesnis. Pasak mero, minėta sankryža turėtų būti įrengta 2021 metais.

Nors, pasak "DFDS Seaways" komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio, kompanija šiuo metu didelių problemų dėl įvažiavimo ar išvažiavimo iš CKT neturi, tačiau jai, kaip ir visai Klaipėdai, šis klausimas aktualus.

"Miestas turėtų spręsti žiedinių sankryžų problemą. Rytais susidaro kamščiai, nors autotransporto priemonių su kroviniais iš mūsų keltų juose nebūna. Pasibaigus darbo dienai vėl visur susidaro kamščiai, ypač Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiede. Mums labai svarbu, kad klientams būtų patogu įvažiuoti į terminalą ir išvažiuoti. Mūsų ir CKT pagrindinis tikslas dabar, kad nesusidarytų kamščių prieš terminalo vartus", - sakė V. Klumbys.

"DFDS Seaways" keltai CKT švartuojasi jau seniai: vienos linijos keltai - nuo 2015 metų, o visi keltai iš buvusio Jūrų perkėlos terminalo perkraustyti į CKT 2017 metais. Dar prieš kraustydamiesi į kitą terminalą bendrovės atstovai pabrėžė, kad jiems labai svarbus yra transporto judėjimo mieste klausimas.

Nebent šiek tiek sutriktų krovinių pervežimas

V. Klumbys sako, kad kompanijos keltai, plaukiantys į Klaipėdą, tiesiogiai "Brexit" padarinių nepajus, kaip ir visa Lietuva. Tie keltai iš Lietuvos uosto plaukia į Švediją ir Vokietiją. "Mes galėtume galbūt tik simboliškai ką nors pajusti", - sakė jis

Galbūt "Brexit" gali netiesiogiai padaryti nedidelę įtaką krovinių vežėjams, kurie, atplaukę keltu į Vokietiją, toliau krovinius gabena į Angliją. Tačiau tokių vežėjų labai mažas procentas "DFDS Seaways" keltuose. "Jeigu įvyktų tas kietasis "Brexit", galbūt tai kiek sutrikdytų tų vežėjų, kurie krovinius gabena iš Lietuvos į Angliją, pervežimus", - teigė V. Klumbys.

Tačiau du "DFDS Seaways" keltai - "Tulipa Seaways" ir "Gardenia Seaways", plaukiojantys su Lietuvos vėliava, kuriuose dirba Lietuvos jūrininkai, iš Roterdamo Vlaardingeno terminalo (Olandija) kursuoja į Angliją, į Imingemo uostą.

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad ten ruošiamasi galimiems iššūkiams, muitinės patikrų procedūroms, norima turėti daugiau aikštelių kroviniams ir t. t. Pasak V. Klumbio, DFDS gana anksti pradėjo ruoštis galimam kietajam "Brexit", šiam tikslui bendrovėje yra sudaryta ir darbo grupė.

Anglijos vyriausybė yra parengusi programą transportui, paskirtas ir finansavimas. Jeigu vyktų vadinamasis kietasis "Brexit", laivybos kompanijos yra įsipareigojusios didinti savo pajėgumą, jei susidarytų papildomi krovinių srautai, siekiant išvengti transportavimo problemų. Šiuo metu Anglijos sandėliuose yra kaupiamos prekės, kad jų nepritrūktų.