Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, didžiausią įtaką tokiems rezultatams turėjo naftos produktų ir iš dalies grūdų krovos nuosmukis.
Šiemet kovą Klaipėdos uoste perkrauta 3,5 mln. tonų krovinių. Skystų krovinių sumažėjo 27,3 proc., naftos produktų - 25,9 proc., generalinių krovinių - 7,8 proc., konteinerių tonažo atžvilgiu - 9,8 proc., o TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) - 7,5 proc. Tačiau labai stipriai augo birių krovinių krova.
Pasak A. Vaitkaus, tikimasi, kad pasibaigus profilaktikos darbams AB "Orlen Lietuva", Rusijai ir Baltarusijai radus sąlyčio taškus dėl žaliavos tiekimo į Mozerio ir Novopolocko naftos perdirbimo kombinatus, šios kategorijos krovinių srautas bus susigrąžintas per metus.
Pirmą ketvirtį - augimas
Vertinant pirmų trijų šių metų mėnesių krovos rezultatus generalinių krovinių krovos rezultatai kiek geresni, skystųjų krovinių taip pat. Bendras krovos augimas uoste pirmą ketvirtį sudaro 2,8 proc.
Skystųjų naftos produktų krova sumažėjo 16,7 proc., palyginti su pernai metų pirmu ketvirčiu.
Stebimas žemės ūkio produktų krovos mažėjimas, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu. Mažiau krauta 107,9 tūkst. tonų. Šiandien maždaug 83 proc. Lietuvoje išaugintų žemės ūkio produktų yra eksportuojama per Klaipėdos uostą.
Jeigu šiemet leis gamtinės sąlygos, Lietuva turės daugiau kaip 6,5 mln. t grūdų. Norima pritraukti grūdų produkcijos tiek iš Baltarusijos, tiek iš Šiaurės Ukrainos. A. Vaitkaus manymu, Baltarusija galėtų eksportuoti nemažą dalį grūdų į pasaulio rinkas.
AB "Lietuvos geležinkeliai" dabartinė vadovybė tikina, kad darys viską, kad šie kroviniai būtų vežami geležinkeliu. Tikimasi, kad bendradarbiaujant su geležinkelininkais situacija šioje srityje gerės.
Ro-ro krovinių krova praktiškai stabili, mažesnė tik 0,6 proc., t. y. 350 vienetų. Per pirmus tris mėnesius keleivių sumažėjo 3,4 proc., jų atvyko 1 100 mažiau.
Konteinerių krova tonomis augo 3,3 proc., TEU augimas - 4,4 proc. Šiemet per tris mėnesius Klaipėdos uoste krauta 111,9 tūkst. TEU. Manoma, jog TEU kraunama daugiau todėl, kad "Klaipėdos Smeltėje" nemažai kraunama tuščių konteinerių. UAB Klaipėdos konteinerių terminalo krova augo ir kovą, ir pirmą ketvirtį. LKAB "Klaipėdos Smeltė" pernai konteinerių krova augo, o šiemet krenta.
A. Vaitkus vis dėlto tiki, kad išvystyta infrastruktūra "Klaipėdos Smeltėje" pradės nešti tikrąją grąžą. Šioje kompanijoje resursas yra kelis kartus didesnis nei šiandien išnaudojamas. Praėjusią savaitę išsiųstas direkcijos laiškas šios kompanijos savininkams.
"Didžiausia tikimybė, kad naftos produktų krova pasieks bent jau praėjusių metų lygį. Grūdų krovos srityje palyginti su praėjusių metų derliumi nelabai kas pasikeis", - sakė A. Vaitkus.
Naftos produktų mažėja ir kituose uostuose
Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos uostas vis dar išlaiko lyderio pozicijas. Latvijos Rygos uosto krova pradėjo šiek tiek augti. Pasak A. Vaitkaus, ryškiausiai atsistatė Latvijos Ventspilio uosto krova, t. y. dvi jo krovinių rūšys - anglys ir naftos produktai. Krova Talino uoste toliau krenta jau ketvirti metai iš eilės, nors krovos mažėjimas nėra žymus. "Mename laikus, kai Taline krovos apimtys buvo du kartus didesnės negu Klaipėdoje, o dabar yra priešingai", - sakė A. Vaitkus.
Naftos produktų nuosmukis stebimas visuose rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose. Žalios naftos krova pastaruoju laikotarpiu sumažėjo 3 proc. Pasaulis vis dėlto dar taupo, nes bijo, kad nepasikartotų dar viena ekonominė krizė. Kitas dalykas, žiema buvo šilta, todėl nebuvo tų produktų didesnio vartojimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą