Kodėl kapitonai nenori būti jūrų laivų avarijų tyrėjais

Šiuo metu Teisingumo ministerija neturi nė vieno jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrėjo, tačiau ateityje žada, kad jų bus net du. Deja, jūrų kapitonai, laivuose gaunantys kur kas didesnius atlyginimus, neskuba minti valstybinės institucijos slenksčio.

Praeitą šeštadienį spausdintame straipsnyje "Ocean Crown" avarijos niekas netiria?" rašėme, kad, pagal Lietuvos saugios laivybos įstatymą, jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria teisingumo ministro paskirtas nuolatinis jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas. Paaiškėjo, kad Lietuva tokio asmens kol kas neturi. Kėlėme klausimą, ar ir tada, jeigu, neduok Dieve, iš šio laivo, užplaukusio ant seklumos, būtų išsiliejęs mazutas, Lietuvai irgi nerūpėtų užsienio šalies laivo avarijos priežastys. Pasirodžius straipsniui į šį klausimą atsakė Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas Laurynas Naujokaitis.

"Jeigu iš laivo "Ocean Crown" būtų išsiliejęs mazutas, t. y. būtų buvusi padaryta žala gamtai, tada jo avarija pagal Europos Sąjungos teisės aktus būtų klasifikuojama ne kaip sunki, o kaip labai sunki avarija ir mūsų skyriui privaloma tvarka būtų reikėję ją tirti. Yra keturi jūrų laivų avarijų tipai - labai sunki, sunki, nesunki avarija ir incidentas jūroje. Labai sunkias avarijas, nepriklausomai nuo to, su kokios šalies vėliava laivas plaukioja, privalu ištirti, o sunkią avariją - atsižvelgiant į saugą. Visas kitas avarijas galime tirti tik jeigu norime", - patikslino jis.

Anksčiau Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius priklausė Susisiekimo ministerijai, tačiau 2016 metų sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Teisingumo ministeriją. Taigi jau dvejus metus jis priklauso šiai ministerijai. Ko gero, taip pasielgta todėl, kad Susisiekimo ministerija yra lyg ir suinteresuotas asmuo.

L. Naujokaičio teigimu, nuo pernai vasario Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius neturi nuolatinio jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovo, nes tokias pareigas ėjęs Leonardas Vilimas susirgo, o rugsėjį buvo atleistas.

"Ieškojome naujo žmogaus. Tačiau algos privačiame sektoriuje yra kur kas didesnės, tad jo nerandame. Mes turėjo tris etatus, pernai rugsėjį Teisingumo ministerija iš savo etatų mums pridėjo dar tris etatus, tad ateityje bus du jūrų avarijų tyrėjai, nes mūsų skyrius turi veikti kaip policija ar Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, t. y. 24 valandas septynias dienas per savaitę.

Turime net du laisvus etatus, ieškome dviejų žmonių, tačiau norinčiųjų dirbti šį darbą už tokią algą nerandame. Mums netinka bet kokios kvalifikacijos žmonės, jiems keliami atitinkami reikalavimai - būtina turėti jūrinį inžinerinį išsilavinimą, atitinkamos patirties, norėtume, kad asmuo būtų kapitonas. Galima įsivaizduoti, kiek jūrų kapitonas uždirba laive, ir kiek gautų pas mus valstybės tarnyboje", - aiškino L. Naujokaitis.

Tačiau tie tyrėjai neieško kaltininkų, jiems svarbiausia yra saugos klausimai. Tokia jų darbo specifika. "Mes nesame baudžiamoji institucija, kaltės ir atsakomybės nenustatome, ieškome tik būdų, kaip pagerinti saugą. Po tyrimo rengiame rekomendacijas saugos klausimais. Mūsų ataskaitos yra anoniminės, nenurodome asmenų vardų ir pavardžių. Mūsų ataskaitų net negalima naudoti teisme. Priešingu atveju su mumis niekas nebendradarbiautų, mes nesurinktume įrodymų", - aiškino skyriaus vedėjas.