2020 m. spalio 24 d. 17:28 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Kodėl Aplinkos ministerija kišasi į žvejybos reikalus?

(3)

Kodėl Aplinkos ministerija kišasi į žvejybos reikalus? nuotrauka, foto

NEPATENKINTI. Mažųjų laivų savininkai piktinasi, kad pagal naująjį aplinkos ministro įsakymą vienas laivas, kuriame žvejoja mėgėjai, gali sugauti tik 6 lašišas ir nesvarbu, ar jis didelis, ar mažutis kateriukas, ar valtelė.

© Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

Reklama

Seimo nariai jau įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisos projektą, numatantį žvejams pasitraukimo iš verslo kompensavimo mechanizmą. Šie džiaugiasi - to nėra buvę per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Žemės ūkio ministerijos atstovai tvirtina, kad tai tiesiog politikavimas, kad verslinėje žvejyboje problemų nėra. Įdomiausia tai, kad valdantieji netgi nežino, jog dar yra toks verslas kaip žvejų mėgėjų plukdymas žvejoti į Baltijos jūrą. Ir nesuprasi, ar tų laivelių savininkai yra verslininkai, ar žvejai mėgėjai.

Ne taip seniai žvejai mėgėjai susirinkę Klaipėdoje reikalavo uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Netgi grasino blokuosiantys Klaipėdos uostą savo laiveliais, jeigu nieko šioje srityje nebus daroma.

2017 m. tuometiniai Seimo nariai Kęstutis Mažeika ir Mykolas Majauskas įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisos projektą, siekdami verslinės žvejybos uždraudimo vidaus vandenyse ir priekrantėje. Ši pataisa nepriimama jau trejus metus, nes tam priešinosi žvejai. Tiesa, vidaus vandenyse Aplinkos ministerijos sprendimu verslinė žvejyba nevyksta nuo 2015 metų.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šiuo klausimu nesutaria Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Aplinkos ministerija. Ši, atsakydama į dienraščio klausimus, teigė, kad mokslininkai žuvų būklę Lietuvos priekrantėje vertina kaip blogą, todėl ministerija siūlo verslinės žvejybos intensyvumą šalia Klaipėdos ir Šventosios uostų mažinti ne mažiau kaip trečdaliu, išskyrus grundalų žvejybą.

"Planuojamais trimis Žuvininkystės įstatymo straipsnių pakeitimais nesiekiame uždrausti verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje, tik riboti, o kompensacijų žvejams klausimą turi spręsti Žemės ūkio ministerija", - rašoma atsakyme į dienraščio klausimus. Tikėtina, kad tos pataisos Seime bus svarstomos šiemet rugsėjį ar spalį. Tačiau ŽŪM neketina kompensuoti žvejams už pasitraukimą iš verslo.

Senas naujas pasiūlymas

Susidarius tokiai situacijai žvejams į pagalbą atskubėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas. Jis kreipėsi į ŽŪM prašydamas parengti kompensavimo žvejams tvarką. Ministerijos atstovai atsakė, kad nerengs jokios tvarkos ir nieko neketina kompensuoti. Tada S. Gentvilas surado prieš 11 metų galiojusią tvarką ir panaudojo savo įstatymo pataisos projekte, kurį Seime įregistravo trys Seimo nariai. Tikimasi, kad sena tvarka sukels mažiau diskusijų, nes jau yra galiojusi.

Reklama

Vienintelis dalykas, kuris pakeistas siūlomoje naujoje tvarkoje, - padidintos išmokų sumos atsižvelgiant į infliaciją.

Taigi siūloma pasitraukimo iš žvejybos verslo kompensaciją teikti pagal tą patį skaičiavimo mechanizmą, koks buvo 2009 m. ŽŪM vykdant priemonę "Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui atiduodant į metalo laužą". Skaičiuojama, kad dabar 55 priekrantės žvejybos įmonių pasitraukimas pagal siūlomą tvarką pareikalaus 4-5 mln. eurų lėšų, kurios būtų išmokėtos iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos. S. Gentvilas teigia, kad jame pinigų yra, nes šios lėšos nėra panaudojamos kasmet.

Kompensacijos sumos turėtų būti indeksuotos 20,6 proc. vidutinių kainų pokyčiu nuo 2009 m. vasario. Kompensacija būtų mokama tik sunaikinus žvejybos įrankius ir atsisakius žvejybos kvotų. Pasak Seimo nario, būtina kompensuoti tiems, kurie nori trauktis iš verslo, nes žvejų yra per daug.

PRIEKRANTĖ. Priekrantės žvejai jau baigia susitaikyti su tuo, kad jų verslas bus naikinamas, bet jie norėtų gauti už tai kompensaciją ir oriai pasitraukti. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Tikimasi, kad šis siūlymas bus svarstomas šiemet rugsėjį-spalį Seimo Kaimo reikalų komitete kartu su įstatymo pataisa, reikšmingai ribosiančia priekrantės žvejybą ties Klaipėdos ir Šventosios uosto vartais. Manoma, kad šis pasiūlymas bus kelias iš konflikto, kurį ministerijos delsia spręsti jau trejus metus nuo įstatymo pataisos projekto įregistravimo, t. y., kad ji bus svarstoma kartu su K. Mažeikos ir M. Majausko projektu.

Reklama

"Yra žvejų, nenorinčių laukti, ar bus pritarta priekrantės žvejybos ribojimui, ar ne, ir norinčių išeiti iš verslo. Nes valstybė blaškosi. Jie nusiperka vienokius tinklus, žiūrėk, po kurio laiko jie uždraudžiami, reikalaujama kitų ir t. t.", - kalbėjo S. Gentvilas.

Vieniems draudžiama, kitiems - ne?

Vienu metu, prieš maždaug 20 metų, žvejus kuravo abi ministerijos - ir Aplinkos, ir Žemės ūkio. Chaoso tikrai buvo daugiau. Žvejai sakydavo: dvi auklės, vaikas be galvos. Dabar jau 20 metų žuvininkystę kuruoja ŽŪM. Jos atstovai sako nematantys problemų verslinės žvejybos srityje. ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėją per atostogas pavadavęs vyr. specialistas Rimantas Šerkšnas mano, kad visa tai, kas vyksta šiuo metu, primena politikavimą.

"Šiandien kokių nors esminių problemų verslinėje žvejyboje nematome. Per daugybę metų ministerija yra parengusi geras kontrolės sistemas, Baltijos jūra stebima per GPS. Žvejybos laivai deklaruoja viską, kas yra pagaunama, daugelio žuvų rūšių sugavimas yra kvotuojamas, prižiūrima, kaip laikomasi kvotų. Priekrantės žvejai per metus gali pagauti 110 lašišų. Tiek sugavus, jų žvejyba stabdoma. Žvejams mėgėjams pakanka nusipirkit žvejybos bilietą už kelis eurus ir gali kad ir 500 lašišų pagauti. Kyla klausimas, kodėl vieniems norima uždrausti, kitiems - ne? Ir žvejams mėgėjams turėtų būti taikomas koks nors kontrolės mechanizmas", - sakė R. Šerkšnas.

Pasak jo, jeigu Aplinkos ministerija nori perimti žuvininkystės kuravimą, klausimas, ar yra tam pasiruošusi."ŽŪM turi 20 metų tradicijas, parengtą sistemą. Ji ne tik kontroliuoja žvejybą, bet ir atlieka upių ir ežerų įžuvinimą visoje Lietuvoje. Žvejų mėgėjų žvejybos Aplinkos ministerija niekaip neprižiūri, išskyrus tai, kad riboja tam tikrais momentais žvejojimo laiką", - aiškino ŽŪM atstovas.

Paklaustas, kaip ŽŪM vertina pataisą dėl kompensacijos žvejams, pasitraukiantiems iš verslo, R. Šerkšnas atsakė: "Tarkime, turiu bandelių kepimo verslą ir man nesiseka. Ateinu pas Seimo narį ir prašau padėti savanoriškai išeiti iš to verslo ir dar gauti pinigų už tai.

Tu savo noru pasitrauki iš verslo ir tau už tai dar duodama pinigų? To aš tikrai nesuprantu.

Reklama

Kitose srityse to nėra, tai kodėl tai turėtų atsirasti žuvininkystėje? Kieno sąskaita kompensuoti? Lietuvos mokesčių mokėtojų? Žinoma, kitas dalykas, jeigu liepi pasitraukti iš verslo, be abejo, tada turi kompensuoti. Jeigu ŽŪM matytų kokių nors problemų, ji pati teiktų Seimui kokias nors pataisas."

Valdžia nežino apie tokią veiklą

Priekrantės žvejai pamažu jau pratinasi prie minties, kad jų verslas bus tiesiog likviduotas. Dabar Aplinkos ministerijos sprendimais labiau piktinasi Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas.

"Menkių žvejyba sustabdyta, rudenį ir pavasarį liekame be darbo. Kreipiausi į visas ministerijas ir į Europos Sąjungą (ES), bet niekas nežino, kad yra tokia veikla, kaip žvejų mėgėjų plukdymas žvejoti menkių. Dalis mūsų laivų užsiima tik tuo, tad jų situacija liūdna: laivai stovėjo prie krantinės, o žmonės dirbo kitus darbus.

Iš eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus gavau atsakymą, kad mums niekuo padėti negali, nes ES svarsto tik žvejų klausimus. Dalykas tas, kad mes jiems nepriskiriami, esame mėgėjai, nors iš mūsų valstybė gauna kur kas daugiau pajamų nei iš profesionalios žvejybos.

Gavome atsakymą iš mūsų šalies ministro pirmininko ir žemės ūkio ministro. Jie net nežino, kad tokia veikla vyksta Lietuvoje ir kad žmonės už ją moka pinigus.

5 metus mums riboja veiklą ir neketina mokėti nė cento", - aiškino A. Valentinas ir pridūrė, kad jis ketina kreiptis į šalies prezidentą.

Reklama

"Kitas mūsų iš tos menkių žvejybos ir gyveno, praleisdavo kiauras dienas jūroje. Jo metinė apyvarta būdavo 40 tūkst. eurų. Mūsų trys lavai užsiima tik menkių žvejyba. Ką jie dabar turi daryti?

Mes, tie, kurie dar žmones plukdome į Smiltynę, šiek tiek kompensuojamės iš jų pervežimo, uždirbame 8-10 tūkst. eurų per metus, iš mėgėjiškos menkių žvejybos prisidėdavo 3-5 tūkst. eurų, taip ir galėdavome verstis. O kitiems pražūtis", - sako asociacijos prezidentas.

Aplinkos ministro "labdara"

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas piktinasi naujuoju aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu. Anot jo, pagal ankstesnį įsakymą vienas žvejas galėdavo pagauti vieną lašišą. Pagal dabartinį įsakymą, išleistą tik šiemet, laive žvejas gali pagauti po dvi lašišas, bet visas laivas neturi viršyti 6 lašišų.

"Ir vėl mums nukirto pajamų šaką. Mes plukdome 12 žmonių. Kadangi galima pagauti laivui tik 6 lašišas, su mumis niekas nebeplaukia. Geriau samdosi kurį nors iš mažų pramoginių kateriukų, kurie plaukia į jūrą kaip nori ir kada nori, ar motorinę valtelę, kurių didžioji dalis nemoka jokių mokesčių. Tie laiveliai paima po tris žmones, tad jie gali pagauti po 2 lašišas. Mūsų asociacijos laivai yra dideli, iki 22 metrų ilgio. Jie tapo nekonkurencingi, nes pas mus žmogus galės sugauti tik 1 lašišą. Be to, su 6 žmonėmis aš neplauksiu į jūrą, jie nemokės man dvigubai, todėl visiškai neapsimoka. Mes ir šioje srityje praradome darbą. Mėgėjams, nemokantiems mokesčių, sudarė tokias sąlygas, o tiems, kurie moka mokesčius, vieni apribojimai.

Mūsų laivams norint išplaukti į jūrą didžiuliai reikalavimai, patikrinimai. Tas mažytis kateriukas savo reikmėms gali plaukti skersai jūros, o man yra uždrausta įplaukti daugiau kaip 12 mylių į jūrą, nors mano laivas keturis kartus didesnis už tą kateriuką. Bet visi - ar tas kateriukas, ar mano laivas gali pagauti tik 6 lašišas", - piktinosi A. Valentinas.

Visą savo pasipiktinimą jis raštu išliejo aplinkos ministrui, bet jokio atsakymo negavo. "Nežinau, kaip kitaip būtų galima paaiškinti tokio įsakymo atsiradimą, kaip tik ministro draugyste su mažiukais kateriukais. Mums nukirto visas šakas - ir menkių, ir lašišų, o tiems, kurie nemoka mokesčių, plaukioja tik savo reikmėms, gerinamos sąlygos", - mano asociacijos prezidentas.

Už borto, bet su kompensacija

Reklama

Mindaugas RIMEIKIS, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas

Žvejai džiaugiasi, kad bent jau yra įregistruotas Žuvininkystės įstatymo pataisos projektas, numatantis pasitraukimo iš verslo mechanizmą. Viena ministerija sako, kad žvejams už pasitraukimą iš verslo galima kompensuoti, kita - kad ne. Priekrantės žvejai būtų paliekami už borto bent jau su kompensaciniu mechanizmu. To nepriklausomoje Lietuvoje niekada nebuvo. Būtų žengtas nors vienas konkretus politikų žingsnis.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Kilbukas

2020-09-18   15:39

IP: 172.69.190.68

2 lašišos - tai ne tik žvynuotos rankos, bet ir 6-10 kg žuvienos. O kaipgi žvejų-mėgėjų nerašyta taisyklė "pagavai - paleisk"? Ar žvejojama tik pilvus prikimšti?

Draugelis

2020-09-11   04:01

IP: 185.11.26.161

Todėl,kad aplinkos apsaugos ministras yra žvejų mėgėjų draugas

Bikis

2020-09-10   20:12

IP: 185.11.26.161

Lengviausia kaltinti kitus ir rašinėti visiems skundus,tai parduok ta savo 22 metru gelda ir dirbk kaip visi ,užmigai ant tos savo baržos !

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

„BLRT Grupp“ koncerno dukterinė įmonė „Marketex Marine“ pastatė ir perdavė savo ilgametei...

„BLRT Grupp“ pastatė pasaulyje analogų neturinčią jūrinę žuvivaisos baržą nuotrauka, foto

Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto...

Nutrauktas tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste nuotrauka, foto

Sėkmingai baigti šių metų spalio 8 d. pradėti aštriašnipių eršketų išleidimo...

45 tūkstančiai aštriašnipių eršketų įkurdinti į Baltijos jūrą įtekančiose upėse nuotrauka, foto

Ateinančią savaitę, preliminariai spalio 21 d., trečiadienį, burlaivis „Meridianas“ bus plukdomas į...

Kurį laiką „Meridiano“ nematysime nuotrauka, foto

Japoniškame sode - gražiausios gamtos spalvos nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Japoniškas sodas Kretingos rajone kuriamas pagal “Sou” stilių, kuriame vyrauja laisvas...

Paroda pasakoja Klaipėdos miesto senųjų kapinių istoriją nuotrauka, foto

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos, Klaipėdos skulptūrų parko centrinėje aikštelėje šią savaitę pradėta eksponuoti lauko stendų paroda...

Internetinių sukčių išmonė tobulėja nuotrauka, foto

Kriminalai, Išeities iš nusibodusio ir vienišo gyvenimo kiekvienas ieško savaip. Kai vieni...

Tiesa paaiškėjo po 76 metų: kodėl I. Bagramianas prieš 76 metus nesugebėjo užimti Klaipėdos (Mėmelio)? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, 1944 m. spalio 23 dieną, lygiai prieš 76 metus, dvi sovietų ...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 58 min.

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos, Paskelbta prieš 2 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...