Šią savaitę Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) surengtoje spaudos konferencijoje bendrovės generalinis direktorius Eduardas Plauška pranešė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas š. m. rugsėjo 13 d. išsprendė pusantrų metų trukusį šipšandlerių (laivų tiekėjų) bei KLASCO administracijos ginčą dėl leidimų patekti prie laivų per jos teritoriją. Jeigu to nebūtų įvykę, šis ginčas būtų buvęs perkeltas į Londono arbitražą.
Du mėnesius galios sena tvarka
Nors minėtas teismas priėmė KLASCO atžvilgiu palankų sprendimą, tačiau tai nereiškia, kad šipšandleriai apskritai negalės patekti į KLASCO sausakrūvį uostą, į bendrovės filialo "Eurogate Klaipėda" padalinius Tarptautinę jūrų perkėlą (TJP) ar konteinerių terminalą. Jie galės pirktis arba vienkartinius leidimus (šiuo metu leidimas mašinai kainuoja 20 Lt, asmeniui - 3 Lt) arba laikinus leidimus (leidimas mašinai vienam mėnesiui - 70 Lt, asmeniui - 40 Lt), jeigu turės konkrečius kvietimus iš laivų (arba laivo agento, arba laivo kapitono). Jeigu šipšandlerių kompanija sudarys sutartį su KLASCO, tad, galimas daiktas, nebus reikalaujama kvietimų iš laivų. Pasak E. Plauškos, bus stengiamasi sutartis pasirašiusiems padaryti patogesnes sąlygas, t. y. leidimai jiems kainuos pigiau. Toji sutartis būsianti panaši, į tą, kurį sudaroma su kitais, klientais. Pavyzdžiui, joje būtų numatyta, kad, jeigu šipšandleris būsiąs sulaikytas girtas KLASCO teritorijoje, jis turėsiąs mokėti 5 tūkst. Lt baudą ir t. t.
Bendrovės generalinio direktoriaus teigimu, sulaukus tokio teismo spendimo tuojau pat iš esmės leidimų išdavimo tvarka nebus keičiama. Jis patikino, kad sena tvarka, kuria, deja, šipšandleriai, nėra sužavėti, dar galios apie du mėnesius ir šis klausimas bus sprendžiama pakankamai civilizuotai.
Įsikišo net ministras
"Vakarų eksprese" nemažai buvo rašyta apie 2001 metų pradžioje kilusį triukšmą dėl to, jog KLASCO nenori įleisti į savo teritoriją šipšandlerių, nes yra įsteigusi savo dukterinę bendrovę UAB "Komeksimas", kuri ir užsiims šia veikla. Šipšandleriai, kurie aptarnavo apie 50% laivų, atplaukiančių į KLASCO, buvo sunerimę, jog neteks darbo. Jie kreipėsi į įvairias institucijas bandydami ginti savo teisę į darbą.
Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje KLASCO leidimų biuro viršininkė Aušra Venskienė teigė, kad šipšandleriai pakėlė triukšmą tada, kai jiems nebebuvo išduodami nuolatiniai leidimai metams. Jie patyrė stresą, kai reikėjo pereiti prie vienkartinių leidimų. Pasak A. Venskienės, reikalavimą pateikti kvietimus iš laivų jie palaikė uždraudimu patekti į teritoriją.
Tų metų vasario 13 d. pasirodė tuometinio susisiekimo ministro Dailiaus Barakausko įsakymas Nr. 49, įpareigojęs KLASCO, kaip uosto naudotoją, įleisti į uostą šipšandlerius, kurie turį teisę aprūpinti laivus prekėmis. E. Plauškos teigimu, priimdamas tokį įsakymą ministras neįsigilino į situaciją, ir tokios teisės jis galėjo pareikalauti tik įmonėms, kurios tiekia laivams kurą. Pasak generalinio direktoriaus, kitos įmonės jokios veiklos, susijusios su prekių tiekimu, negali vystyti KLASCO teritorijoje ir jokie įstatymai to nenumato. E. Plauška mano, jog tas įsakymas buvusi ministro klaida pasidavus emocijoms. Generalinis direktorius prisipažino, kad šį ministro įsakymą KLASCO vis dėlto vykdė taip, kaip reikėjo bendrovei.
Beje, šipšandleriai kartu su agentuojančiomis kompanijomis raštu kreipėsi į Lietuvos konkurencijos tarybą. Ji nusprendė, kad KLASCO privalo įleisti į savo teritoriją kompanijas, tiekiančias prekes laivams.
E. Plauškos informavo, jog "Komeksimas" jau nebėra KLASCO priklausanti bendrovė, jos akcijos buvo parduotos. Dabar tai eilinė kompanija, kuri iš KLASCO nuomojasi patalpas. Tačiau ir 2001 m. "Komeksimas" buvo sudaręs sutartį su KLASCO dėl patalpų nuomos. KLASCO generalinio direktoriaus teigimu, didesnės ar mažesnės bendrovės, kurios KLASCO teritorijoje nuomoja patalpas, automatiškai patenka į kitą statusą turinčių bendrovių, kurios leidimus gauna nemokamai, grupę. Pasak jo, kažkodėl Konkurencijos tarnyba nenorėjo suprasti, kad "Komeksimas", mokantis KLASCO už patalpų nuomą, neturi mokėti tokio paties mokesčio kaip kiti šipšandleriai, važiuojantys pro bendrovės vartus. Beje, ir AB "LISCO Baltic Service" (LBS) laivų kapitonai, kadangi ši bendrovė su KLASCO yra pasirašiusi sutartį, įleidžiami nemokamai.
Konkurencinė tarnyba mokės 150 Lt
Konkurencijos tarybos sprendimą KLASCO apskundė. Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2002 m. birželio 21 d. teismo sprendimas buvęs beveik Konkurencijos tarybos sprendimo kopija. Tokį šio teismo sprendimą KLASCO apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jis patenkino KLASCO prašymą panaikinti Lietuvos konkurencijos tarybos 2002 metų balandžio 11 dienos nutarimą, kuris įpareigojo KLASCO išduoti leidimus šipšandleriams patekti prie krantinių tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems ūkio subjektams. Vyriausiojo administracinio teismo kolegija konstatavo, kad KLASCO sprendimas pereiti prie vienkartinių leidimų išdavimo sistemos ir tik pagal išankstinius užsakymus atitinka norminių aktų reikalavimus ir negali būti laikomas draudžiamais veiksmais Konkurencijos įstatymo taikymo prasme. Šio teismo sprendimas panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą neskundžiamas. Beje, KLASCO iš Konkurencijos tarybos priteista 150 litų išlaidų.
Tiesos būtų ieškota arbitraže
E. Plauška prisiminė 2001 metais straipsnius spaudoje ir televizijos laidas, kur KLASCO buvo rodoma kaip esanti neteisi. Jis priminė ir tą faktą, kad po kilusio triukšmo, šipšandleriai buvę sulaikyti prie vartų su baltarusiškomis cigaretėmis. Tad KLASCO jau tada jautėsi esanti teisi, norėdama sugriežti patekimo į savo teritoriją tvarką.
Spaudos konferencijoje E. Pauška priminė, kad KLASCO ne paprastai nuomoja uosto teritoriją 50 metų, kad yra nuomos-pirkimo sutartis. Už KLASCO akcijas sumokėta 200 mln. Lt, be 20 mln. Lt, šiemet į šią bendrovę jau bus investuota 150 mln. Lt. Todėl sutartis, pasak bendrovės generalinio direktoriaus, negali būti nutraukta kokio nors valdininko sprendimu. Tokiu atveju gali vykti labai rimti teisminiai procesai.
KLASCO generalinį direktorių papiktino rimtose institucijose girdimos kalbos, esą grupuotės valdo uostą, tad reikią nutraukti su jomis sutartį. Tai, kad sutartis yra šventas dalykas, pasak E. Plauškos, rodo ir Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo kolegijos sprendimas. Dabar šipšandleriai galės įeiti į uostą tik turėdami kokius nors sutartinius santykius.
KLASCO pirkimo-pardavimo sutartyje, be kita ko, teigiama, jog nėra jokių norminių aktų, faktų ar aplinkybių, kurios po sandorio užbaigimo (nupirkimo) sudarytų sąlygas kompetentingoms valstybės institucijoms, valstybės įmonėms ar kitaip valstybės kontroliuojamiems ūkio subjektams kištis į įmonės ūkinę veiklą, ją riboti, perleisti įmonės vykdomą ūkinę veiklą ar kurią nors jos sritį, rūšį kitiems ūkio subjektams ar keisti įprastines įmonės veiklos sąlygas. E. Plauška sako, jog Lietuvos ministrai kartais užmiršta, kad KLASCO yra privati kompanija, mano galį parašyti bet kokį įsakymą ir nurodyti bendrovei kaip reikia elgtis. Bendrovės vadovybę šokiravo ir Krašto apsaugos ministerijos noras paimti KLASCO nuomojamą 151-ąją krantinę savo reikmėms.
Beje, KLASCO pirkimo-pardavimo sutartyje apie jokius šipšandlerius nėra užsimenama. Pasak generalinio direktoriaus, galbūt tai kieno nors klaida, tačiau sutartis yra sutartis. Pagal ją ginčus šalys turi spręsti derybų būdu per 30 dienų nuo pretenzijų pateikimo dienos. Nepavykus ginčo išspręsti derybų būdu, jį galutinai sprendžia arbitražas. Arbitražo vieta - Londonas, kalba - anglų, su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Pasak E. Plauškos, jeigu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebūtų priėmęs KLASCO patenkinančio sprendimo, būtų tekę ginčą spręsti arbitraže.
Kieno atsakomybė, to ir tvarka
E. Plauškos teigimu, šipšandleriai nebuvo išskirtiniai. Kasmet metams baigiantis KLASCO atnaujina leidimų patekti į jos teritoriją nuostatus. Bendrovės vadovybei ir baigiantis 2000-iesiems, ir dabar kelia nerimą didžiulis žmonių ir mašinų srautas jos teritorijoje. Pasak generalinio direktoriaus, ir kitais metais bus badoma riboti jų skaičių. Situaciją apsunkina tai, kad Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje yra LBS teritorija. KLASCO turi sudaryti LBS sąlygas prieiti prie jos nuomojamų krantinių, ką numato uosto įstatymas. Tačiau ketinama tobulinti leidimų sistemą. Iki pernai metų buvo taip, kad per TJP vartus į teritoriją įleidinėjo ir LBS, ir KLASCO.
Už krovinį savo teritorijoje atsako KLASCO, daugiau niekas. Todėl bendrovė šioje srityje yra pasidraudusi 5 mln. Lt suma. Jeigu dingtų krovinys, iš draudimo kompanijos sumą ne ginčo tvarka gautų muitinė, o draudimo kompanija iš KLASCO. Todėl tvarką savo teritorijoje, generalinio direktoriaus teigimu, turi nusistatyti pati kompanija. 1997-1998 m. KLASCO įvyko nemenkos vagystės, buvo pavogta už maždaug 7 mln. Lt krovinių - spirto, cigarečių. Pernai muitinė norėjo nurašyti iš KLASCO sąskaitos pinigus už tas vagystes, įvykdytas dar prieš bendrovės pirkimą. Pasak E. Plauškos, kartais valstybės norai yra tiesiog nesuprantami, nes pasirašant sutartį nei muitinė, nei Valstybės turto fondas apie nuostolius dėl vagysčių neužsiminė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą