Bangolaužių rekonstrukcijos metu uostas nebus uždarytas. Laivai plauks kaip plaukę, pirmenybė - jiems, o statytojai turės pasitraukti ir praleisti. Projektą, kurio vertė - beveik 50 mln. eurų, ketinama užbaigti 2023 metais balandžio 13 d.
Tikimasi, kad Vokietijos ir Belgijos kompanijos realius molų rekonstrukcijos darbus pradės kitų metų sausį ar vasarį. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas tikina, kad iki tol, kol bus pradėti statybos darbai, molai nebus uždaryti ir žmonės galės jais vaikščioti.
Uždarytas bus apie pusmetį
Kai vyks statybos darbai, statybvietė turės būti uždaryta tiek laiko, kiek kels grėsmę žmonių saugumui. Pasak A. Latako, šiaurinis molas nebus uždarytas visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Kai tik atsiras galimybė, jis bus atidarytas, žinoma, pirmiausia atsižvelgus į žmonių saugumą.
PIETINIS. Pietinis molas bus paaukštintas iki 5,5 metro.
Paklaustas, ar prasidėję rekonstrukcijos darbai netrukdys laivams įplaukti į uostą, Uosto direkcijos vadovas atsakė: "Yra tokia problema, bet uoste laikomasi tokios praktikos ir dabar remontuojant krantinę: esant galimybei pirmenybė teikiama laivui, o ne statybininkui. Reikės tartis su rangovais. Ko gero, technikai teks pasitraukti ir įleisti laivą. Žinoma, procesas bus labai sudėtingas, nes šis projektas nėra toks paprastas kaip atrodo. Žmonės gal net nusivils nieko tokio nepamatę po rekonstrukcijos, nes didžioji dalis darbų bus atlikta po vandeniu."
ŠIAURINIS. Problema ta, kad kai bangos aukštis yra 4-5 metrai, ji ritasi per molą ir laivyba uoste stabdoma.
Rangovų atstovas Lietuvoje Algirdas Žukauskas aiškino, kad statybvietę jie turi perimta iki spalio pradžios, t. y. ją aptverti ir uždaryti patekimą. "Mes į tuos dalykus žiūrėsime lanksčiai. Yra du molai, iš principo tai atskiri statiniai. Kai dirbsime prie vieno, kitas bus atidarytas. Žinoma, bus tokių etapų, kai turėsime gerinti betonines dangas, betonuoti apžvalgos aikšteles pietiniame mole, tada molas tikrai bus uždarytas tam tikrą laikotarpį. Realūs statybos darbai prasidės po projektavimo darbų. Vienokie ar kitokie nepatogumai dėl molų rekonstrukcijos gyventojams truks mažiau nei pusantrų metų. Apskritai vienas molas bus uždarytas daugiausia iki pusmečio", - sakė A. Žukauskas.
Projektas svarbus visai Lietuvai
"Šis projektas reikšmingas ir Klaipėdos uostui, ir valstybei. Jūrų uostas - vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, todėl jo vystymas svarbus generuojant pajamas į valstybės biudžetą, skatinant regiono ekonominį gyvybingumą. Norisi pasidžiaugti, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu Klaipėdos uostas išlieka lyderiu tarp Baltijos uostų. Kad išsilaikytumėme viršūnėje, turime prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, investuoti į uosto tobulinimą, sudaryti sąlygas atverti vartus didžiausiems laivams", - sakė ministras ir pridūrė, kad tai užtikrins uosto konkurencingumą, jame dirbančių kompanijų galimybes plėtoti savo veiklą. Pasak J. Narkevičiaus, stiprės uostas, naudą pajus kiekvienas šalies pilietis, nes didės indėlis į šalies biudžetą. "Mes, kaip valstybės atstovai, esame įsipareigoję daryti papildomas investicijas, kad krovinių srautai iš Klaipėdos pajudėtų kita kryptimi. Jau pradėjome ruoštis tiesti Klaipėdos aplinkkelį, turime dar daug kitų projektų Klaipėdoje, kuriuos Vyriausybė pažadėjo padėti įgyvendinti", - kalbėjo susisiekimo ministras.
Sulauksime dar didesnių laivų
A. Latakas sako, kad esminis pokytis tas, kad į Lietuvos uostą galės įplaukti didesni laivai. Pasak jo, Baltijos jūroje kas minutę galima matyti apie 2 tūkst. laivų, bet, deja, ne visi jie gali įplaukti į Klaipėdos uostą. Negali įplaukti tie, kurie gabena dideles siuntas krovinių į Braziliją, Kiniją ir kitas valstybes.
PERSPEKTYVA. Rekonstravus Klaipėdos uosto molus laukia kiti dideli projektai, didžiulis Lietuvos uosto proveržis.
"Bangolaužių rekonstrukcija užtikrins didesnį navigacijos saugumą. Dabar, esant nepalankioms oro sąlygoms, didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivų įplaukimams į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems. Numatoma, kad laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Šis projektas leis uosto kanalą gilinti iki 17 m ir ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tai naujos galimybės ne tik Klaipėdos uostui, bet ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui", - teigia A. Latakas.
VADOVAS. Uosto direkcijos generalinis direktorius: "Esminis pokytis tas, kad į Lietuvos uostą galės įplaukti didesni laivai."
Uosto direkcijos vadovas pasidžiaugė, kad bangolaužių rekonstrukcijos projektas leis pradėti daugybę kitų projektų, finansuojamų iš DNR fondų.
Rekonstruos vokiečiai ir belgai
Nuo jūros bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti prieš pusantro šimto metų. Paskutinį kartą jie buvo rekonstruoti 2000-aisiais gavus Pasaulinio banko paskolą 2001-2002 metais. Darbus atliko Danijos kompanija.
Dabartinės bangolaužių rekonstrukcijos darbų vertė - apie 49 mln. Eur (su PVM). Jiems bus panaudotos ir Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos - 85 proc. projekto vertės. Numatyti visų darbų terminai, kurių bus griežtai laikomasi, nes bet koks vėlavimas neleistų panaudoti šiam projektui europinių pinigų.
Pasak Uosto direkcijos atstovų, ši rekonstrukcija svarbi ne tik konkurenciniu, bet ir ekologiniu požiūriu. Planuojama, kad įgyvendinus projektą padidės laivybos uoste saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, dėl trumpesnio laivų išoriniame reide praleisto laiko bus mažinama oro tarša iš laivų.
Uosto bangolaužių rekonstrukcijos viešąjį konkursą laimėjo Vokietijos bendrovės "Hecker Bau GmbH &CO. KG." ir Belgijos bendrovės "Herbosch - Kiere N.V." konsorciumas. Pastaraisiais metais šios kompanijos vykdė didžiulės apimties infrastruktūrinius projektus Hamburge, Antverpene, Ostende, Harelbeke, Kukshafene ir kitur. Sutartis su Uosto direkcija buvo pasirašyta šiemet rugsėjo 4 d.
Kas bus daroma
Atliekant pirmojo etapo molų rekonstrukcijos darbus numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius nekeičiant jų konfigūracijos. Abu jie bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Rekonstravus bangolaužius, planuojama laivybos kanalo kryptį pasukti 104 ir 284 laipsniais, nebeliks vartuose posūkio, o laivybos kanalą pagilinti iki 17 metrų, paplatinti nuo 150 iki 180 metrų.
Kad nenukentėtų žmonės, neprarastų savo mėgstamos vietos, po rekonstrukcijos ant pietinio molo bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės. Į jas bus galima užlipti ir iš dr aukščiau pasižiūrėti į uosto akvatoriją ir jūrą.
MINISTRAS. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius: "Kad išsilaikytume viršūnėje, turime prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, investuoti į uosto tobulinimą, sudaryti sąlygas atverti vartus didžiausiems laivams."
Rangovų atstovas A. Žukauskas sakė, kad kai kurie seni betono luitai bus nurenkami ir atvežami nauji, akmenys bus perdedami iš naujo. Tuos darbus atliks bendrovė "Herbosch - Kiere N.V.", kuri specializuojasi būtent šioje srityje. Pasak A. Žukausko, kai kurie elementai bus perkeliami iš vieno molo į kitą siekiant taupyti lėšas. "Reikia konstrukciją patobulinti, kad būtų geresnė vandens filtracija. Dėl didesnio aukščio bus geresnė apsauga nuo vėjo ir bangų. Nauji akmenys bus atvežami ir iš užsienio, nes jiems yra tam tikri reikalavimai, jie turi būti tam tikros struktūros ir konfigūracijos, deja, tokių akmenų Lietuvoje nėra. Jie dideli, pavyzdžiui, vienas jų sveria iki 18 tonų. Tetrapodai bus gaminami Lietuvoje", - kalbėjo rangovų atstovas.
Kitą darbų dalį, vadinamąją geležinę, atliks vokiečių kompanija - bus kalama įlaidų sienutė. Klaipėdiečiai jos nematys, nes ji bus po vandeniu, virš jo bus tik signaliniai žiburiai.
Pasak A. Latako, po rekonstrukcijos molai bus aukštesni. Daugiausia dėmesio bus skiriama pietiniam molui, kuris bus paaukštintas iki 5,5 metro. Dabar problema ta, kad, kai bangos aukštis yra 4-5 metrai, ji ritasi per molą ir laivyba uoste stabdoma.
A. Latakas patikino, kad šiauriniame mole ir po rekonstrukcijos liks tas takas, kuriuo vaikšto žmonės. Jie ir toliau galės stovėdami ant jo grožėtis jūra. Visas jis aukštinamas nebus, paaukštės tik jūrinė jo dalis, esanti molo pradžioje. Pasak Uosto direkcijos vadovo, ant molo bus daugiau stendų su informacija apie miestą ir uostą.
Kuriama ateitis 200 metų į priekį
Arvydas VAITKUS, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, šešerius metus analizavęs projektą
Pradedama rekonstruoti ne eilinę krantinę, o įgyvendinti projektą, prie kurio buvo dirbama kelerius metus. Kuriama uosto ateitis maždaug dviem šimtams metų į priekį. Pietinio molo šaknis yra pastatyta prieš maždaug 150 metų. Šis projektas tai labai didelis Klaipėdos uosto žingsnis į priekį. Jį įgyvendinus bus galima išnaudoti krantines, kurios jau dabar yra pritaikytos maksimalaus dydžio laivams, kurie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą. To reikia norint Klaipėdos uostui užtikrinti geriausio uosto Baltijos jūroje ateitį.
Jeigu niekas nepakeitė projekto, tai tiek ant šiaurinio, tiek ant pietinio molo numatytos promenados. Ypač pietinio molo paviršiaus struktūra bus labai patogi tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams, mėgstantiems pasivaikščioti molais ir pasigrožėti saulėlydžiais. Kadangi molas bus ne 3, o maždaug 6 metrų aukščio, jūros grožis dar labiau atsivers.
Vitos JUREVIČIENĖS, Egidijaus JANKAUSKO ir Alfonso MAŽŪNO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą