2020 m. spalio 21 d. 07:10 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Kas trukdo Klaipėdos uosto konkurentabilumui?.

Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko paprašėme įvardinti tris teigiamus ir tris neigiamus dalykus, susijusius su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu.

Uosto vartų rekonstrukcija

Vienas iš teigiamų ir labai svarbių dalykų, profesoriaus manymu, šiomis dienomis baigiama įgyvendinti uosto vartų rekonstrukcija. Beje, tai pavyko padaryti pusmečiu anksčiau nei planuota. Vadinasi, pusmečiu anksčiau į uostą galės įplaukti dideli laivai, jie saugiau stovės prie krantinių, nereikės jų taip dažnai kilus štormui plukdyti į atvirą jūrą. V. Paulausko teigimu, gilinimo, naujų molų statybos bei senų molų rekonstrukcijos darbus Danijos ir Olandijos kompanijos atliko greitai ir pakankamai kokybiškai. Į uostą jau buvo įvesti "Panamax" tipo laivai, planuojama įvesti ir kur kas didesnius tanklaivius nei anksčiau.

Keisis požiūris į krovinių srautus

Antras teigiamas dalykas - į Klaipėdą pradėjus plaukti didesniems laivams formuosis visai kitas požiūris į krovinių srautus. Klientui, turinčiam galimybę gabenti didesnį kiekį krovinių, šis uostas įgaus papildomą patrauklumą: mažės krovinių pervežimų kainos, tad krovinio savininkas galės kur kas tiksliau įvertinti savo situaciją.

Ketinimas atgaivinti Šventosios uostą

Trečias teigiamas dalykas, V. Paulausko manymu, yra tai, jog pradėta rimtai kalbėti apie būtinybę atgaivinti Šventosios uostą. Suprantama, tas uostas neturėtų būti gigantiškas, galintis konkuruoti su Roterdamu, kalbama ne apie fantastiškus projektus. Tačiau nedidelis poilsinis Šventosios uostas, kuriame būtų vietos ir žvejams, ir Būtingės naftos terminalą aptarnaujantiems laivams, ir jachtoms, ir nedideliems ro-ro keleiviniams laivams, kurie vasarą atplauktų į Šventąją iš kitų Baltijos jūros uostų - realus dalykas, kuris, profesoriaus manymu, nėra per daug brangus. Džiugina tai, kad šiuo klausimu diskutuoja jau ne vien tik teoretikai, bet ir praktikai.
Pasak profesoriaus, teigiamų dalykų uoste yra kur kas daugiau. Tačiau trys išvardintieji yra labai svarbūs ta prasme, kad jie keičia ne vien tik Klaipėdos uosto, bet ir visos šalies situaciją.

Stabdžiai

Neigiami dalykai, V. Paulausko manymu, yra susiję ne su pačiu uostu, bet su tuo, kas yra už jo, tačiau jie daro įtaką uostui. Jis atkreipė dėmesį tik į sisteminius, o ne į atsitiktinius dalykus. Vienas iš tų neigiamų dalykų, kuris šiandien tampa itin aktualus - valstybinių kontroliuojančių institucijų gana savotiškas požiūris. Jo esmė, vaizdžiai tariant, būtų tokia: norint gauti leidimą įkalti vinį savo buto sienoje reikalaujama nustatyti, kokį poveikį tai turės už trijų sienų gyvenančio kaimyno grindims arba gatvei.
Profesorius pateikė tokį pavyzdį. Prieš pradedant įgyvendinti uosto įplaukos rekonstrukciją Pasaulio bankas, suteikęs paskolą šiam projektui įgyvendinti, pareikalavo sutvarkyti uoste esantį užterštą gruntą. Tai labai svarbus dalykas ne tik uostui, bet ir miestui. Mat užteršto grunto dalelė yra išnešama į jūrą, jo šiek tiek nusėda ir pliažuose. Todėl būtina kuo greičiau atlikti šį darbą.
Tačiau, kai buvo pradėta svarstyti vietos parinkimo klausimas, buvo iškelti papildomi reikalavimai, kurie, profesoriaus manymu, vargu ar gali būti tiesiogiai susiję su grunto sutvarkymu. Pavyzdžiui, pareikalauta atlikti urbanistines studijas. V. Paulauskas sako, jog būtų galima jas atlikti, tačiau tai reikalauja papildomo laiko, papildomų pinigų, o galų gale tai nieko neduos. Jeigu šalia tos vietos, kur numatoma sandėliuot gruntą, po 50 metų būtų sugalvota statyti dangoraižius, tada jau būtų naudojamos naujos technologijos, tad šie klausimai būtų visai kitaip sprendžiami.
Dabar svarstomos trys galimos vietos sandėliuoti gruntą: už Smeltės pusiasalio, t. y. už Tarptautinės jūrų perkėlos, ten kur buvo planuota įrengti valčių prieplauką; prie Kuršių marių arba tiek toliau nuo jų. Bent jau artimiausiu metu ten statyti dangoraižius neketinama.
Beje, apie vietą užterštam gruntui sandėliuoti diskutuojama jau gal 10 metų ir vis dėlto grįžtama prie šitų variantų, kurie, V. Paulausko manymu, yra geri. Šiuolaikinės technologijos leidžia perdirbti gruntą, tad dalį jo galima panaudoti kaip kelių užpildą, statybose ar žemės ūkyje. Ta grunto dalis, kuri yra per daug užteršta ir negali būti panaudota, nes jos išvalymas per daug brangiai kainuotų, būtų koncentruojama ir jai daromi atskiri sarkofagai.
Taigi užteršto grunto aikštelės statyba gali užtrukti dėl daug visokių papildomų reikalavimų, kurie realiai neturi jokios įtakos šio projekto įgyvendinimui. V. Paulausko teigimu, pas kaimynus estus, latvius, lenkus tokių dalykų bent jau uostų plėtros srityje nėra. Tai, kas yra naudinga, kas atitinka rinkos sąlygas - viskas juda labai greitai. To pavyzdys - Talino uosto šuolis. Profesorius vis dėlto tiki, kad ir Lietuvoje tokie stabdžiai turėtų išnykti. Pasak jo, kontroliuojančios institucijos Lietuvoje neturėtų maksimaliai stabdyti vykstančių procesų, anksčiau ar vėliau joms teks keisti savo filosofiją.

Bandymas išvaryti užsienio kompanijas

Profesorius pastebėjo ir dar vieną neigiamą tendenciją, t. y. bandymą bet kokia kaina išvaryti iš Klaipėdos uosto užsienio kompanijas. Neretai šiuo tikslu į pagalbą pasitelkiama vietinė spauda. Kaip pavyzdį jis nurodė Danijos kompanijos dalyvavimą konkurse rekonstruoti 69,70 krantines. V. Paulausko teigimu, spauda nušvietė situaciją, kuri neatitiko realybės. Tokie dalykai, jo manymu, nekelia nei mūsų valstybės, nei mūsų uosto prestižo. Noras konkuruoti, pasak profesoriaus, yra suprantamas dalykas, tačiau vis dėlto turi būti naudojamasi švariais metodais. Jeigu Klaipėdos uoste bus užkirstas kelias užsienio kompanijoms, tai jame vėliau tebus naudojamos naujos technologijos. Profesorius nepritaria geologų nuomonei, kad tai, kas tinka Vakarų Europai, netinka Lietuvai. Jo manymu, tokias pat gamtines sąlygas galima surasti daugelyje Europos vietų. "Tokie dalykai, žinoma, perversmo nepadarys, tačiau jie stabdo uosto plėtrą, o konkurentai nemiega. Ir kiekvienas mūsų sustojimas ar dėl kokio nors priimto netikslaus sprendimo, ar dėl įvairiausių biurokratinių struktūrų stabdymo, padeda konkurentams. Šiandien Rytų Baltijos uostų pajėgumai yra maždaug 2,5-3 kartus didesni negu krovinių srautas. Tad uostų konkurencija yra žiauri",- sako V. Paulauskas.

Leidžia "paimti" valstybės pinigus

Trečias neigiamas dalykas, profesoriaus manymu, yra sistema, leidžianti "paimti" valstybės pinigus ir pasidaryti ką nors prie savo kompanijos. Šiandien kiekviena uosto krovos kompanija norėtų turėti prie jos nuomojamų teritorijų 14 m gylio krantines. Tai, kad uoste jau yra tokių krantinių, pasak V. Paulausko, puikus dalykas, tačiau kyla klausimas, ar reikia tokias krantines turėti visame uoste?
Šiandien už krantinių rekonstrukciją, už kanalo gilinimą ir finansiškai, ir organizaciniu požiūriu yra atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Todėl vos ne kiekviena kompanija stengiasi daryti maksimalų spaudimą jai, kad būtų gilinama prie jos krantinių nepaisant to, ar ekonominiu požiūriu tai tikslinga, ar ne. Profesorius mano, jog taip yra todėl, kad kompanijos tėra tik minimaliai atsakingos už šiuos projektus. Kiek jos turės krovinių ateityje, niekas negali garantuoti.
Kai kuriose kaimyninėse šalyse krantinių statyba ir rekonstrukcija yra patikėta krovos darbų kompanijoms, kurioms išnuomotos krantinės. Tad krovos kompanijos skaičiuoja savo pinigus ir realiai vertina, kokio gylio joms reikia. Profesoriaus manymu, prie tokios tvarkos turėsime pereiti ir mes. Kito kelio, ko gero, neturėsime, nes Uosto direkcijos finansiniai resursai nėra begaliniai, juo labiau turint omenyje, kad įgyvendinami tokie galingi projektai kaip uosto vartų rekonstrukcija, kanalo gilinimas, terminalų statyba. Jiems buvo imtos paskolos, kurias reikia grąžinti. Taigi bandymai priversti investuoti labai daug ten, kur iš tikrųjų to daryti nereikia, daro uosto plėtrai taip pat neigiamą poveikį.

Niekas neištaisė blogo nutarimo

Būna ir trumpalaikį poveikį turinčių neigiamų dalykų, kurie itin didelės įtakos uostui turėti negali. Pasak profesoriaus, jeigu priimtas neteisingas sprendimas gali būti ištaisytas, problemų nekyla. Blogiau, jeigu jo negalima ištaisyti ilgai. Pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjo 1999 m. Vyriausybės nutarimai Nr.78, Nr.275, kurie susiję su tranzitu. V. Paulauskas mano, kad, jeigu šie Vyriausybės nutarimai būtų buvę įvykdyti 100%, tranzitas per Klaipėdos uostą būtų buvęs sustabdytas. Gerai, jog protingų žmonių yra daugiau, todėl ir egzistuojant tokiems Vyriausybės nutarimas tranzitas nesustojo. Laimei, ir Lietuvos muitinė laikėsi pakankamai lanksčios pozicijos. Beje, šių Vyriausybės nutarimų iki šiol niekas nepataisė. Tiesiog randama būdų, kaip juos apeiti. Žinoma, ir tokie dalykai nekuria teigiamo uosto įvaizdžio.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Sėkmingai baigti šių metų spalio 8 d. pradėti aštriašnipių eršketų išleidimo...

45 tūkstančiai aštriašnipių eršketų įkurdinti į Baltijos jūrą įtekančiose upėse nuotrauka, foto

Ateinančią savaitę, preliminariai spalio 21 d., trečiadienį, burlaivis „Meridianas“ bus plukdomas į...

Kurį laiką „Meridiano“ nematysime nuotrauka, foto

Klaipėdoje, jūriniame mieste, jau seniai pasigendama jūrinių akcentų. Kažkodėl juos įsileisti klaipėdiečiai,...

Jūrinius akcentus - į miesto strateginį planą nuotrauka, foto

Tikimasi, kad jau šią savaitę Lietuvos administracinių ginčų komisija priims sprendimą: arba...

Ar Klaipėda praras beveik 2 mln. eurų ES paramą paaiškės netrukus nuotrauka, foto

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai:

Spalio 21-oji Lietuvoje ir pasaulyje nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai: saulė teka 8.00 val., leidžiasi 18.05 val. Dienos ilgumas 10.05...

Virusas keičia KMT turnyro planus nuotrauka, foto

Sportas, Dėl COVID-19 viruso Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro serijos pradėti niekaip negali...

Estijoje liko be pergalių nuotrauka, foto

Sportas, Baltijos vyrų tinklinio lygoje debiutuojantis Klaipėdos krašto - Gargždų "Amber-Arlangos" klubas Estijoje...

Įvairybės, Paskelbta prieš 50 min.

Įvairybės, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...