Kas išduoda leidimus krauti krovinius uoste?

Kai tik miesto gyventojai pradeda piktintis dėl krovos uoste keliamo triukšmo, dulkėtumo ar sklindančių kvapų, ne vieno akys krypsta į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Tačiau ne visi žino, kad ši įmonė neturi teisinių instrumentų tokiai problemai spręsti. Jai valstybė delegavo visai kitas funkcijas.

Uosto direkcijos funkcijas apibrėžia Uosto įstatymas. Tai valstybės valdoma įmonė, nuomojanti valstybės žemę uosto įmonėms, imanti iš jų nuomos mokestį. Jos uždavinys - statyti krantines, gilinti uostą ir taip uoste veikiančioms kompanijoms (jų uoste yra 16) sudaryti kuo geresnes sąlygas būti konkurencingoms ir nešti naudą miestui, valstybei. Be to, direkcija užtikrina saugią laivybą uoste. Jos pajamas sudaro žemės nuomos mokesčiai ir uosto rinkliavos. Didžiąją dalį gautų pajamų, kurios lieka sumokėjus valstybei dividendus, ji investuoja į infrastruktūros gerinimą ir saugios laivybos užtikrinimą.

Nei leidimų krauti, nei taršos leidimų Uosto direkcija neišduoda. Už komercines operacijas uoste, susijusias su laivais ir kroviniais, atsako patys verslininkai. Licencijas krovos darbams išduoda Lietuvos transporto saugos administracija (buvusi Lietuvos saugios laivybos administracija). Leidimus krauti konkretų krovinį, t. y. vadinamąjį TIPK'ą (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą) išduoda Aplinkos apsaugos agentūra bei kaip ir Aplinkos apsaugos departamentas yra atsakinga už kontrolę.

Stotelės - prevencijai

Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, Uosto direkcijos tikslas - kad uostas vykdytų veiklą neteršdamas aplinkos, todėl ji savo iniciatyva įdiegė aplinkos stebėjimo priemones, pastatė oro kokybę fiksuojančias stoteles. Stotelių duomenys yra siunčiami uosto kompanijoms, aplinkosaugininkams, visuomenės sveikatos specialistams, be to, juos kiekvienas norintis gali matyti internetiniame portale www.portofklaipeda.lt.

"Mums svarbu, kad uosto įvaizdis tiek uosto klientų, tiek visuomenės akyse būtų kuo geresnis. Neabejoju, kad ir pačios uosto įmonės nėra suinteresuotos, kad miestas būtų teršiamas, nes tai kenkia jų pačių įvaizdžiui. Manau, kad dauguma įmonių mūsų uoste šiuo atžvilgiu yra atsakingos", - sako A. Drungilas.

Jo teigimu, taršos monitoringas yra Uosto direkcijos prevencinis instrumentas stebėti situaciją uoste. "Mūsų dispečerinė dirba 24 valandas per parą. Jos darbuotojai mato minėtų stotelių monitoringą. Jeigu tarša artėja prie leistinų normų ribų, apie tai informuojama įmonė ir ši privalo imtis veiksmų. Pastebėjome, kad įmonės reaguoja operatyviai ir tokiu būdu tie procesai yra suvaldomi. Žinoma, visko suvaldyti 100 proc. nepavyksta, nes būna ir vėjas, ir audros, tad dulkės nuo krovinio kartais atnešamos į miestą. Tikėtina, kad įmonės suras būdą, kaip tai suvaldyti", - sako A. Drungilas.

Klaipėdos uostas yra svarbus šalies strateginis objektas, krova jame vyko ir vyks. Deja, istoriškai taip susiklostė, kad uostas yra suprojektuotas mieste, tad gyvenamieji namai yra arti jo. Pasak A. Drungilo, belieka tikėtis, kad nauji gyvenamieji namai šalia uosto nebus planuojami, bent jau šalia tų vietų, kuriose vyksta krova. Uosto direkcija ne kartą apie tai kalbėjo su miesto erdvių planavimo specialistais, nes leidžiant gyvenamiesiems namams artėti prie uosto iš anksto užprogramuojamas konfliktas, kad vienokio ar kitokio nepasitenkinimo uoste vykstančiu darbu bus.

"Jūrų uostas - Lietuvai svarbus objektas, kasmet papildantis maždaug 10 procentų valstybės biudžeto. Reikia suprasti, kad visai šalia uosto krovos zonų gyvenantiems žmonėms užtikrinti šimtaprocentinį komfortą yra sunku, mat uosto veikla - ypač specifinė. Tačiau uosto krovos kompanijos yra suinteresuotos, kad ūkinės veiklos poveikis aplinkai būtų kuo minimalesnis ir deda pastangas, kad kaimynystė su gyventojais būtų darni. Kiekvienas klaipėdietis turi teisę gyventi saugioje aplinkoje, todėl įmonės privalo būti atsakingos ir ieškoti tinkamų būdų suvaldyti vykstančius procesus", - teigė A. Drungilas.