2020 m. spalio 20 d. 09:51 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Kapitonai verkė, kai pjaustė naujus laivus

(30)

Kapitonai verkė, kai pjaustė naujus laivus nuotrauka, foto

PJAUSTYMAS. Tolimojo plaukiojimo kapitonas Ž. Naujokas sako, kad visai geri "Jūros" laivai buvo pjaustomi kaip metalo laužas norint greitai gauti pinigų.

Buvęs liūdnai pagarsėjusios įmonės "Jūra" laivyno vyriausiasis kapitonas Žydrūnas Naujokas tiesiai šviesiai sako, kad Lietuvos okeaninės žvejybos laivynas buvo sunaikintas pagal formulę - ir laivų nebėra, ir vagysčių nebuvo. Vyko daugybė teisminių procesų, vienu metu nagrinėta net 16 bylų, kurios apėmė tik tam tikrus epizodus, o ne laivyno naikinimo politikos esmę. Kaltų nerasta. Tad istorijai paliekame tik anuo metu dirbusių žmonių pasakojimus.

Gigantiškos Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" veikla ir bankrotas susiję su daugybės žmonių ir ypač klaipėdiečių likimais. Šį kartą mūsų pašnekovas - tolimojo plaukiojimo kapitonas Žydrūnas Naujokas, ne tik plaukęs į jūrą žvejoti, bet ir dirbęs krante bei gerai pažinęs tuometinės "Jūros" vadovybės užkulisius.

Ž. Naujokas visą gyvenimą atidavė jūrai. Skaičiuojant ir mokymąsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), susidaro 50 metų: jūromis plaukiojo 46 metus, o iš jų - 36 metus ėjo kapitono pareigas. Didžioji dalis šių metų atiduota "Jūrai", pasak kapitono, dirbta oficialiai, ir dar kelerius metus esą uždarbiavęs neoficialiai, t. y. privačiose kompanijose. Taip jis sako todėl, kad kai kurių bendrovių laivai nežinia kur buvo registruoti, o kai kurie ir apskritai neregistruoti. Kai kurios kompanijos su dirbusiais jūrininkais taip ir neatsiskaitė. Pasak Ž. Naujoko, žlungant "Jūrai" besikuriančiame privačiame versle buvo tokia makalynė, kad ką nors išsiaiškinti nebuvo jokių šansų.

Patys jūrininkai ardė laivus

Ž. Naujokas - įmonės "Jūra" žlugimo liudytojas - prisimena ir visas pavardes, saugo ir kai kuriuos dokumentus. Galima liūnai pajuokauti, kad ir jis pats taip susiklosčius aplinkybėms per prievartą buvo vienas iš jos "žlugdytojų", vienas iš kontoroje dirbusių klerkų ir ėjęs ne pačias žemiausias pareigas - buvo laivyno vyriausiasis kapitonas.

Tuo metu, kai jis buvo paskirtas eiti šias pareigas, įmonė dar turėjo 136 laivus, bet jau buvo prasidėjusi netvarka. Neretai budintys jūrininkai palikdavo laivus, nes jiems nemokėdavo atlyginimų. Pasak kapitono, jie negalėjo budėti laivuose, nes badavo, todėl išbėgdavo užsidirbti duonos.

"Tais laikais prie Vakarų laivų remonto įmonės (dabar AB Vakarų laivų gamykla - Aut. past.) veikusiame "barachlyne" mačiau net kapitono rangą turinčius vyrus, užsimaukšlinusius kepures ant akių, užsidėjusius akinius ir pardavinėjančius visokius niekus. Jūrininkai, kurie budėdavo laivuose, ardydavo spalvotąjį metalą ir pardavinėdavo. Visą budėjimo laikotarpį jie ardė laivą, kurį turėjo saugoti. Štai prie ko buvo privestas laivynas. Mes darėm viską, ką galėjome, rašėme visokius raštus - ir EBSW koncerno, "prichvatizavusio" šalyje dešimtis stambių įmonių, atstovui Aurelijui Simaškai, buvusiam vienam iš "Jūros" likvidatorių. Rašėm net policijai. Ji atsakė trumpai, kad nesikiš, pati įmonė turi tvarkytis. Važiavom ir į Vilnių, į departamentą su ponu Eugenijumi Urbonavičiumi, buvusiu susivienijimo "Litrybprom", kuris vėliau tapo įmone "Jūra", vadovu, anksčiau turėjusiu ministro rangą. Tiesa, tuo metu jis jau nebebuvo vadovas. E. Urbonavičius klausė: "Ką jūs darote?" Bet net su juo niekas nešnekėjo. Vilniuje mes buvome nereikalingi. Tie, kurie turėjo įtakos, kurie savo protu galėjo gelbėti situaciją, buvo varomi šalin", - pasakojo tolimojo plaukiojimo kapitonas.

Nuomoti neleido

"Kai A. Simaškai patariau, kad laivus reikia nuomoti, pasakė, kad neužsiimčiau demagogija. "Jokių nuomojimų, laivus į metalo laužą, pinigus pasidedi ir esi ramus", - sakė jis. Su kapitonu Algirdu Paročka norėjom švedams išnuomoti vieną laivą. Neleido. Sakom, jūrininkai liks be darbo. Atsakė, kad jauni vyrai darbo susiras, badu nemirs. Taip, laisvoje Lietuvoje dėjosi tokie dalykai. Į įmonę buvo siunčiami tie specialistai, kurie vėjais paleido visą jos turtą. "Jūros" turto, įskaitant ir 229 laivus ir apie 200 pastatų visoje Lietuvoje, vertė vienu metu buvo beveik 8 milijardai rublių. Jis negalėjo dingti be pėdsakų. Lengvąją mašiną galima pavogti detalėms ir tai policija suranda. O juk dingdavo laineriai, sveriantys tūkstančius tonų", - stebėjosi Ž. Naujokas.

Kapitonas prisiminė, kaip buvo parvarytas į Klaipėdą laivas "Vydūnas". Jis buvo išnuomotas islandams, nuomos sutartis dar galiojo ne mažiau kaip metus, bet buvo pasiųsta įgula iš Lietuvos, kuri užėmė laivą ir parvarė. Islandai padavė lietuvius į teismą, Londonas pripažino, kad lietuviai kalti, pastarieji paprašė taikos sutarties ir atlygino nuostolius.

Apiplėšė bankas

Negali kapitonas Ž. Naujokas pamiršti ir įdomios istorijos, kai Žemės ūkio bankas iš "Jūros" perėmė 25 pačius geriausius laivus su visa brangia, vos ne kita tiek kainuojančia įranga. Pasak jo, bankas esą juos pavogė, pasinaudojęs proga, o vėliau tas turtas buvo žiauriai naikinamas. Tolimojo plaukiojimo kapitonas neneigia, kad bankas laivus perėmė už skolas, bet mano, kad jis pasiėmė 10 kartų didesnį turtą. Šiaip norint laivą išregistruoti reikėdavo vargti savaitę, o tąkart 25 laivai buvo perregistruoti per vieną naktį. Sekretorės dirbo visą naktį, nes viską reikėjo padaryti skubiai.

SUGRĮŽIMAS. Jūros laivas "Vydūnas" į Klaipėdos uostą grįžo skandalingai.

Ž. Naujokas prisiminė plaukiojančiosios bazės "Steponas Girėnas", Lietuvos "Titaniko", kurį norėjo nupirkti amerikiečiai ir pastatyti prie Bostono, istoriją. Laivas plaukiojo Pietų Atlanto vandenyne prie Angolos, turėjo visus galiojančius registro dokumentus, naujausią aparatūrą, palydovinę sistemą, bet buvo duotas nurodymas jį nuplukdyti ir supjaustyti kaip metalo laužą. Kapitonas Juozas Liepuonius atsisakė tai daryti, bet atsirado kitas kapitonas. Laivas į metalo laužą esą buvo parduotas už kapeikas. "Praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, o mes vis dar bijome atvirai pasakyti, kas tada vyko. Aš mačiau tuos asmenis, atvykusius iš Indijos tartis dėl laivo pardavimo į metalo laužą", - sakė Ž. Naujokas.

Pjaustė "gyvus"

Ž. Naujokas plaukiojo su naujaisiais laivais, statytais Vokietijoje, pavyzdžiui, "Onuškės", "Okulovka", "Bestuževo" ir kt. Jų tipas "Atlantik 33", automatikos klasė Nr. 2. Jie turėjo du šaldymo rotorius, kurių kiekvieno galingumas - beveik 30 t per parą. Tie laivai buvo mažesni už didžiuosius žvejybos tralerius ir jų įgulos buvo trigubai mažesnės, tačiau jie vykdė tą patį planą kaip ir didieji, nes juose viskas buvo automatizuota. Tai buvo modernūs laivai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

xxxPRANAS G.

2014-07-27   10:40

IP: 86.100.94.62

Broliai Žydrūnas ir Vygantas Naujokai buvo ir yra Lietuvos jūrininkų elitas toks rašytojas kaip komentaro ''ha'' autorius yra nieko neišmananti jūriniuose reikaluose bet gana tulžinga persona visur ir visuomet reiškianti savo ''teisingą'' nuomonę

ha

2013-04-18   12:13

IP: 195.218.17.24

Siame straipsnyje tas pasakorius pats pasakoja, kaip jis buvo vienas is tu, kurie visiskai nemokejo valdyti jiems patiketo turto. Tiesiog juokinga, kai pasako, kad bankas vavoge turta. Mulkiai buvo to turto valdytojai. Is geru valdytoju, sudaranciu protingas ustartis, joks bankas nei cento nepavagia. Krachas buvo, nes buvu absoliutus nesusigaudymas, kaip valdyti imone. Pats aiskina, kaip darbuotojams nemokejo algu ir verkia, kad laivus pjauste. Tai kur deti technika, jeigu vadyba nesugeba suorganizuoti verslo, kad darbuotojams butu is ko algas moketi? Apgailetinas tipelis.

2013-04-16   09:21

IP: 94.232.226.123

Tai ne vagys, o banditai

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Sėkmingai baigti šių metų spalio 8 d. pradėti aštriašnipių eršketų išleidimo...

45 tūkstančiai aštriašnipių eršketų įkurdinti į Baltijos jūrą įtekančiose upėse nuotrauka, foto

Ateinančią savaitę, preliminariai spalio 21 d., trečiadienį, burlaivis „Meridianas“ bus plukdomas į...

Kurį laiką „Meridiano“ nematysime nuotrauka, foto

Klaipėdoje, jūriniame mieste, jau seniai pasigendama jūrinių akcentų. Kažkodėl juos įsileisti klaipėdiečiai,...

Jūrinius akcentus - į miesto strateginį planą nuotrauka, foto

Tikimasi, kad jau šią savaitę Lietuvos administracinių ginčų komisija priims sprendimą: arba...

Ar Klaipėda praras beveik 2 mln. eurų ES paramą paaiškės netrukus nuotrauka, foto

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai nuotrauka, foto

Klaipėda, Dienraščio „Vakarų ekspresas“ redakcija tęsia konkursą „Automobilių statymo ypatumai“. 

Sulaikyti asmenys, įtariami turto prievartavimu ir pasikėsinimu padegti svetimą turtą nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK...

Agresyvi kaukininkų sekta užvaldo visą pasaulį nuotrauka, foto

Nuomonės, Ji nėra gausi, tačiau labai įžūli, landi, agresyvi ir gerai organizuota....

„Hanza“ - su aplinka „kalbantis“ projektas nuotrauka, foto

Klaipėda, Kad Klaipėdos miesto gyventojai aktyviau išreikštų savo nuomonę, rinkdama "Memelio miesto" konkursui...

Klaipėda, Paskelbta prieš 50 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...