Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne?

Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne?

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo arbitre kilus konfliktui tarp Smeltės gyvenamojo kvartalo bendruomenės narių ir vadinamųjų valtininkų. Skundžiamasi esą šie aptvėrė priėjimą prie Smeltalės upelio. Valtininkai tvirtina jokių pažeidimų nepadarę, jokios tvoros neužtvėrę, tik įrengę vartelius saugumo sumetimais.

"Vyriausybės atstovas mums persiuntė žmogaus skundą. Kaip galima tvora aptverti krantinę? Pagal Žemės įstatymą prie vandens telkinių tvorų negali būti. Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija "Smiltelė" tokios teisės neturi. Mes jai parašėme įspėjimą, kad, jeigu yra užsitvėrusi teritoriją, ją atlaisvintų. Prie Smeltalės upės yra nustatyti kelio servitutai, kad žmonės galėtų prieiti prie upės. Paprašėme bendrijos laikytis žemės nuomos sutarties sąlygų, priešingu atveju bus nutraukta žemės nuoma. Jeigu vėl gausime tam tikros informacijos, tada važiuosime tikrinti. Bet kuriuo atveju ką nors statant ties sklypo riba būtinas kaimynų sutikimas", - sakė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė.

"Jokių tvorų nėra. Tai žmogaus pramanas. Yra įrengti slipo valdymo vartai saugumo sumetimais, kad mašinos neįvažiuotų į vandenį. Kodėl mes turėtume tuos vartus nukelti? Jie niekam netrukdo. Yra padaryti varteliai įeiti ant pirso. Čia landžioja nepilnamečiai, kurie gali nuskęsti. Vienas buvo įkritęs, ištraukėme. Todėl pastatėme vartelius. Jokių žemėtvarkos sąlygų pažeidimų nepadarėme. Tai inžinerinės infrastruktūros žemės paskirtis, atlikome čia tuos darbus, kurie apsaugo prieplauką ir žmones nuo galimų nelaimingų atsitikimų", - vakar aiškino garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" valdybos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas.

Problema - visiems Lietuvos žmonėms

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje šį mėnesį vyko net du pasitarimai dėl gyventojų galimybės patekti prie Smeltalės upelio žiočių ir viešo naudojimo slipo įrengimo. Buvo pakviesti "Smiltelė" atstovai ir asmenys, parašę skundą Vyriausybės atstovui, kuris buvo persiųstas ir Savivaldybei ne tik NŽT.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės, teismas pripažino "Smiltelės" nuosavybę ir Savivaldybė aplink bendrijos pastatus suformavo žemės sklypus, o NŽT juos jai išnuomojo. Gyventojai skundžiasi, kad "Smiltelė" yra apsitvėrusi per daug teritorijos, į kurią patenka net jai neišnuomota dalis, ir jie yra įsiutę.

"Tai labai senas bendruomenės ir bendrijos ginčas. Savivaldybė nori padėti išsiaiškinti situaciją ir rasti kompromisą. Jeigu NŽT nustatė pažeidimus ir iš tikrųjų užgrobta didesnė teritorija nei bendrijai priklauso, pati NŽT turi vykdyti priežiūrą. Ji ir nuomoja žemę, ir kontroliuoja. Bendrijai turėtų būti duotas terminas, per kiek laiko ji turi teritoriją atverti, - aiškina Savivaldybės atstovė. - Problema susijusi ne tik su šio kvartalo gyventojais. Visiems Lietuvos piliečiams visos prieigos prie vandens turi būti atviros. Taip išeina, kad aš, atvykusi iš Zarasų su savo gumine valtele, neturiu galimybės jos nuleisti Smeltalės upėje."

Pasak A. Velykienės, praėjusį antradienį pasitarimas vyko gana taikiai.

Vadinamiesiems valtininkams, t. y. "Smiltelės" atstovams, buvo parodytas žemėtvarkininkų patikros aktas, kurio jie sakėsi negavę.

Jame paminėta, kad kai kurios teritorijos yra užtvertos ne pagal turimą išsinuomotą žemės plotą.

"Situacija keistoka"

Savivaldybės atstovė A. Velykienė neneigia, kad slipas yra "Smiltelės" nuosavybė. "Jeigu jis yra užtvertas vertinant, kad tai yra apsauga, ir niekas kitas negali nusileisti valtelės, tik bendrijos narys, mokantis metinį mokestį, manau, situacija vis tiek yra keistoka", - sakė ji.

Juo labiau kad, pasak jos, bendrijos atstovai tvirtina, kad jiems to slipo net nereikia. "Smiltelės" atstovai žada visuotiniame dalininkų susirinkime svarstyti klausimą, ar nereikėtų atsisakyti tos žemės dalies, kurioje yra slipas, nuomos.

A. Velykienės manymu, iš šalies žiūrint konfliktas tarp valtininkų ir gyventojų beprasmis. "Užtverta dalis teritorijos prie vandens vertinant tai kaip hidrotechninių įrenginių apsaugą. Savivaldybės žemėtvarkos specialistė Raimonda Gružienė teigia, kad tai susisiekimo sistemos įrenginys. Manau, "Smiltelės" atstovai suprato, į ką jie turi atkreipti dėmesį, pašalinti vadinamąsias apsaugines tvoreles, kurios kai kuriais atvejais yra ne vietoje ir neužtikrina tos saugumo funkcijos. Labai negražu, kad žvejai yra vejami iš teritorijos aiškinant, kad krantinės yra išsinuomotos. Tokios teisės valtininkai neturi. Yra numatytas servitutas, ir visi žmonės turi turėti priėjimą prie vandens. Taip teritoriją, kuri išnuomota aplink jų pastatus, jie gali apsitverti",- situaciją apibūdino Savivaldybės atstovė.

Skundas vieno žmogaus

Individualių namų savininkų bendruomenės "Smeltė" valdybos nario Vigilijaus Lisausko teigimu, konfliktas kilo ne dėl slipo, o dėl prieigos prie upės. Pasak jo, prie upės bendrijos sklypuose pagal žemės nuomos sąlygas negali būti jokių tvorų. Tačiau realiai ji ne visą teritoriją, bet atskirus jos ruožus užsitvėrė, tad prieiga prie vandens ribota. Anot jo, esą valtininkai netgi piktybiškai vaiko pasivaikščioti atėjusius žmones.

"Žmogų, gyvenantį tame kvartale, turintį gumminę valtį, kurią jis nešiojasi tiesiog ant pečių, valtininkai persekioja: kviečia policiją, neleidžia valties nusileisti į vandenį. Jam trūko kantrybė ir jis parašė skundą Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje. Prie jo prisidėjome ir mes kaip bendruomenė. Vienintelis mūsų kvartalo privalumas, kad aplink vanduo. Bet prie jo negali prieiti. Bendruomenė nori, kad būtų vykdomi dabar galiojantys įstatymai. Mūsų pareiga ginti savo interesus, - teigia V. Lisauskas. - Be to, atvažiuoja žmonės iš Plungės, Gargždų, kitų miestų gal tik kartą per metus. Nori išplaukti į marias, kokį sterką pasigauti. Ar dėl to vieno karto jie turi tapti bendrijos nariais per prievartą ir sumokėti tuos 32 eurus? Negali taip būti, kad yra vienintelis priėjimas prie vandens toje vietoje ir staiga jį uzurpuoja kažkokia bendrija."

KAIMYNAI. Kad ir kaip būtų, Smeltės kvartalo gyventojai ir valtininkai turi vieni kitiems netrukdyti.gražų ir patrauklų uostelį, kuris tenkintų visų poreikius.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Slipas pastatytas bendrijos lėšomis

K. Gelumbauskas sako, kad tam žmogui, kuris rašė skundą, slipu naudotis leidžiama. "Bet jis nenori juo naudotis kaip visi. Iš kiekvieno slipo naudotojo per metus imame 32 eurų mokestį ir jis gali slipu naudotis bet kada: ir žiemą, ir vasarą. Mes slipą ekstploatuojame kaip hidrotechninį įrenginį. Mes mokame už nemokamus telefonus, kuriais valdomi vartai, atsakome už elektrą, aptarnavimą, vaizdo kameras, aikštelėje pastatytų mašinų apsaugą. Taigi tas nario mokestis - 2,6 euro per mėnesį - yra tik simbolinis, - aiškina "Smiltelės" atstovas. - Tas žmogus atvažiuoja su mašina, pastato ją prie vartų, užstato įvažiavimą kitiems, nuo stogo nusikelia savo guminę valtį ir mano, kad čia yra viešoji erdvė ir jis gali daryti ką nori", - kalbėjo bendrijos valdybos pirmininkas.

K. Gelumbausko teigimu, slipas yra bendrijos nuosavybė, įteisinta teismo sprendimu ir įregistruota Registrų centre. Teismo sprendimu (bylinėjimasis dėl neva uosto rezervinės teritorijos truko kelerius metus), bendrija įregistravo ir visą infrastruktūrą, ir krantines, kurios buvo pastatytos bendrijos narių lėšomis. Jo teigimu, teismo prireikė todėl, kad viena "chebra" norėjo valtininkus išgyvendinti ir statyti išsidalintuose sklypuose kotedžus.

"Slipą mums primetė tuometinė Aplinkos ministerija. Mums to slipo nereikėjo. Mūsų žmonės turi savo prieplaukas, savo valtis. Ministerija mūsų paprašė įrengti prieplauką, tai mes ir įrengėme valčių nuleidimo slipą bendrijos lėšomis. Ministerijos prašymu suteikiame galimybę juo naudotis žmonėms, kad nebūtų baudžiami, jog valtis nuleidžia marių pakrantėse. Juo šiandien naudojasi 185 žmonės. Atvažiuoja jie iš visos Lietuvos, net iš Vilniaus, jau nekalbant apie visą Klaipėdos kraštą. Slipas pastatytas ne Savivaldybės, o bendrijos lėšomis. Mes prisiėmėme sau ant galvos šašą, kuris mums buvo nereikalingas 40 metų", - teisinosi K. Gelumbauskas.

Bendrijos vadovas teigia, kad visiems gyventojams, turintiems laivus, suteikiama galimybė naudotis slipu.

"Kodėl gyventojai mano, kad mūsų visų 900 bendrijos narių nuosavybė yra niekas, o jų nuosavybė - viskas?" - klausia bendrijos pirmininkas.

Ateities planai

Pasak gyventojų atstovo V. Lisausko, Savivaldybė planuoja finansuoti to upės ruožo, kur yra įsikūrę valtininkai, akvatorijos valymo darbus. Tačiau ja gali naudoti tik uždaros bendruomenės nariai. "Kyla klausimas, ar Savivaldybė tenkindama viešą interesą visų pirma turi pasirūpinti visais gyventojais, kad jie turėtų prieigą prie vandens, ar vienos uždaros bendrijos veikla?" - klausia gyventojų atstovas.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos A. Velykienės, "Smeltės" bendruomenė pageidauja, kad Savivaldybė įgyvendindama Smiltalės upės gilinimo projektą kartu įrengtų ir viešą prieplauką, kuria galėtų naudotis visi.

Savivaldybę tenkina tai, kad ir bendrija "Smiltelė" yra suinteresuota upelį išvalyti ir padaryti civilizuotą, t. y. prisidėti lėšomis.

Upė yra valstybės nuosavybė, t. y. Savivaldybės turtas, ir bendrija gali tik kartu su Savivaldybe įgyvendinti tą projektą. "Planuojame rengti vieną projektą pasinaudodami Žuvininkystės vietos veiklos grupei skiriamomis lėšomis. Tačiau grupės projektai nėra didelės apimties. Norint sutvarkyti tą upelį, prie kurio yra beveik 1,5 km krantinių, kurių didžiąją dalį yra išsinuomoję valtininkai, reikia investuoti milijonus. Bendrija mano, kad būtų galima pasinaudoti Žemės ūkio ministerijos skiriamomis lėšomis žuvitakio išsaugojimo priemonei. Žiūrėsime, ar galėtume tai priemonei pritaikyti Smeltalės upelio vagą", - sakė A. Velykienė. Jos teigimu, tas projektas tenkintų ne tik valtininkų, bet ir visos Savivaldybės ir netgi valstybės interesus, nes upė yra visų. "Ir bendrijos, ir bendruomenės, ir Savivaldybės tikslas turėtų būti įrengti gražų uostelį. Miesto požiūriu bendrija "Smiltelė" ten tikrai tvarkosi tiek, kiek gali. Tikiu, kad konfliktas bus išspręstas taikiai. Savivaldybė siekia, kad bendruomenė su bendrija nesipyktų. Kad ir kaip būtų, Savivaldybė priims sprendimą dėl sutarties pasirašymo ir bendrų projektų įgyvendinimo", - sakė A. Velykienė ir pajuokavo, kad Savivaldybei teko taikos balandžio misija.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder