Kaimo reikalų komitetas vieningai pritaria žvejams

Kaimo reikalų komitetas po ilgesnės pertraukos ėmėsi nagrinėti Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-3873 daugelio straipsnių pakeitimus. Gegužės 6 d. posėdyje atidėjęs galutinio sprendimo priėmimą, komitetas pasiūlė žvejams dar kartą iš naujo peržiūrėti keičiamas nuostatas ir pateikti nuomonę. Visos didžiosios žvejų bendruomenės, užsiimančios žvejyba, pateikė pasiūlymus.

Kuršių marių žvejai prašė nustatyti tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą; Baltijos jūros žvejai pageidavo, kad teisė naudoti žvejybos įrankius būtų suteikiama ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą; tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančios bendrovės, kurių laivai plaukioja su Lietuvos vėliava, pasiūlė kai kurias jų teises suderinti su žvejybos reglamentavimu Baltijos jūroje. 

Daug pasiūlymų, kaip reikėtų įstatymą tobulinti, pateikė komiteto narys Petras Čimbaras.

Į žvejų nuomonę įsiklausyta, visi pasiūlymai įvertinti, Žuvininkystės įstatymo projektui pritarta vieningai.

Nuotoliniu būdu vykęs Kaimo reikalų komiteto posėdis suteikė žvejams galimybę drąsiau reikšti pageidavimus,  patogiai jaučiantis savo bendruomenės aplinkoje. Aptarę kiekvieną pasiūlymą, komiteto nariai vieningai priėmė sprendimus dėl jų.

Kaip ir ankstesniuose komiteto posėdžiuose, vykusiuose nuo kovo mėnesio vidurio, kuomet Lietuvoje buvo įvestas karantinas dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos, taip ir šį trečiadienį, gegužės 13 d., Žemės ūkio ministerija pateikė informaciją apie padėtį žemės ūkyje (gamyba, perdirbimas, prekyba, paslaugos ir kt.). Komitetas supažindintas su planuojamomis lėšomis, kurios bus skiriamos ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos. Išklausęs informacijąkomitetas paprašė, kad kitam posėdžiui būtų pateikta visus žemės ūkio sektorius apimanti strategija – kokių veiksmų bus imtasi ateityje mažinant pandemijos padarinius.