Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Vladas Žulkus stebisi, kad mūsų šalyje stengiamasi išsaugoti piliakalnius, dvarus, kurių šimtai, o nuskendę laivai, kurių vienetai, valstybei visiškai nerūpi.
Navigacinės problemos
LJM Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius sako, kad XIX a. Klaipėdos uostas turėjo navigacinių problemų įplaukoje, tad laivai nepataikydavo į uosto vartus, užplaukdavo ant seklumų.
XIX a. laivų judėjimas buvo labai intensyvus, į Lietuvos uostamiestį per metus atplaukdavo 700-800 laivų. Pats Klaipėdos uostas turėjo 100 burlaivių. Dėl navigacinių problemų nemažai laivų buvo išmesta ant kranto Melnragėje. Vien 1804 m vienas vietinis uosto meistras nuo seklumų nuplukdė 18 laivų.
Archeologo Klaido Permino manymu, burlaivio nuolaužų pasirodymas yra susijęs su Melnragės krantų erozija, kuri esą prasidėjo po to, kai buvo pailgintas Klaipėdos uosto molas. Anot mokslininko, panašių radinių dėl krantų erozijos galima tikėtis ir ateityje.
R. Adomavičius pritaria tokiai nuomonei ir irgi tikisi daugiau tokių dovanų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą